Tūkstančiai ligonių kasdien visame pasaulyje miršta dėl pragulų ir su jomis susijusių komplikacijų. Pragulos - tai odos ir po ja esančių audinių pažeidimai, atsirandantys, kai tam tikra kūno vieta ilgą laiką patiria nuolatinį spaudimą, trintį ar tempimą. Tokios vietos dažniausiai būna tose kūno srityse, kur kaulai yra arčiausiai odos paviršiaus, pavyzdžiui, sėdmenys, kryžkaulis, klubai, kulnai, alkūnės ar mentys.
Kaip susidaro pragulos
Pragula susidaro, kai dėl sutrikusio kraujo pritekėjimo į spaudžiamos kūno dalies audinius atsiranda vietinė mažakraujystė. Ilgalaikis spaudimas trikdo kraujotaką tame plote - ląstelės negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, todėl pradeda žūti. Dėl to pažeidžiama ne tik oda, bet ir gilesni sluoksniai - raumenys ar net kaulai. Audiniai, kurių kraujagyslės užspaustos, gauna mažiau maistingų medžiagų ir deguonies, taip pat sutrinka nereikalingų medžiagų pašalinimas. Procesui užsitęsus, susidaro odos ir gilesnių audinių sluoksnių nekrozė ir audiniai miršta dėl deguonies stygiaus, o ne dėl mechaniškai pažeistų ląstelių.
Pragulų eiga ir stadijos
Pragulų atsiradimo eiga yra laipsniška ir priklauso nuo spaudimo intensyvumo, jo trukmės bei žmogaus sveikatos būklės:
- Pradinis spaudimo poveikis.
- Kraujotakos sutrikimas. Spaudimas užspaudžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to sutrinka kraujotaka ir ląstelės toje vietoje negauna deguonies bei maistinių medžiagų.
- Ląstelių žūtis. Ilgainiui dėl deguonies trūkumo prasideda ląstelių pažeidimai ir žūtis.
- Odos pažeidimas. Iš pradžių atsiranda paraudimas, kuris neišnyksta pakėlus spaudimą. Tai pirmasis pragulos požymis.
- Audinių irimas gilėjimas. Pažeidimas progresuoja į gilesnius sluoksnius - epidermį, dermą, poodinį riebalų sluoksnį, o sunkiais atvejais - net iki raumenų ar kaulų.
- Antrinė infekcija.
Gydytojas išskiria keturis pragulų laipsnius:
- Pirmojo laipsnio pragula nustatoma tada, kai tam tikros vietos oda paraudusi, pamėlynavusi. Tai yra lengviausios kategorijos pragula, kuriai užtenka specialaus tvarsčio, o žmogui pradėjus judėti ji išnyksta.
- Esant antrojo laipsnio pragulai gali atsirasti pūslė, atsiverti žaizda. Tokia pragula yra pavojingesnė, jai reikia daugiau priežiūros, kad būtų išvengta infekcijų.
- Trečiojo laipsnio pragula nustatoma tada, kai oda ir audiniai „numiršta“ iki raumenų, atsiveria raumuo. Tokiu atveju reikia dar daugiau priežiūros, specialių tvarsčių, reguliarių perrišimų.
- Ketvirtojo laipsnio pragula - pati sunkiausia, nes pasiekia kaulą ir be chirurginio gydymo neužgyja arba gyja kelis metus.
Pagrindinės pragulų atsiradimo priežastys ir rizikos veiksniai
- Ilgalaikis nejudrumas. Žmonės, kurie ilgą laiką guli lovoje ar sėdi neįgaliojo vežimėlyje, negali keisti padėties, todėl tam tikros kūno vietos patiria nuolatinį spaudimą.
- Trintis ir tempimas.
- Drėgna oda. Šlapimas, prakaitas ar žaizdų išskyros drėkina odą, todėl ji tampa jautresnė pažeidimams.
- Prasta mityba ir dehidratacija. Nevykstant tinkamam maisto medžiagų tiekimui (ypač baltymų ir vitaminų), oda ir audiniai netenka elastingumo ir atsparumo.
- Lėtinės ligos ir sutrikusi kraujotaka.
- Amžius ir didelis antsvoris.
Komplikacijos
- Infekcija.
- Sepsis.
- Kaulų ar sąnarių infekcijos.
- Fistulių ir abscesų formavimasis.
- Lėtinis skausmas, randėjimas ir odos deformacijos.
- Pragulų komplikacijos gali tapti gretutine mirties priežastimi.
Diagnozė ir žaizdos vertinimas
Pradinį pokytį svarbu pastebėti kuo anksčiau ir nedelsiant imtis priemonių - keisti padėtį, naudoti specialias priemones ar gydyti atsiradusias žaizdas. Rizikos vertinimas, odos patikra ir pragulos laipsnio nustatymas leidžia parinkti tinkamiausią gydymą.
