Pogimdymo laikotarpis moteriai yra ypatingas, bet kartu - kupinas iššūkių. Pasikeitęs gyvenimo ritmas, hormonų svyravimai, emocinis jautrumas bei žinių apie žindymą stoka gali apsunkinti pirmąsias savaites po gimdymo.
Žindymo reikšmė kūdikio ir motinos sveikatai
Žindymas suteikia kūdikiui nepakeičiamą maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų bei apsauginių veiksnių derinį. Motinos pienas yra geriausias natūralus kūdikio maistas. Jis patenkina visus kūdikio maitinimo poreikius pirmąjį gyvenimo pusmetį. Motinos piene yra visų kūdikiui reikalingų medžiagų. Jis tinkamas kūdikio virškinamajam traktui, todėl gerai pasisavinamas. Motinos pienas yra pirmoji kūdikio imunizacija.
Šiandien jau neabejojama, kad motinos pienas - vienintelis idealus maistas naujagimiui ir pirmųjų 5-6 mėn. kūdikiui, o žindymas turi ypatingą biologinį bei emocinį poveikį motinos ir vaiko sveikatai. Maitinimas krūtimi yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas. Dažnas bei artimas motinos ir vaiko kontaktas maitinant raminamai veikia abu, atsiranda glaudus tarpusavio ryšys. Žindymas - nesenkantis meilės ir teigiamų emocijų šaltinis ir naujagimiui, ir motinai.
Biologinės prielaidos: pieno sudėtis ir virškinamumas
Motinos piene dar yra apie 0,2 procento mineralų, pirmiausia reikalingų kaulams ir dantims. Vanduo yra didžiausioji moters pieno sudedamoji dalis. Sudarydamas apie 88-90 procentų viso tūrio, jis numalšins žindomo kūdikio troškulį net ir karščiausią dieną.
Baltymų moters piene yra apie 3,5 karto mažiau negu karvės piene: atitinkamai 0,9 ir 3,4 procento. Moters piene laktozės koncentracija didžiausia iš visų žinduolių rūšių, jos ten yra pusantro karto daugiau negu karvės piene. Motinos piene dar yra riebalų apie 4-4,5 procento. Žindomas kūdikis su motinos pieno riebalais gauna nuo 30 iki 55 procentų visų jam reikalingų kalorijų.
Taip pat skaitykite: Bulotaitės analizė: priklausomybių psichologija
Motinos pieno riebumas pirmiausia priklauso nuo kūdikio poreikių. Žindymo pradžioje, kai vaikui gyvybiškai svarbiau pirma atsigerti, pienas liesesnis, o baigiant, „dėl sotumo“ - riebesnis, net iki 4-5 kartų. Motinos pieno riebalai ypatingi.
Žindymo poveikis vaiko raidai ir elgesiui
Tyrimais įvairiose šalyse nustatyta, kad žindymas teigiamai veikia mažų vaikų fizinę sveikatą ir raidą. Different studies reveal that breastfeeding is positively associated with young children’s physical health and psychosocial development. Motinos pienas yra geriausias natūralus kūdikio maistas.
Tyrimo rezultatai parodė, kad žindymo trukmė yra statistiškai reikmingai susijusi su 2 m. amžiaus vaikų elgesio (eksternaliais) sunkumais, bet nėra susijusi su emociniais (internaliais) sunkumais. Statistiškai reikšmingų skirtumų aptikta nagrinėjant vaikų dėmesio, agresyvaus elgesio bei eksternalius sunkumus ir bendrąjį jų įvertį - kuo ilgiau žindyti vaikai, tuo mažesni buvo jų minėtų sunkumų įverčiai.
Children with longer breastfeeding duration had significantly lower scores of attention problems scale, agressive behavior scale, externalizing problems and total problems. Children who were breastfed for up to 3 month or not breastfed at all are significantly more likely to have higher scores of aggressive behavior and attention problems.
Mechanizmai, lemiantys poveikį
Maitinimo metu atsiranda vienas veiksnys - motinos pieno skonis ir kvapas, kuris kūdikio prierašumui labai svarbus. Jau penkis dienas kūdikiai gali atskirti savo mamos pieno skonį ir kvapą. Prierašumas galimai suvokiamas kaip saugus ir nesaugus. Saugaus prierašumo formavimosi lemia ailta, rūpestinga globa, buvimas arti kūdikio ir jo poreikių tenkinimas.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto analizė
Motins, kurios buvo jautrios, nuolat stebėjo, ką daro jų kūdikiai ir į juos tinkamai reaguodavo, vaikai jautėsi saugiai. Su saugiu prierašumu taip pat susiję motinos globėjiškumas, socialumas ir empatija.
