Vis dar pasigirsta abejonių, ar priklausomybę galime laikyti liga. Ar vartojantį alkoholį, psichoaktyvias medžiagas, panirusį į azartinius lošimus asmenį laikyti sergančiu, ar tai valios trūkumas? Žvelgiant iš socialinės perspektyvos, dažnai atrodo, jog tai silpnybė, o ne liga. Veikiausiai todėl ir atsiduriame tragikomiškoje padėtyje, kai visuomenei turime įrodyti, jog tai liga, o priklausomam asmeniui įtikinamai išaiškinti ligos reiškmės ir gyvenimo būdo priežastinį ryšį.
Pradžių pradžia: psichoaktyvių medžiagų vartojimas žmonėms nėra nauja, tačiau 19 a. pradžioje įvykęs morfino atradimas aiškiai parodė kelią priklausomybės problemoms. Ilgą laiką gydytojų praktika buvo įvairi: morfinas JAV karių gydymui, daugybė neatskaitomų rizikų, netgi vaikams skiriami vaistai. 1914 m. įvestas pirmasis JAV įstatymas ribojantis narkotinių medžiagų prekybą ir vartojimą.
Psichoanalizės pradininkas Z. Freudas tyrinėjo kokaino ir kitų medžiagų vartojimą bei priklausomybę. Nors kai kuriais atvejiais Froidas prognozavo „priklausomybės keitimą“ kita priklausomybe, išsamesnės tyrimų istorijos pamažu įrodė, kad priklausomybės esmė slypi ne tik valios trūkume, bet ir smegenų modifikuotose funkcijose.
Nuo XX a. pradžios pradėtas naujas etapo laikotarpis: neurologijos ir psichologijos žvilgsnis į priklausomybes atskleidė jų gilų ryšį su smegenų atlygio sistema. Dr. Nora Volkow teigia, jog priklausomybė yra smegenų liga, pasižymi funkciniais ir struktūriniais pokyčiais. Tyrimai parodė, jog dopaminas ir noradrenalinas vaidina didelį vaidmenį šio sindromo formavime, o smegenų plastiškumas leidžia atsistatymą, nors tai priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant amžių, vartojimo stažą ir tipo medžiagų.
< tagimg>Infografika: smegenų atlygio sistema ir priklausomybės ryšysPriklausomybės sampratos: iš kur kilo ir kaip keitėsi
Naujoji priklausomybės samprata - tai elgesio sutrikimas, kuriam būdingas nekontroliuojamas poreikis vartoti medžiagą ar užsiimti veikla, nepaisant neigiamų pasekmių. DSM-5 įvardija „medžiagų vartojimo sutrikimą“ (Substance Use Disorder) kaip pagrindinę diagnozę, kuri vietoje abstrakčių abstinencijos ir tolerancijos požymių iškelia elgesio kriterijus. Taigi priklausomybė nėra tik fizinė priklausomybė - ji apima ir psichologinį bei socialinį sluoksnius.
Taip pat skaitykite: Gauti kompensaciją už psichologinę traumą
Kopriklausomybė - tai glaudžiai susijęs reiškinys: šeimos narių ar partnerių, kurie nuolat stengiasi padėti priklausomam žmogui, patiria sunkumų ir įtampa, kartais prisitaikydami prie priklausomybės modelio savo gyvenimuose. Literatūroje egzistuoja įvairūs kopriklausomybės apibrėžimai, tačiau dominuoja idėja, jog tai tarptautinis socialinis ir psichologinis reiškinys, kuris paveikia visus santykius, ne tik asmens problemą.
Darboholizmas ir priklausomybė nuo darbo dažnai vartojami kaip sinonimai, nors mokslininkai pabrėžia skirtingas dimensijas: darboholizmas - intensyvus įsitraukimas į darbą; priklausomybė nuo darbo - patologiškai sutrikdytas darbo poreikis su neigiamomis pasekmėmis. Sinonimai apima kompulsinį darbo elgesį, per didelį įsitraukimą, priklausomybę nuo pasiekimų ar ergomaniją.
Sinonimai ir jų reikšmė klinikinei supratimui
- Darboholizmas: didelis įsitraukimas į darbą, per didelis darbas, perfeccionizmas, sunkumas atsipalaiduoti.
- Priklausomybė nuo darbo: patologinis potraukis darbui, dėl kurio kinta sveikata ir santykiai.
- Kopriklausomybė: emocionaliai ar socialiai priklausoma nuo kito žmogaus, dažnai susijusi su priklausomybe nuo medžiagų ar santykių dinamika.
- Psichologinė priklausomybė: potraukis, pasireiškiantis kaip elgesio įpročiai, ne visada susiję su fizine medžiaga.
