Šiame straipsnyje analizuojama, kaip pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir jo surinkimas veikia Lietuvos biudžetą, kiek jis priklauso nuo BVP, kokios yra šios mokesčiais grindžiamos ribos ir kaip galima mažinti priklausomybę nuo esamų rinkų. Remiamasi Lietuvos eksporto plėtros gairėmis ir kitais šaltiniais, pateikiama išsami ir konkretinė apžvalga apie situaciją Lietuvoje bei galimus sprendimus.
Vartojimo mokesčių svarba Lietuvos biudžete
Vertinant Lietuvos biudžeto mokestinių pajamų struktūrą, matyti, kad šalies biudžeto mokestinės pajamos itin priklauso nuo vartojimo mokesčių. 2016 m. sausio-spalio mėn. PVM įplaukos sudarė daugiau nei pusę (56 proc.) nuo visų faktiškai surinktų biudžeto mokestinių pajamų. Akcizų mokestinėms įplaukoms teko kiek daugiau nei penktadalis (21,7 proc.). Taigi, pajamos iš vartojimo mokesčių sudarė 78,2 proc. Šiuo metu Lietuvos biudžetas išsiskiria didesne priklausomybe nuo vartojimo mokesčių nei ES vidurkis. Sparčiai augant vidaus prekybos apimtims, PVM įplaukos į biudžetą per metus augo beveik 5 proc., o faktinės PVM įplaukos yra net penktadaliu didesnės nei prieš 5 metus.
PVM surinkimo potencialas ir atotrūkis
Nors PVM surinkimo rodikliai gerėja, ES mastu Lietuvoje matomas gana didelis atotrūkis tarp faktiškai surinkto PVM ir galimo surinkimo. Europos Komisijos duomenys rodo, kad PVM atotrūkis Lietuvoje siekia 36 proc., o pagal šį rodiklį Lietuva yra antra vieta ES. Tai reiškia, kad dėl mokesčių vengimo Lietuvoje nesurenkama apie 36 proc. potencialaus PVM surinkimo. Taigi tvirtinti, kad Lietuvoje mokesčiai yra „maži“, yra klaidinga.
PVM tarifai ir lengvatos
Lietuvoje PVM tarifas yra aukštas ir lengvatų skaičius itin ribotas. Vidutinio PVM tarifo ir standartinio PVM tarifo santykis (kuo didesnė šio rodiklio reikšmė, tuo didesnė našta vartotojui) Lietuvoje siekia net 72 proc., tai yra didžiausia reikšmė ES. Palyginimui: Švedijoje - 49 proc., Didžiojoje Britanijoje - 45 proc., Vokietijoje - 50 proc., ES vidurkis - 49 proc. Taip pat Lietuvoje lengvatinis PVM tarifas taikomas itin ribotam prekių bei paslaugų skaičiui, palyginti su kitomis ES šalimis. Lenkijoje, kurios standartinis tarifas - 23 proc., lengvatinis tarifas taikomas net 24 prekių ir paslaugų kategorijoms (5-8 proc. sritys).
- 9 proc. tarifas taikomas šilumos energijai, kai kurie leidiniai ir paslaugos, kultūrai ir kt.
- 5 proc. tarifas taikomas vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir kt., taip pat laikraščiams, žurnalams ir pan.
Valdžios skola ir biudžeto deficitas
Lietuvos valdžios skola antrąjį metų ketvirtį sudarė 31,8 mlrd. eurų (39,1 proc. BVP), tarp žemiausių ES rodiklių. Deficitas tuo pačiu laikotarpiu - apie 3 proc., kai ES vidurkis siekė 2,9 proc. Tai rodo, kad fiskalinė politika ir skolos lygiai išlieka svarbi tema, nors ir nėra vienintelė biudžeto įtaka PVM surinkimui.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Lafero ir Rahn kreivės: mokesčių dydžio ir BVP augimo santykiai
Lafero kreivė atspindi įplaukų priklausomybę nuo mokesčių dydžio: žemėjant šiam taškui, mokesčių surinkimas didėja iki tam tikro optimo taško (B), o tolimesnis mokesčių augimas lemia mažėjantį pajamų surinkimą dėl mokesčių vengimo, kontrabandos, „vokelių“, ekonomikos iššėrimo į kitas šalis. Rahn kreivė parodo BVP augimo priklausomybę nuo valdžios kaštų dydžio: pradinis augimas, optimalaus dydžio nustatymas, o po to - augimo sulėtėjimas ir galimas nuosmukis dėl korupcijos ir biurokratinio pertekliaus. Taigi nedidelė valdžia gali skatinti BVP augimą geriau nei didelė, kai ji kuria per didelį valstybės aparatą ir per dideles išlaidas, kurios trumpuoju laikotarpiu neveda prie didelio efekto.