Psichologiniai veiksniai, lemiantys žindymo pasirinkimą ir trukmę
Pirmosios dienos ir savaitės dažnai būna sudėtingiausios - gali pasitaikyti mažesnis pieno kiekis, skausmas žindant, kūdikio nenoras imti krūties ar nepatogios žindymo pozos. Visa tai gali lemti sprendimą atsisakyti žindymo. Sėkmingo žindymo paslaptis - teisingas kūdikio prigludimas prie krūties, žindymo dažnumas pagal poreikį, pozityvus motinos nusiteikimas ir palanki emocinė aplinka.
Žindančios mamos dėl neigiamų jausmų ir įkyrių minčių gėdijasi, jaučia kaltę. Žindymo aversijos trukmė ir patiriamų jausmų intensyvumas skiriasi. Kai kurios žindančios mamos pastebi, kad žindymo aversija susijusi su ciklu ir labiau pasireiškia prieš mėnesines (PMS metu), mėnesinių metu arba artėjant ovuliacijai.
Miego trūkumas moterį veikia įvairiai: vienos jį nesunkiai pakelia, kitos dėl nuolatinio miego stygiaus gali susirgti lėtinėmis ligomis ar depresija. Emociškai nuvargusi ir vaiko poreikiams ailta mama neužtikrina sėkmingos vaiko raidos. Daugelis moterų dalijasi patirtimi, kad prastai jaučiasi dėl to, jog paaugę vaikai vis dar maitinami pagal poreikį. Joms sudėtinga pasakyti „ne“ ir nustatyti ribas.
Gana dažnai sutuoktiniai (partneriai), kiti šeimos nariai, draugai ir net sveikatos priežiūros specialistai moteriai, išgyvenančiai žindymo aversiją, pataria eiti lengviausiu keliu: vaiką atjunkyti arba pradėti maitinti pieno mišiniais. Nuo aversijos kenčiančioms žindyvėms labai svarbus kitų mamų, susidūrusių su panašiais išgyvenimais, palaikymas ir patirtis.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų psichologinė pagalba
Teisingo krūties apžiojimo požymiai
Socialiniai ir institucinių praktikų veiksniai
Lietuvoje daug dėmesio skiriama žindymo skatinimui - vienam svarbiausių sveiko gyvenimo pradžios ir krūties vėžio profilaktikos veiksnių. Lietuvos sveikatos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833, viena iš pagrindinių nuostatų - skatinti natūralų kūdikių maitinimą ir pasiekti, kad 40 proc. kūdikių iki 4-6 mėn. amžiaus būtų žindomi.
Visame pasaulyje dideles pastangas, skatinti žindymą, deda Naujagimiams palankios ligoninės iniciatyva, kuri vadovaujasi „10 žingsnių sėkmingo žindymo link“ programa. Būtent šioje programoje didelis dėmesys skiriamas informacijai, kuri moterims tampa žiniomis apie žindymą. Naujagimiui palankioje ligoninėje didelis dėmesys skiriamas ne tik žindymui, bet ir ryšiui, kuris atsiranda tarp mamos ir vaiko.
Šis tyrimas rodo, jog 42 proc. „Naujagimiams palankiose ligoninėse“ pagimdytų kūdikių buvo žindomi iki 5 mėn., palyginti su 34 proc. kitose ligoninėse pagimdytų kūdikių. Jei ligoninė itin tiksliai laikosi „Naujagimiams palankios ligoninės“ nuostatų, atmetus socialinius, ekonominius ir medicininius veiksnius, pastebėta, jog toks naujagimis žindymas bus ilgesnės trukmės, nei tiems, kuriems yra duodami žindukai ar primaitinami dirbtiniu maistu.
Medicininė ir edukacinė pagalba
Remiantis „Naujagimiams palankios ligoninės“ 10 žingsnių programa slaugytoja ar kiti medicinos darbuotojai, kurie turi ryšį su moterimis po gimdymo, bei kalbasi su jomis apie žindymą, turi supažindinti jas su žindymo privalumais, išmokyti taisyklingai žindyti naujagimį, o prireikus įtraukti pieno rankomis. Taip pat nepamiršti informuoti mamas apie galimas ar jau esamas problemas bei jų sprendimo būdus.