Šiuolaikinės teorijos pabrėžia, kad priklausomybės sindromas - tai kompleksiškai veikiantis procesas, apimantis biologinius, psichologinius ir socialinius komponentus. Net ir pasiekus smegenų atkūrimą, psichologiniai prisiminimai ir socialinė aplinka gali skatinti atkrytį, todėl būtina visapusiška pagalba bei integruotas gydymo planas.
Naujas požiūris į gydymą ir reabilitaciją
Naujausi tyrimai rodo, kad reikia kompleksinių gydymo paslaugų: psichologinė pagalba, medicininė terapija ir socialinis palaikymas. Geštalto terapija akcentuoja savimonės augimą, sąmoningumą, kontaktą su artejais ir naujų, sveikesnių elgesio modelių kūrimą. Svarbu pabrėžti, kad ne tik abstinencija - svarbi nuosekli terapija ir socialinis reintegravimas.
Fizinės priklausomybės dalis gali būti gydoma įvairiai: nuo lazerinės auskultūrinės (aurikulinės) terapijos iki kitos medikamentinės ir psichoterapinės pagalbos. Tačiau gydymą reikia pritaikyti individualiai, atsižvelgiant į asmens amžių, medžiagų tipą, vartojimo trukmę ir socialines aplinkybes.
Taip pat skaitykite: Būdai padėti šeimai
Visuomenės vaidmuo ir prevencija
Priklausomybės liga nėra tik individualus iššūkis: ji įtakoja šeimas, artimuosius ir visą socialinę struktūrą. Todėl reikia keisti socialinę aplinką, kurioje atsiranda ar išlieka priklausomybė, įskaitant pagalbos tinklus, darnaus darbo kultūros kūrimą ir prieinamą psichologinę pagalbą. Kopriklausomybės kontekste svarbus yra tarpusavio pagalbos principas: programos kaip CODA, AA ir kt. teikia erdvę prisipažinti, gauti palaikymą ir kartais iš naujo atrasti prasmę be priklausomybės.
Ekstremalių potyrių, tokios kaip streso valdymas, sveika burnos higiena, miegas ir fizinis aktyvumas tampa papildomomis priemonėmis, padedančiomis sumažinti pasikartojimo riziką. Tačiau socialinio gyvenimo reorganizavimas ir palaikomoji aplinka yra būtinos sąlygos ilgalaikei remisijai.
Priklausomybės tyrimų esmė šiandien
Šiuolaikinio mokslo dėmesys skiriamas keturioms pagrindinėms kopriklausomybės ir priklausomybės dalims: elgesio įpročiams, santykių įtakai, emociniam reguliavimui ir atminčiai. Tyrimai rodo, jog priklausomybės ligos pradžioje - elgesio sutrikimas, tačiau nuoseklus gydymas turi siekti visų šių sričių integracijos.
| Priklausomybės tipas | Sinonimai / susiję terminai | Esminiai bruožai |
|---|---|---|
| Medžiagų vartojimo sutrikimas | priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų, nikotino | nekontroliuojamas potraukis, tolerancija, abstinencija, neigiamų pasekmių ignoravimas |
| Darbo priklausomybė | darboholizmas, kompulsinis darbo elgesys, ergomanija | didelis įsitraukimas, stresinis poveikis sveikatai, santykiams |
| Kopriklausomybė | ko-priklausomybė, ko-alkoholikai | emocinis ir socialinis priklausomumas nuo kito asmens |
Išvada: priklausomybės ligą būtina laikyti kompleksiška liga, kuri reikalauja tarpusavio pagalbos, individualios psichoterapijos, medicinos ir socialinio palaikymo. Net ir įsistiprinus smegenų funkcijoms, būtina spręsti ir psichologines bei socialines problemas, kurios gali skatinti atkrytį. Naujasis požiūris į diagnozę ir gydymą suteikia vilčių dėl sąlygiškai greitesnių ir efektyvesnių kelių į laikinos bei ilgalaikės remisijos įgyvendinimą Lietuvoje ir pasaulyje.
Baigiamosios mintys
Priklausomybės sąvoka vis dar kelia diskusijų: ar tai liga, ar stiprus elgesio įpročių pasireiškimas? Tačiau modernus mokslas įrodo, jog priklausomybė - tai smegenų ir elgesio sutrikimas, kurio gydymas reikalauja visapusiškos komandos darbo. Svarbu neužmiršti, kad kopriklausomybė - tai ne tik „priklausomo žmogaus“ problema, bet ir šeimos bei artimųjų įtrauktis į gydymą ir pagalbą. Socialinės ir psichologinės intervijos kartu su neurologiniais pažinimais suteikia realias galimybes pasiekti ilgalaikę remisiją ir kartais naują prasmingą gyvenimą be priklausomybių.
Taip pat skaitykite: Socialinė ir psichologinė lingvistika: tyrimai
tags: #psichologines #priklausomybes #sinonimai