Klystame įsivaizduodami, kad smurtautojas - tai alkoholikas, mušantis savo vaiką. Smurtas yra ir tada, kai mama rėkia ant savo vaiko, vesdama jį į mokyklą. Smurtas prieš vaikus yra opi problema, nepaisant nuolatinių pastangų ją spręsti. Tai ne tik fiziniai sužalojimai, bet ir emocinė bei psichologinė žala, kuri gali lydėti žmogų visą gyvenimą.
Kas yra smurtas prieš vaiką ir kokios jo formos?
Vaiką žalojantis elgesys apibrėžiamas kaip suaugusio žmogaus veikimas ar neveikimas, kuris daro žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Svarbu pabrėžti, kad smurtas nebūtinai yra vienkartinis įvykis - tai gali būti nuolatinė santykių sistema, kurioje vaikas yra žalojamas.
- Fizinis smurtas: Tai tyčiniai veiksmai, sukeliantys skausmą ir galintys sukelti sveikatos ar raidos sutrikimus. Tai apima mušimą, stumdymą, spardymą, deginimą, kandžiojimą, smaugimą ar bet kokį kitą skausmo kėlimą.
- Seksualinė prievarta: Tai suaugusio žmogaus veiksmai, kuriais siekiama patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną išnaudojant vaiką.
- Emocinė (psichologinė) prievarta: Tai vaiko kompetencijos ir savivertės griovimas žeminant, gąsdinant, atstumiant, baudžiant, atmetant ar ribojant socialines sąveikas.
- Nepriežiūra: Tai ilgalaikis fizinių ir psichinių vaiko poreikių netenkinimas, kuris kelia grėsmę pilnavertei jo raidai ir funkcionavimui.
Psichologinio smurto specifika ir atpažinimo sunkumai
Psichologinis smurtas yra viena iš labiausiai paplitusių smurto formų, tačiau sunkiai atpažįstama. Liūdniausia, kad dažnai mes net neatskiriame ir nesuprantame, koks elgesys yra vaiką žalojantis. Tai, ką matome laikraščiuose ar TV žiniose, kai vaikas yra išprievartaujamas, sumušamas ir atsiduria ligoninėje, teisme, suponuoja nuomonę, kad tik tai ir yra smurtas. Mes labai mažai kalbame apie emocinį smurtą, kuris yra visko pamušalas. Joks fizinis smurtas nevyksta be psichologinio smurto.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė teigia, kad kartais sunku atskirti psichologinį smurtą, nes visuomenėje jis yra tarsi nematomas, sunkiai atpažįstamas ar ignoruojamas dėl sudėtingo ikiteisminio bei teisminio proceso taikant atsakomybę už psichologinio smurto naudojimą. Specialistai pastebi, kad psichologinis smurtas pasitaiko ir pavyzdingose šeimose, kur tėvai yra išsilavinę, turi gerai apmokamus darbus ir aukštą statusą visuomenėje.
Tėvų elgesys, kurį reikia atpažinti kaip žalojantį
- Nuolatinė kritika, per dideli reikalavimai, emocinis atstūmimas, pagrindinių emocinių poreikių netenkinimas. Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė pastebi, kad dabar dažnas vaikas niekaip negali įtikti savo tėvams, jį nuolat lydi kritika, per dideli reikalavimai, emocinis atstūmimas, pagrindinių emocinių poreikių netenkinimas.
- Žodinės įžeidos: Kad sakymas vaikui „Tu darai man gėdą! Kiek aš galiu tau kartoti?! Tu esi idiotas!“ yra stiprus žodinis smūgis, kurio pasekmės niekada neišgydomos.
- Elgesys ne pagal vaiko amžių: Kai iš mažo vaiko reikalaujame per daug, pavyzdžiui, kai dešimtmetis turi prižiūrėti savo penkiametį brolį ar sesę namuose. Tai yra neadekvatu, jam tai - per didelė atsakomybė.
- Emocinė šaltis ir ignoravimas: Emocinė prievarta vyksta, kai vaiko liūdesys ar pyktis yra menkinamas ar ignoruojamas sakant: „Eik mokytis!“
Priežastys, dėl kurių tėvai smurtauja ar žalina emocijas
- Tėvai konfliktuoja tarpusavyje. Konfliktuojantys tėvai dažnai būna suirzę, pikti ir savo pyktį neretai perkelia į vaikus, kartais naudodami tokius teiginius kaip „tu kvailas kaip tavo tėvas“ arba „esi nesupratinga kaip tavo mama“, kurios galima laikyti psichologiniu smurtu.
- Tėvai (ar vienas jų) nesaikingai vartoja alkoholį ar narkotines medžiagas. Nuo įvairių priklausomybių kenčiantiems tėvams sunku rūpintis vaiku, atžala tarsi atsiduria antroje vietoje.
- Tėvai neseniai išgyveno stresinę situaciją. Net ir tėvai, kurie įprastai su vaikais bendrauja pagarbiai ir supratingai, patekę į stresines situacijas ne visada išlaiko kantrybę.