Po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms mažesnė kraujavimo rizika, jų organizmas po gimdymo greičiau atsistato. Žindymas nors du mėnesius sumažina tikimybę sirgti kiaušidžių vėžiu 25 proc. Nors tris mėnesius žindžiusios motinos 2 kartus rečiau serga krūties vėžiu. Žindžiusioms moterims osteoporozės tikimybė, sulaukus 65 metų ir vyresnėms, sumažėja 50 proc.; jei moterys žindė kūdikius iki 9 mėnesių, osteoporozės tikimybė sumažėja net 75 proc.
Žinių, išsilavinimo ir sociodemografinių veiksnių įtaka
Palyginti moters, gimdžiusių KMUK ir Kauno P. Mažylio gimdymo namuose, žinias apie žindymą nustatyta, kad reikšmingai didesnė dalis Kauno P. Mažylio gimdymo namuose gimdžiusių moterų žinojo apie motinos pieno sudėtį (p<0,05), ir reikšmingai didesnė dalis moterų gimdžiusių KMUK žinojo, jog pabrinkus krūtims, ji turėtų dažniau žindyti kūdikį (p<0,05).
Didesnė dalis KMUK gimdžiusių moterų, lyginant su Kauno P. Mažylio gimdymo namuose gimdžiusiomis, ketino ilgiau žindyti naujagimius. Hipotezė, kad didesnė dalis moterų gimdžiusių KMUK, lyginant su Kauno P. Mažylio gimdymo namuose, su aukštesniu išsilavinimu, žinojo teisingus atsakymų variantus apie žindymą, dalinai pasitvirtino.
Motinos išsilavinimas, laimingumas bei mažesnis nėštumo metu rūkymas buvo susiję su didesne tikimybe išimtinai žindyti. Tyrimo rezultatai parodė, kad išimtinai žindančios motinos yra aukštesnio išsilavinimo, gyvenančios registruotoje santuokoje ir rečiau rūkančios nėštumo metu.
Tyrimų išvados ir praktinės implikacijos
Tyrimo rezultatai parodė, kad žindymo trukmė yra statistiškai reikšmingai susijusi su 2 m. amžiaus vaikų elgesio (eksternaliais) sunkumais, bet nėra susijusi su emociniais (internaliais) sunkumais. Prielaida, kad motinos saviveiksmingumas yra tarpinis veiksnys tarp žindymo trukmės ir 2 m. amžiaus vaiko eksternalių sunkumų, tyrime nepasitvirtino. Žindymo reikšmė eksternaliems vaikų sunkumams išlieka ir kontroliuojant sociodemografinius veiksnius bei motinos saviveiksmingumą.
Ilgesnis žindymas gali būti svarbus apsauginis mažų vaikų elgesio problemų veiksnys. Tyrimo rezultatai rodo, kad daugiausia dėmesio, eksternalių ir bendrų sunkumų turi vaikai, kurie buvo nežindyti arba žindyti trumpai, iki 3 mėnesių.
| Veiksnys | Ryšys su žindymu / poveikis |
|---|---|
| Žindymo trukmė | Ilgesnis žindymas susijęs su mažesniais eksternaliais elgesio sunkumais |
| Motinos išsilavinimas | Aukštesnis išsilavinimas susijęs su didesne tikimybe žindyti |
| Medicininė parama (ligoninės praktikos) | Naujagimiams palankios ligoninės didina žindymo trukmę |
| Psichologinė būsena | Depresija, miego stoka ir stresai mažina žindymo sėkmę |
Rekomendacijos praktikai
- Užtikrinti ankstyvą kontaktą po gimdymo ir pirmą žindymą per pirmąsias valandas po gimimo.
- Teikti aiškią ir nuoseklią informaciją apie žindymo techniką, pieno gamybos dėsningumus ir žindymo dažnumą.
- Skatinti „Naujagimiams palankios ligoninės“ principų taikymą, mokyti medicinos personalą žindymo palaikymo praktikos.
- Teikti psichologinį palaikymą žindančioms moterims, organizuoti motinų grupes ir prieinamą žindymo konsultaciją.
- Atkreipti dėmesį į sociodemografinius veiksnius ir teikti nukreiptą paramą motinoms su mažesnėmis galimybėmis.
Žindymas - tai ne tik fiziologinis procesas, bet ir sudėtingas reiškinys, kuriam įtakos turi daugybė psichologinių ir socialinių veiksnių. Šios įtakos suvokimas leidžia geriau suformuoti intervencijas, kurios palaiko motinas ir taip prisideda prie vaikų sveikesnės raidos bei geresnių elgesio rezultatų.
tags: #psichologiniai #ir #socialiniai #kudykiu #zindymo #veiksliai