Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Visuomenės raidos dėsningumai lemia, kad reikšmingos žmogiškosios patirtys daro įtaką mūsų veiklai, mąstymui, verčia keisti pažiūras ir perkainoti vertybes.
Socialinis ir emocinis ugdymas (SEU) - procesas, kuriame dalyvauja vaikai ir suaugusieji, apimantis žinių, nuostatų bei įsitikinimų, susijusių su penkiomis pagrindinėmis kompetencijomis, formavimą ir ugdymą. SEU tikslas - padėti mokiniams įgyti ir sėkmingai naudoti socialinius bei emocinius gebėjimus, siekiant užtikrinti sėkmę mokykloje ir gyvenime, puoselėti darnius tarpusavio santykius bendruomenėse ir stiprinti atsakingą elgesį visuomenėje.
Kas yra emocinis intelektas ir kodėl svarbu jį ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikams?
Emocinis intelektas - tai gebėjimas būti su savimi ir kitais, su visais, kurie yra patogūs ir ne, gražūs ir ne, priimtini ir ne. Emociškai intelektualus žmogus išmoksta stebėti save, atpažinti, kodėl jaučiasi vienaip ar kitaip, mąsto ir elgiasi taip, kaip elgiasi. Jei apie emocinį intelektą daugiau žinotume ir juo rūpintumėmės nuo pat mažų dienų, galėtume būti sėkmingesni ir, svarbiausia, laimingesni.
Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą (IQ). Emocinio intelekto ugdymas ikimokykliniame amžiuje yra itin svarbus, kadangi tai intensyvaus emocinio ir socialinio augimo laikotarpis, kai vaikai pradeda pažinti savo jausmus, mokosi juos reikšti ir kuria pirmuosius santykius su bendraamžiais.
Emocijos ir jausmai yra įvairūs - lietuvių kalboje suskaičiuojama apie 300 jų pavadinimų, tačiau kasdienybėje žmonės dažniausiai suvokia ir naudoja tik 7-10 pagrindinių emocijų. Kol nemokame įvardinti ir suprasti konkrečių emocijų, mokytis emocinio intelekto bus sudėtinga. Svarbu išmokti ne tik valdyti emocijas, bet jas išgyventi ir išreikšti tinkamu būdu.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo technologijų
Socialinio emocinio ugdymo programos ir metodai
Socialinis ir emocinis ugdymas įtraukiamas į ikimokyklinio ugdymo programas, kuriant ugdymo aplinką, grįstą teigiamais tarpusavio santykiais, pagarba ir pasitikėjimu. Įstaigoje kiekvienas vaikas turi jaustis laukiamas ir priimtas.
Šiuo metu yra sukurtos įvairios programos, skirtos socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymui:
- Kimochis - pradėta naudoti nuo 2021 metų, padeda vaikams pažinti savo jausmus ir spręsti socialines - emocines situacijas, pasitelkiant charakteringas lėlytes, kurios "slepia" įvairius jausmus.
- Siautukai - skirta 3-6 metų vaikams, remiasi CASEL sistema, ugdo savireguliaciją, bendravimo ir problemų sprendimo įgūdžius bei empatiją.
- Zipio draugai - nuo 2000 metų vykdoma programa 5-7 metų vaikams, skirta pagerinti emocinę savijautą ir socialinių bei emocinių sunkumų įveikimą.
- Peppy Pals - edukacinė platforma su gyvūnų draugais, patiriančiais įvairias kasdienes situacijas, skirta socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymui.
- Think Equal - pasaulinė iniciatyva, orientuota į ikimokyklinio ir ankstyvojo ugdymo transformaciją per socialinį ir emocinį ugdymą, pabrėžianti empatijos, bendradarbiavimo ir atsakingo sprendimų priėmimo ugdymą.
Programų palyginimas
| Programa | Amžius | Tikslas |
|---|---|---|
| Kimochis | Ikimokyklinis | Padėti vaikams pažinti jausmus, įgyti pasitikėjimo savimi, spręsti socialines-emocines situacijas. |
| Siautukai | 3-6 metai | Ugdyti socialinius ir emocinius gebėjimus, savireguliaciją, bendravimo ir problemų sprendimo įgūdžius, empatiją. |
| Zipio draugai | 5-7 metai | Įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, siekiant geresnės emocinės savijautos. |
Socialinių ir emocinių kompetencijų formavimasis ir įtaka
Gebėjimas sutarti su kitais yra viena svarbiausių gyvenimo sėkmės sąlygų. Socializacijos procesas prasideda nuo vaiko temperamento ir suaugusiųjų reakcijos dar kūdikystėje. Ikimokyklinio amžiaus vaikai socialinių įgūdžių daugiausiai mokosi per sąveiką su bendraamžiais, o ne iš suaugusiųjų.
Tyrimai patvirtina, kad sėkmę mokykloje lemia ne tik žinios, bet ir emociniai bei socialiniai įgūdžiai: pasitikėjimas savimi, gebėjimas susivaldyti, žinojimas, kaip elgtis socialinėse situacijose, gebėjimas išreikšti poreikius ir bendrauti su kitais vaikais.
Kuo geresnis vaiko emocinis intelektas, tuo lengviau jam susikoncentruoti, pozityviau elgtis klasėje ir patirti mažiau streso. Priešingai, vaikai, patiriantys baimę ar nerimą, mokytojų nepalaikomi, ar patyčių aukos, mokymosi gebėjimus turi sumažėjusius.