Taip pat skaitykite: Kaip Pajusti Angelo Sargo Globą
Gydymas priklausomai nuo stadijos
Pragulų gydymas priklauso nuo jų stadijos, gylio ir bendros paciento būklės. Tikslas - pašalinti spaudimą, sustabdyti audinių nykimą, skatinti žaizdos gijimą ir užkirsti kelią infekcijai.
- Spaudimo mažinimas. Naudojami specialūs čiužiniai, pagalvėlės, padėties keitimo schemos, kad būtų kuo mažiau spaudžiamos rizikingos vietos.
- Žaizdos valymas. Gydytojas arba slaugytojas švelniai valo pažeistą vietą fiziologiniu tirpalu ar antiseptikais.
- Tvarstymas. Naudojami specialūs drėgmę palaikantys, antibakteriniai arba absorbuojantys tvarsčiai, kurie padeda gijimui ir apsaugo nuo infekcijos.
- Infekcijos kontrolė. Jei žaizda užsikrečia, skiriami vietiniai arba sisteminiai antibiotikai.
- Mitybos gerinimas. Žaizdų gijimui būtinas baltymų, vitaminų (ypač C, A), cinko, geležies kiekis organizme.
- Chirurginis gydymas. Jei žaizda labai gili ir negyja, gali būti atliekamas chirurginis audinių perkėlimas (odos lopas). RVUL Terminių traumų skyriuje gydomos būtent ketvirtojo laipsnio pragulos. „Sudėtingiausioms praguloms gydyti naudojame pasukamuosius odos-raumenų lopus.“
Sidabro sulfadiazinas ir vietiniai antimikrobiniai preparatai
Efektyvus gydymo metodas, susidarius bioplėvelėmis, yra chirurginis žaizdos išvalymas ir ilgai veikiančių vietinių antimikrobinių preparatų vartojimas. Idealus vietinis antimikrobinis preparatas turėtų būti netoksiškas šeimininko audiniui, turėti platų antimikrobinį veikimo spektrą ir užtikrinti veikimą, kol infekcija bus išnaikinta. Šiuos kriterijus atitinka vietinio poveikio preparatas - sidabro sulfadiazino tepalas, kuris klinikinėje praktikoje dažniausiai naudojamas įvairioms infekuotoms opoms, praguloms ir žaizdoms (taip pat ir nudegimams) gydyti.
Prevencija - geriausia gydymo dalis
Apibendrinant, pragulos - tai ne tik slaugos, bet ir prevencijos klausimas. Norint išvengti pragulų, būtina nuosekliai rūpintis oda ir kraujotaka, ypač jei žmogus ilgai guli ar sėdi. Pagrindinis prevencijos tikslas - užkirsti kelią ilgalaikiam spaudimui tose kūno vietose, kur oda arti kaulo.
- Reguliarus padėties keitimas. Nejudantiems pacientams tai turėtų būti daroma kas 2 valandas, o sėdintiems - kas 15-30 minučių.
- Naudojant specialius čiužinius ir pagalvėles, spaudimas paskirstomas tolygiau, sumažinama žaizdų rizika.
- Odos priežiūra - ji turi būti švari, sausa ir nepažeista. Reikia vengti drėgmės nuo prakaito, šlapimo ar žaizdų išskyrų.
- Tinkama mityba ir skysčių vartojimas. Organizmui būtini baltymai, vitaminai (ypač C ir E) bei mineralai, kad oda išliktų elastinga ir greičiau gyja.
- Vengti tempimo ar trinties, pavyzdžiui, per prastai paklotą patalynę ar netinkamą kėlimą iš lovos. Kai ligonis sodinamas į kėdę, pirmiausia jis pakeliamas, bet netraukiamas arba velkamas.
- Turėti slaugos specialisto ar gydytojo sudarytą individualų priežiūros planą.
Patarimai artimiesiems ir slaugytojams
RVUL Terminių traumų skyriaus vyresnioji slaugytoja Jolanta Lištvan sako, kad pragulų gydymas ir priežiūra nesibaigia gydymo įstaigoje. Net ir grįžus namo, sunkiai judantys ar nejudantys pacientai turėtų būti prižiūrimi laikantis pagrindinių slaugos principų. Pirmiausiai reikia skatinti ligonį judėti, jei tik tai įmanoma. Lova, kėdė, vežimėlis ar kitos priemonės turi būti specializuotos - būtina vengti kietų paviršių. Patalynės raukšlės turi būti išlygintos. Didelį dėmesį reikėtų skirti odos priežiūrai - ji visą laiką turi būti sausa ir švari, prausiantis naudoti švelnų muilą, odą nusausinti ne trinant, o švelniai patapšnojant.
