Kai TAVO vaikas ima pasakoti, kad jo nenori priimti į žaidimus, nes jis kažkoks netoks arba jį išvadina negražiais žodžiais, norisi eiti ir PAČIAI paauklėti tuos blogus vaikus. Be to dar vyras stabdo, kad tai vyrų pasaulis, nesikišk, patys vaikai turi išsiaiškinti ir susitarti, tu nieko nesupranti. Atrodo daug rašoma ir kalbama apie patyčias, bet kai pats susiduri asmeniškai, situacija daug sudėtingesnė.
Ką svarbu žinoti apie patyčias ir smurtą
Kalbėkite su vaiku apie patyčias, kas tai yra. Kad tai gali būti užgaulūs žodžiai, pravardės ir net fizinis smurtas. Jei vaikas patyrė patyčias mokinkite jį, kad visada reikia pranešti suaugusiam žmogui. Jei patyčios vyksta mokykloje, visada reikia sakyti mokytojui, o grįžus namo papasakoti tėvams. Nes jei vaikas tylės, jam niekas negalės padėti.
Fizinis smurtas - tai tyčiniai asmens veiksmai, kurie sukelia fizinį skausmą. Tokie veiksmai gali sutrikdyti žmogaus sveikatą bei sukelti pavojų gyvybei, šis elgesys nėra toleruotinas ir teisėtas. Niekas neturi teisės bet kokia forma, taip pat ir fiziškai, skriausti kito.
Psichologinis smurtas - nematoma, tačiau didelė ir reali grėsmė, ypač kai jis taikomas prieš vaiką. Psichologinis smurtas nepalieka mėlynių ar nubrozdinimų, tačiau ilgam sužeidžia vaiko širdį, sutrikdo jo raidą.
Kaip atpažinti, kad vaikas patiria ar daro psichologinį smurtą
- Vaikas gali pradėti maištauti, prastai mokytis, praleidinėti pamokas, įsivelti į konfliktus, muštynes, bėgti iš namų, arba užsisklęsti savyje, pradėti žalotis.
- Ženklai, rodantys, kad vaikas galėjo patirti smurtą: vengimas suaugusiųjų, baimė konkretaus žmogaus, išsigandimas staigių judesių, agresyvus elgesys arba atvirkščiai - atsiribojimas, baimingas paklusnumas, pasyvumas.
- Miego ar apetito sutrikimai, psichosomatiniai požymiai: galvos, pilvo skausmai, kūno temperatūros pakilimas be aiškios priežasties.
Pirma reakcija tėvams - ką daryti iškart
Išgirdus apie smurtą, svarbu išlikti ramiems. Vaikui svarbu matyti, kad suaugęs gali išklausyti tą informaciją, juo tikėti ir rimtai priimti jo žodžius. Jeigu vaikas matys, kad jūs labai išsigandote arba netikite juo, gali užsidaryti ir daugiau nieko nepasakoti.
Taip pat skaitykite: Kaip Pajusti Angelo Sargo Globą
Apibendrinant svarbiausia su vaiku bendrauti ir kuo greičiau išsiaiškinti galimas patyčias. Kiek įmanoma mokyti vaiką spręsti pačiam kylančias problemas, keičiant elgesį ar mokant kaip kalbėti.
Praktiniai mokymai vaikui - strategijos, kurios padeda
- Mokykite patylėti arba nuosekliai išklausyti. Jei iš vaiko tyčiojasi, niekada nemokinkite atsikirtinėti atgal užgauliom frazėm, nes tai dažnai nuveda į muštynes. Geriau patylėti arba atsakyti trumpomis frazėmis: „NE“, „Tai nejuokinga“, „Na ir kas...“
- Jei priešininkų daug ir jie stipresni - bėgti ir rėkti. Jeigu priešininkai stipresni tiek žodžiais tiek fizine jėga, geriausia strategija bėgti ir rėkti kuo garsiau tikintis aplinkinių pagalbos.
