Ilgą laiką psichikos sveikata ir psichosocialinė negalia visuomenėje buvo tabu, apie kurią nekalbama, o žiniasklaidos ir socialinių nuostatų formavimas dažnai tik stigmatizavo. Psichosocialinė negalia - po ja slepiasi įvairūs sutrikimai ir ligos, kurie sutrikdo mūsų psichinę sveikatą ir kažkaip paveikia mūsų funkcionavimą.
Kas yra psichosocialinė negalia ir kodėl svarbi tinkama terminologija
Psichosocialinė negalia - po ja slepiasi įvairūs sutrikimai ir ligos, kurie sutrikdo mūsų psichinę sveikatą ir kažkaip paveikia mūsų funkcionavimą. Tai nėra vienas sutrikimas ar viena liga, jų yra įvairių, ir jos įvairiai gali mus paveikti. Negalia atsiranda tada, kai tai neleidžia mums normaliai funkcionuoti visuomenėje. Kai reikia pagalbos įveikti vienas ar kitas kliūtis, atsirandančias sąveikaujant tam asmeniui ir visuomenei.
Psichikos sveikatos sutrikimai žymi laiko tarpą, kai pasikeičia mūsų mąstymas, emocijos ir elgesys, sutrinka gebėjimas atlikti įprastas užduotis, patiriama emocinė kančia. Psichiatrinės diagnozės, pavyzdžiui, depresija, valgymo sutrikimai, bipolinis afektinis sutrikimas, šizofrenija ir kiti, padeda specialistams suprasti psichikos sveikatos sutrikimus.
VLKK rekomenduojama vartotina terminologija
Teisinga ir pagarbi vartotina terminologija yra būtina mažinant stigmatizaciją. Žeminimas dėl negalios, pavyzdžiui, pravardžiavimas „psiche“, „beprote“ ir pan., yra netinkamas. Nenurašykite individualių patirčių diagnozei. Kai kalbame apie negalią, individuali istorija gerokai svarbesnė nei diagnozė.
Asmenų, turinčių psichosocialinę negalią, atsparumas stresui gali būti mažesnis. Nors atsigavimo kelyje esančio asmens psichosocialinė negalia gali būti nematoma, nepastebima, psichikos sveikatos būsenai pablogėjus žmogui gali būti sunku išreikšti savo mintis, suvokti, kas vyksta. Taip pat gali kilti stiprus nerimas, baimė, irzlumas, kai kuriais atvejais - patiriamos haliucinacijos arba kliedesiai. Šios savybės nereiškia, jog žmogus nebeturi teisės būti lygiateisiu bendruomenės nariu ar vartoti pagarbią kalbą.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos slaugytojams dirbantiems su psichikos ligoniais
Stigma: išorinė ir vidinė
Stigmos, matote, jos gali būti mažų mažiausiai dvejopos. Vienos - išorinės, kai žmogus jas patiria, mato, o kitos yra vidinės, kai iš jo išvaizdos ar elgesio negalėtum atspėti, jog jis serga, bet jis tą suvokdamas pats save labai stipriai stigmatizuoja ir dėl to riboja savo funkcionavimą. Su statistika sunkiau - pasakyti, kiek yra tokių diagnozių, nėra lengva, bet Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad bent vienas žmogus iš keturių per gyvenimą susiduria su tokio rimtumo psichikos sveikatos problemomis, kad jam reikia pagalbos. Taigi - ketvirtadalis.
Tyrimai rodo, kad mes - visuomenė bendrąja prasme - matome tuos žmones pakankamai negatyviai. Socialinių nuostatų tyrimai nuolatos rodo, kad žmonės, kurie patiria psichikos sutrikimus, yra top trejetuke labiausiai nepageidaujamų bendradarbių (pirmoje vietoje ne vienerius metus), tada nenorime mes jų ir kaimynystėje - apie 50 proc. žmonių net neišnuomotų būsto tokiam asmeniui. Tokie duomenys rodo, kad matome juos kaip pakankamai neigiamus herojus ir, aišku, tai pastiprina socialinėje erdvėje, žiniasklaidoje vedamos labai greitos sąsajos, kad jei įvyko nusikaltimas, tai greičiausiai žmogus buvo sutrikusios psichikos.
