Pirma taisyklė: kito žmogaus emocijos valdyti negalite. Antra taisyklė: geriausia, ką galite padaryti - patys išlikti ramūs. Nes mes esame socialios būtybės, norime to, ar ne - todėl mus veikia kiti žmonės. Mes esame empatiški, o tai reiškia, kad jaučiame, kas vyksta su kitais žmonėmis, ir tai mus veikia. Geriausia, ką galite padaryti - išlikti ramūs. Kai kito žmogaus emocija kyla, o jūs reaguojate kiek įmanoma ramiau, atėjusi iki jūsų toji pakilusi emocija nebeturi kuo pasimaitinti ir truputėlį nuslūgsta.
Išlikti ramiam - uždavinys ne iš lengvųjų. Ypač jei pyksta, liūdi, verkia, kaltina jums artimas žmogus. Bet galime panaudoti įrankius, kad „neužsikrėstume“ ta emocija - suprasdami, kad jeigu pasiduosime, abu ir nuvažiuosime nuo to kalno. Išlikdami ramesnės būsenos, nurimti kitam žmogui padėsite klausydamiesi, užduodami klausimus, norėdami suprasti, iš tikrųjų išgirsti, kur yra tikroji tos stiprios emocijos priežastis. Klauskite faktinių klausimų, susijusių su skaičiais ir pan. Kitas dalykas, padedantis nurimti - konkretumas, aiškumas. Kai pakviečiame žmogų konkrečiau papasakoti, kas su juo vyksta, ir kai iš savo pusės aiškiai paklausiame ir aiškiai sureaguojame.
Kai žmogus praranda ramybę, galite padėti konkrečiai: „Padėk man suprasti: tai kas įvyko? Kurioje vietoje tau kilo šita situacija?“ Jei matau, kad žmogų emocija pagavusi per stipriai ir jis nebegali nurimti, turiu teisę stabdyti pokalbį ir iš tos situacijos išeiti. Net jei tas žmogus nenori - galiu brėžti ribą, dėti pauzę ir sakyti: „Žiūrėk, mums nebepavyksta kalbėtis, jaučiu, kad jau ir mane pradeda kabinti tavo stipri emocija, tad jeigu ir toliau būsime čia, tai nesibaigs geruoju.“
Iš tiesų pauzę dažnai pamirštame. Bet juk įmanoma. Mes visada galime sustabdyti, paprašyti pertraukėlės - nes čia galioja pagrindinis klausimas: kuriu ar griaunu? Nesvarbu, kad žmogui tuo momentu tai gali nepatikti - jis pats gaus galimybę nusiraminti, sugrįžti į save. Tik primenu, kad geriausia pauzę daryti empatiškai, neįžeidžiant žmogaus - nerėžkite, kad „tu mane erzini, nervini, su tavim neįmanoma kalbėtis, aš išeinu“.
Apie Babelio bokštą pasakojama, kad po pasaulio tvano žmonės kalbėjo viena kalba. Senojo Testamento istorija apie Babelio bokštą primena labai svarbią tiesą: jei žmonės vieni kitų nesupranta, jei yra per daug išdidūs, jie kartu negali sukurti kažko ypatingo, ką sukurtų, jei suprastų vieni kitus. Daugelio didžiųjų konfliktų, nesusipratimų, skyrybų, net karų priežastis - per menkas kito žmogaus arba žmonių grupės supratimas, neįsijautimas į kito pasaulį.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Kartą žinomą filosofą Martiną Buberį aplankė studentas, kuris atrodė prislėgtas ir nusiminęs, ir paprašė pagalbos. Filosofas mielai sutiko padėti ir pasiteiravo, su kokiu klausimu šis atėjęs. Studentas atsakė, jog žmogaus egzistencija, kurioje tiek daug kančios, jam pradėjusi atrodyti beprasmė. Nepraėjus nė dešimčiai minučių po pokalbio studentas pasikorė. Tai šokiravo filosofą. Jis suprato, kad žmonių santykiuose svarbiausia ne savo protingumo rodymas, ne „Aš ir Tai“, bet įsijautimas į kitą, maksimalus siekimas būti su kitu žmogumi „čia ir dabar“. Nuo tada Martinas Buberis pradėjo plėtoti savo garsiąją „Aš ir Tu“ koncepciją. Iš šios istorijos galime pasimokyti, kad net geranoriškai nusiteikęs žmogus ne visada gali suprasti kitą.