Taip pat skaitykite: Psichologė Neringa Bagdonaitė apie priklausomybių priežastis
Socialinės emocinės gerovės svarba
Socialinis emocinis ugdymas svarbus ne tik individualiai vaikų gerovei, bet ir visuomenei - išugdytas emocinis intelektas padeda tapti atsakingais, rūpestingais, bendradarbiaujančiais piliečiais.
Kaip ugdyti emocinį intelektą: šeimos ir ugdymo įstaigos vaidmuo
Šeimos vaidmuo
D. Goleman teigia, kad šeima yra pirmoji emocinio gyvenimo mokykla. Bendraudami su artimaisiais vaikai mokosi suvokti savo jausmus, atpažinti kitų emocijas ir jas išreikšti tinkamai. Svarbu, kad suaugusieji modeliuotų tinkamą elgesį ir sudarytų galimybes vaikui bendrauti su bendraamžiais.
Šeimyniniai pokalbiai yra svarbiausias būdas mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Kuo anksčiau šeimoje ugdomas pagarbus, mandagus bendravimas, tuo greičiau vaikai tai taiko bendraamžių santykiuose.
Humoras šeimoje skatina emocinį atsparumą - žaidimai, juokas, kurti juokingus pasakojimus leidžia vaikams tvarkytis su stresu ir išreikšti tai, ką sunku pasakyti.
Ugdymo įstaigos vaidmuo ir ugdymo strategijos
Ugdymo įstaigos dažnai pasirenka socialinių ir emocinių kompetencijų programas, tokias kaip „Zipio draugai“ ar „Siautukai“. Svarbu, kad socialinis emocinis ugdymas būtų įtraukiantis visoms amžiaus grupėms ir tęstinis.
Taip pat skaitykite: psichologinė pagalba vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą
Veiksmingos ugdymo strategijos apima:
- Emocijų įvardijimą ir supratimą: mokyti vaikus atpažinti ir įvardinti savo ir kitų jausmus.
- Emocijų valdymą: padėti valdyti ypač sunkias emocijas, tokias kaip pyktis, liūdesys.
- Empatijos ugdymą: skatinti suprasti ir atjausti kitus.
- Socialinių įgūdžių lavinimą: mokyti bendravimo, konfliktų sprendimo ir bendradarbiavimo.
- Žaidimų ir kūrybinės veiklos taikymą: naudoti vaidmeninius žaidimus, piešimą, animacinius filmus emocijų supratimui lavinti.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai mokosi suprasti ir valdyti pyktį kuriant istorijas, piešiant emocijų refleksiją, naudojant literatūrą ar žaidimus su emocijų kortelėmis.
Pedagogų vaidmuo socialiniame emociniame ugdyme
Lietuvos pedagogų sąmoningumas socialinio emocinio ugdymo srityje yra minimalus, dėl perkrautų mokymo programų ir didelio krūvio. Tačiau mokytojo socialinės emocinės kompetencijos yra esminės - mokytojo elgesys klasėje tampa modeliu vaikams.
Gero mokytojo bruožai, lemiančios socialines emocines kompetencijas, yra šie (pagal Lam C. ir kitus):
- Patinka mokyti vaikus ir randa džiaugsmą savo darbe.
- Leidžia vaikams jaustis saugiais ir užtikrintais klasėje.
- Skleidžia pozityvią energiją, kuri užkrečia klasę.
- Gebėjimas megzti ir palaikyti asmeninius ryšius su mokiniais bei jų tėvais.
- Dirba su dideliu atsidavimu, nuolat tobulėja ir įkvepia kitus.
- Organizuotai dirba ir paskirsto darbus.
- Netočia išankstinių nusistatymų, priima konstruktyvią kritiką.
- Kelia aukštus reikalavimus sau ir kitiems.
- Ieško įkvėpimo, nestokoja kūrybiškumo ir yra lankstūs pokyčiams.
- Nuolat reflektuoja ir analizuoja savo darbą.
Pedagogų ir tėvų socialinių emocinių kompetencijų didinimui reikalinga sisteminė parama ir pagalba. Nes geriausios programos nebus efektyvios, jei pedagogo elgesys nebus harmoningas su ugdymo tikslais.
Socialinio ir emocinio ugdymo integravimas į ugdymo procesą
Efektyviausias socialinio emocinio ugdymo modelis veiksmingas, kai jis apima visą mokyklos gyvenimą ir įtraukiami visi bendruomenės nariai: mokiniai, mokytojai, administracija, tėvai ir bendruomenė.
Lietuvoje ateityje pedagogai turės galimybę pasinaudoti Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos aprašu, o rekomenduojami trys integravimo lygiai yra:
- Saugios, palaikančios mokymosi aplinkos kūrimas kiekvienoje pamokoje su aiškiais lūkesčiais ir bendrais susitarimais.
- Nuoseklus įgūdžių ugdymas bent kartą per savaitę specialių užsiėmimų metu, vadovaujantis NAKA principu (Nuoseklumas, Aktyvumas, Koncentravimas, Aiškumas).
- Socialinių ir emocinių temų integravimas į visų dalykų turinį, leidžiant vaikams pritaikyti ugdytus įgūdžius įvairiose situacijose.
Pavyzdžiui, literatūros pamokose analizuojamos veikėjų emocijos, istorijos pamokose - elgesio bruožai ir sprendimų priėmimas, fizinio ugdymo metu - streso valdymo technikos.
Visa tai leidžia ugdyti vaikus, kurie ne tik geba suvokti ir valdyti savo emocijas, bet ir yra pasirengę sėkmingai bendradarbiauti, spręsti konfliktus ir prisidėti prie draugiškos bei saugios mokyklos aplinkos kūrimo.
tags: #psichologe #veda #seminarus #socialinio #ir #emocinio