Lietuvos ekonomika: sėkmės istorija ir BVP su vartojimu
Profesorius Alfredas Bumblauskas apibūdino sėkmės istoriją: Lietuva, nepriklausomai nuo laikotarpio, išsiskyrė ir iki šiol išlieka aukštoms vietoms tiek BVP vienam gyventojui, tiek perkamosios galios augimo, eksportui bei skurdo mažėjimui. Lietuva per pastaruosius dvidešimt metų priartėjo prie 90 proc. ES vidurkio pagal BVP vienam gyventojui PPCPPP (prisitaikymo prie kainų skirtumų) ir užgožė kai kurias senesnes ES šalis. Tačiau, svarbu pažymėti, kad BVP rodiklis vienas nėra viskas: svarbi ir faktinė vartojimo galimybių analizė, įskaitant perkamąją galią ir patirtį pagal actual consumption rodiklį.
Vartojimo ir atlyginimų augimo kontekstas
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje atlyginimų augimas po mokesčių įgavo daugiau reikšmės - realus darbo užmokestis, palyginti su infliacija, išaugo ženkliai: Lietuvoje - apie 52 proc. augimas (per 15-25 metus), Estijoje - apie 5 proc. nuosmukis, Lenkijoje - apie 80 proc. permąstymas. Šie rodikliai rodo, kad Lietuva augančios darbo jėgos ir didėjančios perkamosios galios kontekste išlieka konkurencinga, ypač lyginant su Baltijos regiono šalimis.
Priklausomybės nuo rinkų mažinimo strategijos
Siekiant sumažinti priklausomybę nuo esamų rinkų ir padidinti eksporto stabilumą, būtina įgyvendinti įvairias strategijas:
- Rinkų diversifikavimas: plėsti eksporto rinkas į Tolimuosius Rytus, Pietų Ameriką, Vidurio Rytus; atlikti rinkos tyrimus; dalyvauti tarptautinėse parodose ir misijose; aktyviai ieškoti naujų rinkų.
- Produktų ir paslaugų diversifikavimas: kurti aukštos pridėtinės vertės ir inovatyvius produktus; skatinti aukštųjų technologijų sektorių plėtrą; paramos programos rinkodarai ir inovacijoms.
- Inovacijų ekosistema: tarpusavio kooperacija ir klasterizacija, kurios supaprastina įsiliejimą į užsienio rinkas ir didina konkurencingumą.
- Finansinė ir informacinė parama: finansavimas pradžiai ir plėtrai užsienio rinkose; aktuali informacija apie ekonominę situaciją ir teisinį reguliavimą; mokymai ir konsultacijos eksportuotojams.
Eksporto prioritetai ir paklausos įtaka
Eksporto skatinimo prioritetai priklauso nuo Lietuvos kilmės prekių ir paslaugų sektorių, inovatyvumo ir didesnės pridėtinės vertės produktų plėtojimo galimybių bei regionų, kuriuose įmonės veikla gali būti plėtojama. Paklausa - bene svarbiausias veiksnys, į kurį orientuojasi įmonės: kainos, konkurencingumas, pajamos ir reklama lemia pardavimų apimtis. Paklausos elastingumas apima kainos pokyčių jautrumą vartotojams.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Priklausomybė nuo rinkų Lietuvoje: praktiniai įžvalgos
Rinkų įvairovė ir eksporto portfelio diferenciacija sumažina riziką dėl vienos rinkos nuostolių. Lietuvos eksporto pusiausvyra iš esmės yra tarp ES šalių ir NVS rinkų, o augančios transporto paslaugos ir aukštųjų technologijų sektoriaus plėtra padeda įmonei išlikti konkurencingai. Estijos patirtys rodo, kad trumpalaikis vartojimo užturbinimas gali būti naudingas trumpuoju laikotarpiu, tačiau ilguoju laikotarpiu būtina išlaikyti konkurencingumą per produktyvumo augimą ir darbo jėgos kokybę.
Apibendrinant, PVM rinktinė ir jos surinkimo potencialas Lietuvoje rodo, kad bet koks mokesčių sistemos planavimas turi atsižvelgti į potencialų atotrūkį nuo realaus surinkimo, laikytis tvarių fiskalinių sprendimų ir skatinti eksporto diversifikaciją, inovacijas bei išmaniąją kooperaciją tarp įmonių. Tai padės sumažinti priklausomybę nuo esamų rinkų ir sustiprinti Lietuvos ekonomikos stabilumą.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
tags: #pvm #priklausomybe #bvp