Kartą konsultacijai kreipėsi pora, kuri buvo ant skyrybų slenksčio. Vyras buvo suradęs naują draugę, su kuria jis jautėsi suprastas ir „galėjo būti savimi“, taigi, greičiau troško išsiskirti su jo „nesuprantančia“ žmona. Kaip skyrėsi abiejų moterų elgesys? Naujoji draugė parodė susižavėjimą tais pačiais dalykais, kurie žavėjo ir jį, neprikrikojo žmona, o žmona priekabiai kritikavo, nesidomėjo jo laisvalaikiu, mažino jo vaidmenį šeimoje. Du žmonės, kurie kadaise prisiekė mylėti vienas kitą, jautėsi nesuprasti ir nusivylę. Jei jaučiatės nesuprastas, priežastis dažnai paprasta - skirtingas požiūris į pasaulį dėl skirtingos patirties, išgyvenimų ir vertybių.
Ką daryti, jei dėl to liūdna, neramu, pikta? Pirmas 1 principas: Gerbkite kito požiūrį. Kiekvienas žmogus turi teisę į nuomonę. Įsisąmoninkite, kad kiekvienas sprendžia „pagal savo supratimo lygį“ ir negrąžikite kito žmogaus įtartinų ar neargumentuotų išvadų. Antrasis 2 principas: Stenkitės pats suprasti kitą. Kuo labiau stengiamės suprasti, tuo pagarbiau ir švelniau elgiamės. Trečias 3 principas: Kitam suprantamai ir pagarbiai išsakykite savo poziciją. Būkite sąžiningas ir aiškiai išsakykite mintis, jausmus, norus. Ketvirtas 4 principas: Mylėkite save ir kitą. Svarbu mylėti save, net jei kitas žmogus nezina, kaip jus suprasti.
Apie fizinį ir seksualinį smurtą bei jo žalą kalbama daug. Emocinis smurtas yra kur kas mažiau matomas ir vis dar neretai vertimas nepakankamai rimtai. Emocinis (psichologinis) smurtas - tai ilgą laiką besitęsiantis nuolatinis tyčinis žmogaus menkinimas siekiant įskaudinti, dėl ko mažėja žmogaus savivertė bei sutrinka gebėjimas bendrauti ir prisitaikyti aplinkoje. Emocinis smurtas gali pasireikšti žeminimu, kaltinimu, nuolatiniu kritikavimu, grasinimais, kontrole ir izoliacija. Emocinis smurtas kenkia savigarbai, sukelia baimes, depresiją ir gali būti fizinio smurto pradžia. Auka dažnai tiki, kad smurtautojas ją myli, todėl sunku palikti santykius. Tačiau kentėti santykius, kuriuose jus niekina, nėra herojiška; reikia būti saugiam ir ieškoti pagalbos.
Šiame tekste taip pat pateikiami praktiniai patarimai, kaip bendrauti su sunkiais žmonėmis ir kaip padėti nuo smurto nukentėjusiems:
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
- 1) Pirmiausia - pastebėkite, supraskite ir priimkite, kad tai yra emocinis smurtas. Ar jaučiate, kad apribojama jūsų laisvė? Ar jus kontroliuoja ir įžeidinėja?
- 2) Nepraraskite savitvardos. Emociniai smurtautojai gerai manipuliuoja, todėl išlikite ramūs ir aiškūs.
- 3) Kai emocinis smurtas nėra stiprus, galima tvirtai ir aiškiai pasakyti „Liaukis. Neįžeidinėk manęs. Man tai nepatinka“. Tačiau nebūkite per daug lengvai nualinti - smurtas gali pakartoti.
- 4) Nebijokite kreiptis pagalbos į artimuosius ir draugus. Emocinis smurtas gali peraugti į fizinį, todėl svarbu būti saugiems.
- 5) Išdrįskite kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą: profesionali pagalba yra itin reikalinga dėl depresijos, PTSS ir sumažėjusios savivokos.
- 6) Jei apsispręsite nutraukti santykius, pasirūpinkite saugia vieta sau ir vaikams.
- 7) Atpažinus smurtą, svarbu keisti elgesio modelius ir mokytis, kaip bendrauti su sunkiais žmonėmis - laikytis taisyklių, atsirinkti scenarijus ir būti geranoriškai empatiškiems.
Tarp praktinių gairių išskiriama:
- Išlikite ramūs ir kontroliuokite kvėpavimą; laikykitės pauzės ir pertraukų, kai reikia.
- Laikykitės atstumo su sunkiais žmonėmis, būkite diplomatiški ir nevartokite įžeidžiančių žodžių.
- Atskirkite žmogų nuo problemos - kalbėkitės su žmogumi mandagiai, bet tvirtai dėl konkretaus elgesio.
- Paverkite agresorių dėmesio centru (naudodami konstruktyvius klausimus) ir naudokite humorą, kad neutralizuotumėte įtampą.
- Perimkite pokalbio kontrolę - keiskite temą ar užduokite klausimus, siekdami konstruktyvaus dialogo.
- Jei kyla grėsmė saugumui, ieškokite kitų liudininkų ir paramos; gali prireikti įrašyti pokalbį ar kreiptis į specialistus.