- Mokykite išvengti rizikingų vietų ir elgtis praktiškai. Pvz.: valgyti klasėje ar valgykloje, vengti koridoriaus, kur renkasi užgauliotojai; jei iš vaiko ką nors atėmė - informuoti suaugusįjį, o ne vytis keiksmaudamas.
- Vaikus, žodžio kišenėje neieškančius, mokykite pritarti ir būti papūga. Taip nuginkluojame kalbantįjį: „Aš visiškai sutinku su tavim...“, „Puikiai pasakyta.“ Tam kuris tyčiojasi nebelieka azarto žeminti kitą.
- Jei patyčios internete - nieko neatrašyti ir blokuoti. Neigiamo įrašo netrinti, jei yra galimybė atsispausdinti ir parodyti tėvams arba kitam suaugusiajam. Kreipkitės į mokyklą arba į to vaiko tėvus ir ramiai pasikalbėkite.
Kaip elgtis, jei jūsų vaikas pradėjo smurtauti
Jei tėvai pastebi, kad vaikas pradeda vis dažnėja reikšti agresyvumą ar pradeda smurtauti, pirmiausiai reikėtų suprasti, kad elgesio pokyčiai - lėtas procesas, todėl darbas turėtų būti pastovus. „Pradėti reikėtų nuo mažų žingsnelių“.
- Venkite fizinių baudų šeimoje - fizinės bausmės susijusios su vaikų agresyviu elgesiu.
- Tėvai turi tapti gražaus bendravimo pavyzdžiu.
- Mokykite ir mokykitės kartu su vaiku emocijų kontrolės ir pyktio valdymo įgūdžių.
- Apdovanokite už gerą, neagresyvų elgesį - pagirkite vaiką, pasakykite, kad juo didžiuojatės.
- Nustatykite aiškius tikslus ir elgesio sutartis: vaikams turi būti aišku, kokio elgesio tikimasi, ir kokios yra paskatos už pasikeitimą.
- Neprovokuokite agresijos - kartais dėmesys po neigiamo poelgio skatina tokį elgesį; pagirkite už teigiamą elgesį ir, kiek įmanoma, ignoruokite neesminį nepageidaujamą elgesį.
Kada kreiptis į specialistus
Jeigu vaiko agresijos priepuoliai yra nekontroliuojami, grėsmingi, drąsiai kreipkitės pagalbos į specialistus. Labai svarbu nepalikti situacijos be profesionalios pagalbos: psichologų, psichiatrų, šeimos konsultantų. Susidūrę su psichologinio smurto atveju, vaiko teisių specialistai atlieka vaiko situacijos vertinimą ir inicijuoja pagalbą vaikui, visai šeimai.
Jeigu vaikas ima labai prastai vertinti save, kreiptis pas psichologus pagalbos. O jei anksčiau galiojantys patarimai neveikia ir atrodote, kad viską jau išbandėte. Vaikas jaučiasi nuolat nelaimingas mokykloje, dažnėja virusinės ligos, mokytojų ir psichologo pagalba neveikia - reikia ieškoti tolimesnių veiksmų.
Pagalbos šaltiniai ir kontaktai
- Jeigu neramu ar nesi tikras, kad suaugusieji padės, visada gali kreiptis į Vaikų liniją. Čia tave išklausys savanoris ir galėsite kartu pamėginti ieškoti sprendimų.
- 116 111 arba parašyti pokalbiais internetu - su tavimi pasikalbės savanoris, leis išbūti tavo sunkius jausmus, išklausys ir pasidalys galimybėmis, kur gali kreiptis savo atveju.
- Jeigu tau gresia pavojus šiuo metu, kreipkis į Bendrosios pagalbos centrą numeriu 112.
- Apie tai, kaip elgtis konkrečiose situacijose, galite pasitarti su psichologu Paramos vaikams centre veikiančioje „Tėvų linijoje“. Konsultacijos - nemokamos ir anoniminės.