Jei ligonis nelaiko šlapimo ar išmatų, odai apsaugoti reikia naudoti apsauginį kremą, dažnai maudyti. Jei lova užteršta, tuojau pat pašalinti išmatas, šlapimą, maisto likučius. Be to, būtina stiprinti ligonio organizmo atsparumą ir užtikrinti pakankamą maisto medžiagų (baltymų), vitamino C ir skysčių kiekį bei sveiką paciento mitybą. Taip pat nepamiršti tinkamai parinkti ir naudoti pragulų gijimą skatinančius pleistrus, išsiaiškinti pakartotinio pragulų atsiradimo priežastis ir jas pašalinti.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo specialistų ugdymas
J. Lištvan primena, kad dauguma atvejų lengviau nuo pragulų apsisaugoti nei vėliau jas prižiūrėti ir gydyti.
Mitas apie čiužinius nuo pragulų
Gydytojas pastebi, kad su pragulomis susijęs ir ne vienas mitas. Turbūt dažniausiai pasitaikantis klaidingas įsitikinimas - jei žmogus turi čiužinį nuo pragulų, jų tikrai neatsiras. Tai yra netiesa. Specialus čiužinys gali sulėtinti pragulų susidarymą, bet jis negali padėti jų išvengti.
Dar vienas klaidingas įsitikinimas, su kuriuo susiduria gydytojas ir visas skyriaus personalas - artimųjų įsitikinimas, kad pacientą reikia palikti ramybėje, jo nejudinti. „Žinoma, žmogui skauda, jis nenori judėti, bet tokiu atveju iš karto susidaro rizika formuotis praguloms. O artimieji dažnai pyksta, kad mes vartome gulinčius pacientus, skatiname pacientus keltis ir sėdėti.“
Pragulos ir gyvenimo pabaiga: rizika ir ryšys su mirtimi
Pragulų komplikacijos gali būti mirtinos. Problemos mastą atskleidžia dešimt metų JAV vykdytas medicininis tyrimas, parodęs, kad dėl pragulų ir su jomis susijusių komplikacijų vien tik šioje šalyje kiekvieną dieną miršta daugiau nei 300 žmonių. Pragula gali būti gretutine mirties priežastimi, nes į ją gali patekti infekcija, prasidėti sepsis - netgi išgydžius visas pagrindines ligas, žmogus gali mirti dėl pragulų sukeltų komplikacijų.
Svarbu pabrėžti, kad pragulos ypač gresia neįgaliems, sunkiai sergantiems žmonėms, kurie negali patys pasiversti lovoje, o juos slaugantys žmonės to neatlieka tinkamai ir dažnai. Rizika atsirasti praguloms ypač padidėja vyresnio amžiaus, didelį antsvorį turintiems žmonėms.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei vaikas smurtauja – patarimai suaugusiesiems
Inovacijos ir sprendimai
Efektyvų sprendimą, kaip padėti sunkiai sergantiems, neįgaliems žmonėms, pasiūlė KTU startuolių inkubatoriuje „Startup Space“ įsikūrusi įmonė „Alovita“, kurianti analogų pasaulyje neturinčią funkcinę slaugos lovą su šoninio pavertimo funkcija. „Idėja sukurti tokią lovą gimė iš asmeninių paskatų. Mano brolis yra labai protingas, tačiau fizinę negalią turintis ir dėl to pats lovoje pasiversti negalintis jaunuolis. Jis paprašė sukurti lovą, kuri galėtų jį paversti ant šono. Atlikome gilią rinkos analizę ir pamatėme, jog kol kas nėra sukurta nieko panašaus, išskyrus brangias kompleksines slaugos lovas, kurios neprieinamos parastiems namų vartotojams“, - teigė „Alovita“ direktorius Andrius Darulis.
Praktinis kontrolinis sąrašas priežiūrai ir prevencijai
| Veiksmingas žingsnis | Kaip atlikti |
|---|---|
| Padėties keitimas | Kas 2 val. gulintiems, kas 15-30 min. sėdintiems |
| Paviršiaus pasirinkimas | Specializuoti čiužiniai ir pagalvėlės, vengti kietų paviršių |
| Odos priežiūra | Švari, sausa oda; švelnūs prausikliai; apsauginiai kremai, kai reikia |
| Mityba ir skysčiai | Pakankamai baltymų, vitaminų C ir E, hidratacija |
| Žaizdų priežiūra | Tvarsčiai, žaizdos valymas, vietiniai antimikrobiniai preparatai |
| Medicininis įvertinimas | Individualus priežiūros planas, chirurginis įvertinimas esant gilioms praguloms |
Emocinė parama ir komunikacija
Priežiūra apima ne tik fiziologinius veiksmus, bet ir emocinę paramą. Gyvenimas visada baigiasi mirtimi, tačiau dalyvauti tame nelengva visiems - ir mirštančiajam, ir medikams, ir šeimai. Daugiausia, ką visi galime padaryti - išlaikyti ramybę, o esant galimybei padėti numalšindami skausmą ar tiesiog būdami šalia. Reikia nepamiršti, kad klausa yra viena iš paskutinių juslių, todėl mylintiems artimiesiems patariama nesiliauti kalbėti, netgi kai atrodo, kad pacientas miega ar yra be sąmonės.
Priežiūra namuose reikalauja nuoseklumo, žinių ir kantrybės. Dažnai artimieji linkę manyti, kad pacientą reikia palikti ramybėje, tačiau netinkamai nevartant padėties didėja pragulų rizika. Svarbu derinti fizinę priežiūrą su empatija ir pagarba pacientui.