Be to, svarbu suvokti, kad žmonės neretai turi teises nuomonėms ir emocijoms. Pabandykite įsivaizduoti save kitoje perspektyvoje: „Turėtų būti nelengva susidoroti su mokyklos krūviu ir draugų įtaka...“ Tokie empatiški teiginiai nereiškia, kad atleidžiame netinkamą elgesį; tai tik padeda įsijungti į kitą perspektyvą ir sumažinti konfliktų emocinį poveikį.
Šie principai - garbingas požiūris į kitą, stengimasis suprasti, aiškiai išsakyti savo poziciją ir rūpestis dėl savęs ir kitų - sudaro tvirtą pagrindą saugiam ir efektyviam bendravimui visose situacijose, ypač kai kalbama apie smurtą ar sunkias emocines krizes.
Praktiniai žingsniai komunikacijai su sunkiais žmonėmis
Laikykitės savitvardos
Privalumai: išlaikote savikontrolę, vengiate eskalacijos. Kaip: pirmoji taisyklė - išlaikyti savitvardą. Kuo mažiau reaguosite, tuo geriau valdysite situaciją. Kai esate užpykę ar nusiminę, giliai įkvėpkite ir suskaičiuokite iki dešimties. Jei vis dar būti nusiminę ar supykę, pasitraukite ir grįžkite vėliau.
Laikykitės atstumo
Privalumai: daugiau ramybės, mažiau trinties. Kaip: kai reikia, dialogą su sunkiais žmonėmis perkelkite į kitą laiką ar vietą. Likite objektyvūs ir laikykitės distancijos, kol situacija bus stabilesnė.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Atskirkite žmogų nuo problemos
Privalumai: daugiau pagarbos, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo. Kaip: atskirkite asmenį nuo elgesio - pvz., „Aš noriu pasikalbėti apie tai, ką galvoji, bet dabar rėkiama negali būti priimtina. Ar galėtume kalbėtis ramiau?“ Taip pat galite siūlyti pertrauką ir sugrįžti pasikalbėti vėliau.
Naudokite humorą bei konstruktyvius klausimus
Privalumai: nuginkluoja nelogiškai besielgiantį asmenį, parodo jūsų neutralumą, neleidžia įsijungti į konfliktą. Pavyzdžiai: „Ar aiškiai apgalvojai, ką nori daryti?“; „Jei elgsiesi su manimi nepagarbiai, su tavimi daugiau nesikalbėsiu. Ar to nori?“
Perimkite pokalbio kontrolę
Privalumai: galimybė nustatyti konstruktyvų toną. Kaip: keiskite pokalbio temą, užduokite klausimus ar pasiūlykite, kad ateityje aptarsite detales kitoje sesijoje. Taip pat galite būti iniciatoriai darbų ar sprendimų kryptims.
Pasipriešinkite agresoriams saugiai
Privalumai: sustiprėja pasitikėjimas, atkurtas saugumas. Kaip: įsitikinkite, kad esate saugūs - gali prireikti kitų žmonių kaip liudininkų ar pagalbos. Tyrimai rodo, kad agresoriai dažnai buvo ir aukos, todėl svarbu neįsitraukti į jų žaidimus ir kreiptis pagalbos.
Nustatykite pasekmes
Privalumai: išlyginama jėgų pusiausvyra, palaikoma pagarba ir bendradarbiavimas, kai taikoma teisingai. Kaip: aiškiai nustatykite, kad tam tikrų elgesių nebekęsime, jei jie nepasikeis; tai padeda perorientuoti bendravimą iš destrukcijos į konstruktyvų sprendimą.
Šiame darbe pabrėžiama, kad bendravimas su sunkiais, nelogiško elgesio žmonėmis tikrai yra menas. Taikant šiuos patarimus, galite mažiau sielotis, įgisite daugiau pasitikėjimo ir sukursite tvirtesnius bei sveikesnius santykius.
Kaip padėti tiems, kuriuos mylime
Raginimas laikytis etikos ir atsakingai skelbiamos informacijos - Delfi nuorodų kaip šaltinių laikymasis, kuriuo mes remiamės įstatymais ir bendraisiais standartais. Tačiau pagrindinis tikslas - suteikti žmonėms praktinių priemonių ir pagalbos, kai kalbama apie smurtą ar sunkias emocines situacijas.
Santrauka ir keli papildomi patarimai
Kaip bendrauti su pacientais, galimai patiriančiais smurtą ar sunkias emocines krizes? Dažnai svarbu išlikti ramiais, parodyti užuojautą, klausytis, būti aiškiems ir konkretūs siekiant saugios, konstruktyvios komunikacijos. Tie įgūdžiai taikomi įvairiose situacijose - tiek santykiuose, tiek darbo aplinkoje, tiek su artimaisiais, kai reikia užtikrinti saugumą ir paramą.