Priimant globotinį į globos įstaigą psichologo veikla apima kelis tarpusavyje susijusius etapus: situacijos įvertinimą, psichologinį įvertinimą, konsultavimą, adaptacijos palaikymą, bendradarbiavimą su įstaigos darbuotojais ir dokumentų tvarkymą. Psichologo profesija Lietuvoje yra reglamentuojama siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, pacientų saugumą ir psichologų profesinę atsakomybę.
Psichologo kvalifikacija ir teisė praktikuoti
Psichologo kvalifikacija suteikiama asmenims, įgijusiems psichologijos magistro laipsnį universitete arba baigusiems vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas. Pagal naujausią projektą, psichologu laikomas asmuo, turintis psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis praktine veikla. Taip pat pripažįstama lygiavertė užsienyje įgyta psichologo kvalifikacija.
Pirmasis etapas: psichologinės būklės pradinius vertinimas
Persikėlimas gyventi į socialinės globos namus vyresnio amžiaus asmenims arba asmenims su negalia yra emociškai labai sudėtingas procesas, nes pakinta asmens aplinka, atsiranda tam tikros naujos gyvenimo socialinės globos įstaigoje taisyklės, prie kurių reikia prisiderinti, priprasti. Itin svarbu, kad visi šiuo emociškai sunkiu periodu asmenį supantys socialinės globos įstaigos darbuotojai turėtų atitinkamų psichologinių žinių ir specialių bendravimo gebėjimų, kas padėtų užtikrinti sklandesnį ir spartesnį į socialinės globos įstaigą persikėlusio asmens adaptacijos procesą.
Seimo kontrolierius visų pirma pastebi, jog tam, kad būtų užtikrinta gyventojo socialinė gerovė ir suteikta savalaikė psichologinė pagalba, turi būti atliekamas asmens psichologinės pagalbos poreikio vertinimas. Vis dėl to tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniausiai globotinių psichologinės pagalbos poreikis nustatomas darbuotojams stebint jų elgesį arba pagal gydytojo rekomendaciją, tačiau specializuotos metodikos, kaip turėtų būti vertinamas socialinės globos įstaigų gyventojų psichologinės pagalbos poreikis, nėra.
Psichologinio įvertinimo atlikimas
Psichologinis įvertinimas: tai konsultavimo tikslais reikalingų duomenų apie socialinių paslaugų namų kliento psichologinės problemos būklę gavimas, remiantis psichologiniais metodais. Psichologinio įvertinimo atlikimą reglamentuoja Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentas.
Taip pat skaitykite: Smurto pasekmės ir gydymas
Atlikdamas psichologinį įvertinimą, vadovautis Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentu, žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis, nuolat tobulinti kvalifikaciją. Pagal profesinę kompetenciją pateikti psichologinio įvertinimo išvadas ir rekomendacijas socialiniams darbuotojams, socialinių paslaugų namų įstaigos administracijai ir kt. suinteresuotiems asmenims, įforminti gautus tyrimų duomenis pagal naudojamos metodikos reikalavimus, užtikrinti jų konfidencialumą ir saugoti juos, kol socialinių paslaugų klientas yra socialinių paslaugų namuose.
Konsultavimas ir adaptacijos palaikymas
Konsultavimas: tai pagrindinė socialinių paslaugų namų psichologo veiklos kryptis. Konsultuojama siekiant aptarti ir nustatyti socialinių paslaugų namų kliento problemas, planuoti veiklą joms spręsti ir numatyti tiesioginio poveikio būdus. Socialinių paslaugų namų psichologas dažniausiai pateikia rekomendacijas ir moko proceso dalyvius tiesioginio poveikio būdų, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, socialinio darbuotojo padėjėjais, socialinių paslaugų namuose gyvenančių vaikų tėvais (globėjais), dienos socialinės globos paslaugų gavėjais bei jų tėvais, pedagogais, įstaigų vadovais ir kitais suinteresuotais asmenimis.
Psichologas dirba su sutrikimų (negalių) turinčiais, problemiškais (elgesio, emocinių, bendravimo problemų ir kt.) turinčiais socialinių paslaugų namų klientais individualiai arba grupėse; konsultuoja socialinius darbuotojus, vaiko globėjus (ar teisėtus vaiko atstovus), kitus suinteresuotus asmenis; šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus ir kt. suinteresuotus asmenis.