- Tėvai patys patyrė psichologinį ar fizinį smurtą praeityje. Pasitaiko, kad tėvai, vaikystėje išgyvenę smurtą, vėliau patys ima tapatintis su „agresoriaus“ vaidmeniu.
- Tėvai, turintys psichologinių problemų. Depresija ar kitos psichinės sveikatos problemos gali apsunkinti gebėjimą rūpintis vaiku ir skirti jam dėmesį.
Kaip vaikai reaguoja ir kodėl bijo kalbėti?
Vaikai nešneka apie smurtą dėl įvairių priežasčių. Viena jų - bijo. Kita priežastis - gėda. Kai kurie vaikai nekalba, net nesupranta, kad yra apie ką šnekėti. Kai nuolat augi smurtinėje aplinkoje, net nežinai, kad gali būti kitaip. Kartais vaikai bijo, kad jeigu papasakos, bus blogiau: jį atskirs nuo tėvų, kažkur išveš, kad mama numirs ar tėtį uždarys į kalėjimą.
Taip pat skaitykite: "Socialinė psichologija": Davido G. Myerso darbas
Auka turi du kelius. Vienas jų - slėptis ir tapti nematomu, tokiu būdu bandyti išvengti smurto, kritikos ir pašaipos. Tokie vaikai užauga su maža saviverte: tai baimingi, apatiški, vieniši, liūdni vaikai. Kitas aukos kelias - pasidaryti didesniu, stipresniu už smurtautoją, jį nugalėti.
Pasekmės vaikui - trumpalaikės ir ilgalaikės
Psichologinis smurtas gali turėti ilgalaikių ir sunkių pasekmių vaiko raidai ir gerovei. Psichologinio smurto sunkumai ir paplitimas rodo, kad žodžiai gali sužaloti vaiką net stipriau nei fiziniai veiksmai.
Trumpalaikės pasekmės
- Emociniai sunkumai: nerimas, baimė, liūdesys, pyktis, gėda, kaltė.
- Elgesio problemos: agresyvumas, užsidarymas, impulsyvumas.
- Fiziniai simptomai: galvos, pilvo skausmai, miego sutrikimai.
- Staigūs pykčio, susierzinimo priepuoliai.
Ilgalaikės pasekmės
- Psichikos sveikatos problemos: depresija, nerimo sutrikimai, PTSS, valgymo sutrikimai.
- Žema savivertė ir pasitikėjimo suaugusiaisiais praradimas.
- Santykių problemos ateityje, sunkumai užmegzti artimus ryšius.
- Padidėjusi rizika tapti priklausomiems nuo alkoholio ar narkotikų ir (ar) patiems smurtauti.
- Akademinių pasiekimų pablogėjimas.
Statistika ir realybė Lietuvoje
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, per aštuonis mėnesius gauta beveik du tūkstančiai pranešimų apie galimą smurtą prieš vaikus. Smurto prieš vaikus skaičiai iškalbingi: vien per praėjusius metus užregistruota daugiau nei 3 tūkst. atvejų, iš jų 2,8 tūkst. vaikų nukentėjo. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė aiškina, jog smurto prieš vaikus atvejų skaičius, augęs nuo 2012 m., piką pasiekė 2017-2018 m., kai per metus nustatyta 5 tūkst.
Paramos vaikams centro atliko tyrimo rezultatai šokiravo: net apie 52 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad fizinių bausmių naudojimas yra efektyvi priemonė disciplinuoti vaikus. Kaip rodo vaiko teises ginančios tarnybos atlikta apklausa, beveik 50 proc. tėvų ausies užsukimą nebūtinai laiko smurtu prieš vaikus.
Vaiko elgesio požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
- Atrodo, kad nenori grįžti namo.
- Pastebėjote fizines traumas: mėlynės, randai, apatiniai su dėmėmis.
- Pasikeitęs elgesys: užsidarymas, agresija, pablogėję akademiniai rezultatai.
- Somatiniai požymiai: galvos, pilvo skausmai, miego sutrikimai.
- Vaikas gali kalbėti netiesiogiai: žaidimuose, piešiniuose, fragmentiškais užuominomis.
Kur kreiptis ir kaip reaguoti, jei įtariate smurtą?
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Pagalbos linijos ir institucijos:
Taip pat skaitykite: Detali psichologijos analizė
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
- Policija - jei smurtas vyksta čia ir dabar, būtina informuoti policiją telefonu 112.
- Vaikų linija.
- Socialiniai pedagogai ar psichologai mokykloje.
- Paramos vaikams centras, teikiantis psichologinę, psichoterapinę ir socialinę pagalbą.