Smurtas šeimoje ir jo poveikis: į ką atkreipti dėmesį
Artimoje aplinkoje patiriamas smurtas neigiamai veikia vaikų vystymąsi ir turi ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Nepilnamečiai negali pasirinkti sveikesnės aplinkos ir gyventi savarankiškai, todėl užtikrinti jų apsaugą nuo smurto ir pilnavertę vaikystę turi suaugusieji.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo specialistų ugdymas
Jeigu šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat visada laikomas smurto auka. Kai vaikas yra priverstas stebėti, kaip skriaudžiamas mylimas žmogus, jo elgesyje atsiranda tiesioginį smurtą patiriančiam vaikui būdingų elgesio pokyčių: vaikas jaučia namuose tvyrančią įtampą, nuo smurto nukentėjusio suaugusiojo nerimas ir skausmas yra perduodamas vaikui, o iš smurtautojo išmokstama problemas spręsti pasitelkiant smurtą.
Kaip mokykla ir pedagogai gali padėti
Darželio auklėtojai ir mokytojai yra vieni pirmųjų, galinčių pastebėti bei atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus. Pastebėjus galimas patyčias reiktų reaguoti iš karto. Prireikus organizuoti švietėjiškas veiklas apie emocijas, jų raišką ir konfliktų sprendimus.
Kurdami saugią, pagarbią ir palaikančią aplinką tiek namuose, tiek mokykloje, galime padėti vaikams išmokti spręsti konfliktus gražiai, teisingai ir be agresijos.
Rizikos ir apsauginiai veiksniai - trumpa lentelė
| Rizikos veiksniai | Apsauginiai veiksniai |
|---|---|
| Smurtaujanti šeima, piktnaudžiavimas alkoholiu | Stabilus emocinis ryšys su suaugusiais |
| Nepriežiūra, psichologinis žeminimas | Aiškios ribos, pozityvus dėmesys |
| Mokymosi sunkumai, socialinė izoliacija | Psichologinė pagalba, mokyklos parama |
Ilgalaikės pasekmės ir gijimo procesas
Kalbant apie ilgalaikes smurto pasekmes vaikams, svarbūs kiti aplinkoje esantys rizikos ir apsauginiai veiksniai, todėl vienareikšmio atsakymo nėra. Visgi, kad būtų lengviau įsivaizduoti psichinės sveikatos gijimą, galima galvoti apie fizinę žmogaus sveikatą: patyrus lūžį, reikalinga greita pagalba ir vengimas pakartotinio traumuojančio veiksnio. Taip ir vaikui - kuo anksčiau nutraukiamas smurtas ir suteikiama pagalba, tuo geresnis gijimo efektyvumas.
Daugybei žmonių kartais kyla minčių apie savižudybę. Jei pastebite, kad vaikas ar paauglys kalba apie savižudybę ar žalingą elgesį, nedelsdami kreipkitės į specialistus.
Taip pat skaitykite: Pragulų priežiūra ir gydymas: išsamus gidas
Vaikų susidorojimo įgūdžiai – jausmų ir emocijų valdymas pradinėje ir vidurinėje mokykloje | Savireguliacija
Kelias į pokyčius: svarbiausi praktiniai žingsniai
- Klausykitės: vaikas turi jausti, kad jo balsas svarbus.
- Rodykite pavyzdį: konfliktus spręskite ramiai ir pagarbiai.
- Skirkite vaikui laiko: net 15 minučių kokybiško laiko per dieną reikš daug.
- Vietoje bausmės paaiškinkite: padėkite vaikui suprasti pasekmes ir aptarkite alternatyvas.
- Mokykite emocijų žodyno ir problemų sprendimo įgūdžių.
Jeigu taip nutiko, jog įsitraukei į netinkamą draugiją, kuri skatina skriausti kitus, ar dėl emocinių iššūkių nesusivaldei ir ėmeisi fizinio smurto prieš kitą vaiką, tu visada gali sustoti. Tikriausiai supranti, kad smurtas nėra išeitis tinkamas ir būdas spręsti kilusį konfliktą ar kitą situaciją. Todėl visada gali kreiptis į patikimus suaugusiuosius - tai gali būti tavo šeimos nariai, mokytojai ar kiti.
tags: #publikacijosvaikas #pradejo #smurtauti #ka #daryti #psichiatre