Profesinis kuravimas, tyrimai ir psichologinis švietimas
Profesinis kuravimas: tai socialinių paslaugų namų psichologo veiklos kuravimas, atliekamas siekiant užtikrinti psichologo darbo kokybę, profesinį tobulėjimą ir pagelbėti sprendžiant sudėtingus atvejus. Tyrimas: tai mokslinis, sistemingas psichologinių faktų kaupimas, jų atskleidimas ir analizė; rekomendacijų rengimas, remiantis tyrimo medžiaga, jų teikimas ir diegimas praktinėje veikloje. Psichologinis švietimas: pedagogų, socialinių darbuotojų, socialinio darbuotojų padėjėjų, administracijos, globojamų vaikų tėvų ar globėjų ir kitų suinteresuotų asmenų švietimas aktualiais psichologijos klausimais.
Konfidencialumas ir informacijos apsauga
Įstatymas įpareigoja psichologus saugoti pacientų jiems patikėtą informaciją. Juos būtų draudžiama kviesti liudytojais ir prašyti pateikti kokių nors paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami psichologo praktinę veiklą. Konfidencialią informaciją psichologas galėtų atskleisti tik tais atvejais, kai grėstų rimtas pavojus visuomenei, asmenų sveikatai ar gyvybei ir kai nepažeidžiant konfidencialumo neįmanoma išvengti žalos, taip pat jis turėtų suteikti tik su atliekamu ikiteisminiu tyrimu ar nagrinėjama byla tiesiogiai susijusią konfidencialią informaciją.
Taip pat skaitykite: Slaugos Namuose Priežiūra Lietuvoje
Profesinės etikos laikymasis
Psichologai, vykdydami savo veiklą, privalo laikytis profesinės etikos kodekso. Pagal darbo grupės, susidėjusios iš skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų, parengtą projektą, psichologai turėtų pasirašyti įsipareigojimą laikytis profesinės etikos kodekso. Psichologas privalo konsultuoti, atlikti psichologinį įvertinimą, tyrimus, profesinį kuravimą ir psichologinį švietimą pagal savo kvalifikaciją ir įstaigos poreikius, neperžengti savo kompetencijos ribų, laikytis profesinės Psichologo etikos kodekso reikalavimų ir supažindinti su jais įstaigos administraciją.
Bendradarbiavimas su įstaigos personalu ir institucijomis
Psichologas savarankiškai psichologiškai šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus, globėjus (ar kitus teisėtus vaiko atstovus), kitus socialinių paslaugų namų klientus, veda psichologijos užsiėmimus. Socialinės globos įstaigose galinčių dirbti psichologų veiklos sąlygos teisės aktuose nėra nustatytos, o tai lemia praktines problemas. Svarbu, kad savivaldybės, už socialinių paslaugų teikimą savo teritorijoje atsakingos institucijos, užtikrintų psichologinių paslaugų prieinamumą ir planavimą.
Dokumentai, reglamentuojantys psichologo darbą globos įstaigoje
Be psichologų kvalifikacijos reikalavimų, psichologo veiklą Lietuvoje reglamentuoja kiti svarbūs teisės aktai, tokie kaip: Švietimo įstatymas, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Socialinių paslaugų įstatymas. Taip pat svarbu atsižvelgti į įvairius ministerijų įsakymus ir rekomendacijas, reglamentuojančias prevencinį darbą, specialiosios pagalbos teikimą, psichologinės pagalbos tvarką ir pan.
Dažnai pasitaikančios problemos ir rizikos
Seimo kontrolierius, ištyręs padėtį per 160 socialinių globos įstaigų, pažymi, kad vis dar daugumoje šalies socialinės globos įstaigų jų gyventojų psichologinių paslaugų poreikis apskritai nepripažįstamas, o psichologinės paslaugos neprieinamos. Neretai gyventojams tariamai psichologines paslaugas teikia reikalingos kompetencijos neturintys įstaigos darbuotojai. Susirūpinti verčia tai, kad tyrimo metu pastebėta ydingą praktiką, kuomet psichologinių paslaugų vertinimą atlieka psichologinio išsilavinimo neturintys asmenys, o tai gali ne tik daryti neigiamą įtaką gyventojo emocinei būsenai, bet ir psichologinių paslaugų poreikio netinkamam identifikavimui.