Jeigu vaikas prabyla, svarbiausia suaugusiesiems išlikti ramiems ir rodyti besąlygišką palaikymą. Patikėkite tuo, ką vaikas sako, pasakykite, kad tai ne jo/jos kaltė ir kad jis/ji teisingai padarė papasakodamas/-a. Nesistenkite įsigilinti į detales - tai specialistų darbas. Užtenka vaikui pasakyti: „Ačiū, kad man pasakei.“
Prevencija ir pagalba šeimai
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkės atveria kelią įrodymais grįstoms prevencijos strategijoms, kurios padeda išvengti smurto prieš vaikus dar prieš jam prasidedant. Paramos vaikams centro psichologai ir psichoterapeutai sukūrė pirmąją smurto prieš vaikus prevencijos programą Lietuvoje „Esame saugūs“, skirtą visoms vaikų amžiaus grupėms.
Prevencija turėtų būti nukreipta į įvairius lygius:
- Visuomenės lygmuo: šviesti visuomenę apie smurto prieš vaikus žalą ir skatinti netoleranciją smurtui.
- Šeimos lygmuo: teikti paramą šeimoms, kurios patiria stresą ar turi sunkumų auklėjant vaikus.
- Individualus lygmuo: mokyti vaikus atpažinti smurtą ir ieškoti pagalbos.
Konkrečios prevencijos priemonės: ankstyvosios intervencijos programos, tėvystės įgūdžių mokymai, programos vaikams, pagalbos linijos, specialistų mokymai. Psichologės teigimu, tėvai, kurie pripažįsta problemą, gali greičiau ir sėkmingiau susidoroti su panašiais konfliktais, todėl svarbu, kad suaugę šeimos nariai suprastų, ar problema slypi ne juose pačiuose.
Teisinė apsauga ir taisyklės
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas draudžia bet kokį smurtą ir fizines bausmes vaikų atžvilgiu. Smurtu prieš vaiką laikomas veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.
Taip pat skaitykite: Egzamino klausimai ir atsakymai
Psichologinis atsparumas ir apsaugos veiksniai
Psichologinis atsparumas - tai asmens sugebėjimas įveikti rizikos veiksnius ir nebūti jų pažeidžiamam. Atsparumas tam tikrų veiksnių poveikiui gali kilti iš vaiko genetinio paveldo, temperamento, ankstesnės patirties, raidos ypatumų ir kitų apsaugos veiksnių. Apsaugos veiksniai yra asmens, šeimos, bendruomenės ar visos visuomenės sąlygos ar savybės, kurioms esant, sumažėja vaikus žalojančio elgesio tikimybė. Ankstyvoji suaugusiojo globa ir užmegztas ryšys: kai tėvus su vaikais sieja tvirti, šilti jausmai, vaikai vystosi sveikiau.
| Problema | Galimos pasekmės vaikui |
|---|---|
| Emocinis atstūmimas, nuolatinė kritika | Žema savivertė, socialinis užsidarymas, psichikos sutrikimai |
| Fizinės bausmės | Fizinės traumos, agresyvumas, auklėjimo eskalacija |
| Seksualinė prievarta | Sunkūs psichikos sutrikimai, pasitikėjimo, artumo problemos |
| Nepriežiūra | Raidos sutrikimai, sveikatos problemos, socialinė atskirtis |
Kaip elgtis profesionalams ir aplinkiniams
Kartais gydytojai, mokytojai ir kiti su vaikais dirbantys asmenys yra vieninteliai žmonės, galintys atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus. Pastebėję vaiko elgesio, išvaizdos, sveikatos problemų, kurios galėtų būti sukeltos smurto artimoje aplinkoje, turėtumėte veikti proaktyviai. Svarbu klausimus suformuluoti atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, kad gauti atsakymai arba paneigtų, arba patvirtintų spėjimus apie vaiko būklę.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai dar neturi reikiamo žodyno, kad galėtų kalbėti apie smurtą ir jį suprasti, todėl reikėtų vengti sudėtingų sąvokų, o užduodami klausimai turėtų būti paprasti, aiškūs. Atviro tipo klausimai, į kuriuos negalima atsakyti „taip“ arba „ne“, geriausiai tinka siekiant įgyti vaiko pasitikėjimą ir jį prakalbinti.
Raginimas veikti ir ieškoti pagalbos
Tėvams, auginantiems vaikus, reikia bent šiek tiek atsipalaiduoti. Ir pasitikėti savo vaikais. Mylimas, darnioje šeimoje auginamas vaikas tikrai nesirinks valkatos kelio. Leiskime jam būti tiesiog savimi. Auginkime, rodydami savo pavyzdį. Psichologė ragina tėvus pripažinti problemas ir kreiptis pagalbos: lankyti individualią psichoterapiją, įsitraukti į grupinius užsiėmimus, tėvystės mokymus.
Smurto prieš vaikus problemą spręsti kviečia socialinis projektas „Būkime stipresni už smurtą prieš vaikus“. Projekto metu bendradarbiaujant su psichologais, teisininkais, socialinės apsaugos specialistais, pedagogais visuomenei bus pristatytos svarbiausios smurto prieš vaikus temą nagrinėjančios aktualijos.