Geros praktikos elementai priimant globotinį
- Atliekamas sistemingas psichologinės pagalbos poreikio vertinimas kvalifikuoto specialisto.
- Psichologinis įvertinimas dokumentuojamas pagal standartizuotą metodiką ir saugomas konfidencialiai.
- Sudarytas individualus adaptacijos ir pagalbos planas, kuriame numatyti konsultacijų, grupinių užsiėmimų ir švietimo veiklos etapai.
- Psichologas bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, medicinos personalu, įstaigos administracija ir, esant reikalui, su išorinėmis institucijomis (savivaldybe, visuomenės sveikatos biuru).
- Vykdomas nuolatinis personalo švietimas ir profesinis kuravimas, siekiant užtikrinti tinkamą reakciją į gyventojų elgesį ir konfliktines situacijas.
Plinkšių globos namų pavyzdys - infrastruktūra ir paslaugų prieinamumas
Plinkšių globos namai įsikūrę Mažeikių rajono pakraštyje, prie šiaurinio Plinkšių ežero kranto, greta šimtamečio Plinkšių parko. Įgyvendinus projektą buvusios mokyklos patalpos buvo pritaikytos teikti socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems rajono gyventojams, todėl atsirado galimybė užtikrinti visavertę šios socialinės grupės žmonių gyvenimo kokybę. Rekonstravus mokyklos pastatą buvo įrenta 15 dviviečių ir 10 vienviečių kambarių, prie kiekvieno kambario įrengti dušai ir tualetai. Neįgaliems gyventojams įrengtos atskiros higienos patalpos, aprūpintos reikalinga pagalbine kompensacine technika.
Taip pat skaitykite: metodikos darbui su autizmo spektro sutrikimą turinčiais ikimokyklinukais
Rekomendacijos geresniam psichologo darbui priimant globotinį
- Patvirtinti suaugusių asmenų su negalia ir vyresnio amžiaus asmenų socialinės globos įstaigose gyvenančių asmenų psichologinių poreikių vertinimo metodiką.
- Užtikrinti, kad vertinimą atliktų tik psichologai, turintys atitinkamą išsilavinimą ir registraciją Psichologų registre.
- Skatinti savivaldybes užtikrinti psichologinių paslaugų prieinamumą per bendradarbiavimą su visuomenės sveikatos biuru ir finansinės paramos pritraukimą.
- Organizuoti nuolatines mokymų programas įstaigos personalui, kad mažėtų klaidingų psichologinių paslaugų teikimo atvejų ir gerėtų globotinių adaptacija.
Trumpa darbo eiga priimant globotinį - santrauka veiksmų
| Veiksmas | Aprašymas |
|---|---|
| Pradinis pokalbis | Informacijos rinkimas apie asmens istoriją, sveikatą, poreikius ir lūkesčius. |
| Psichologinis įvertinimas | Standartizuotų metodikų taikymas, išvadų ir rekomendacijų rengimas. |
| Adaptacijos planas | Individualus planas su konsultacijomis, užsiėmimais ir stebėsena. |
| Įstaigos personalo švietimas | Mokymai, profesinis kuravimas, elgesio valdymo strategijos. |
| Dokumentavimas ir saugojimas | Konfidencialių duomenų tvarkymas pagal įstatymus ir institucijų reikalavimus. |
Psichologinis atsparumas: Iš ko susideda ir kaip jį ugdyti?
Siekiant užtikrinti aukštą teikiamų paslaugų kokybę, psichologų veikla turi būti pagrįsta kvalifikacija, registracija ir profesinės etikos laikymusi. Siūlomas reglamentavimas užtikrins vienodai aukštą psichologais įvairiose srityse dirbančių asmenų kvalifikaciją ir jų teikiamų paslaugų kokybę. Atviras Psichologų registras leis teismams, antstoliams, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovams bei fiziniams asmenims lengvai rasti tinkamai kvalifikuotą reikiamos srities psichologą, užkirs kelią klaidinančiam psichologo vardo naudojimui.
tags: #psichologo #veiksmai #atvykus #globotiniui