Kaip kalbėti ir veikti: pagarbos ir aiškumo principai
Ilgą laiką psichikos sveikata visuomenėje buvo tema, kuria nekalbama. Šiandien vis dar populiarūs įvairūs klaidinantys mitai. Suteikite aiškumą. Labai svarbu, kad nurodytumėte, kas esate ir kaip galite padėti. Galbūt teks tai pakartoti kelis kartus, paprastais sakiniais. Suteikite emocinę paramą. Bet kuri moteris, išgyvenusi sistemingą kontrolę ir smurtą, patiria psichologinių sunkumų, stiprių emocijų - baimę, pyktį, gėdą, kaltę ir t. t.
Kalbantis su moterimis su psichosocialine negalia, prieš aiškinantis detales ir organizuojant pagalbą, suteikite emocinę paramą. Ji sklandžiam pagalbos teikimui yra ypač svarbi. Tam tiks aktyvaus klausymo įgūdžiai, patvirtinimai, kad visos emocijos ir reakcijos yra suprantamos. Neskubinkite. Informacijos rinkimas prieš suteikiant moteriai su psichosocialine negalia pagalbą gali užtrukti ilgiau. Siekiant įgyti pasitikėjimą gali prireikti daugiau pastangų, moters pasakojimas gali būti mažiau rišlus, perprasti situaciją gali būti sunkiau. Pasitelkite psichikos sveikatos specialistus.
Veiksnumo apribojimas ir teisė rinktis
Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas dar 2016 m. rekomendavo Lietuvai panaikinti įstatymus, politiką ir praktiką, kurie leidžia suaugusių neįgaliųjų asmenų globą ir turto priežiūrą, ir pakeisti sprendimo priėmimo už kitą asmenį pagalbos, teikiamos priimant sprendimą, tvarką. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos komentare nurodoma, jog: „[…] „protinis nepajėgumas/sutrikimas“ ir kitos diskriminacinės etiketės nėra teisėtos veiksnumo atmetimo priežastys [..]“.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos dėl bendravimo su neįgaliaisiais
Neveiksnumo institutas, toks, koks šiuo metu yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, buvo perkeltas iš Lietuvos Tarybų socialistinės respublikos civilinio kodekso. Kai kalbame apie negalią, individuali istorija gerokai svarbesnė nei diagnozė. Asmenys su psichosocialine negalia gali turėti aukštą intelektą, būti įgiję gerą išsilavinimą, o negalią patyrę tik vėliau gyvenime.
Šeimos ir vaikų auginimas tarp psichosocialinę negalią turinčių asmenų
Teisė rinktis. Dabar kiekvienas psichikos negalią turintis žmogus gali pasirinkti - kurti šeimą, turėti vaikų ar ne. Tai priklauso nuo vertybinių nuostatų, atsakomybės jausmo. Štai vilnietė Evelina (vardas pakeistas), kuriai diagnozuotas psichikos sutrikimas, sako tvirtai apsisprendusi niekada neturėti vaikų. „Gyvenime neturėjau ir nepatyriau tėvų šilumos bei meilės. Man tėvus atstojo globos namų darbuotojai, kurie išmokė mane labai daug dalykų. Baiminuosi, kad tapusi mama negebėsiu mylėti, nes manęs nemylėjo mano tėvai“, - sako mergina. Ji sako bijanti ir dėl to, kad vaikai nepaveldėtų jos sutrikimo: „Labai baisu, kad negebėsiu prisiimti atsakomybės už savo vaiką, nes kartais pati su savimi nesusitvarkau, man reikalinga socialinių darbuotojų pagalba. Nenorėčiau, kad vaikas jaustų tai, ką jaučiu aš, kad matytų šalia tokią mamą.“
Vis dėlto tokios pozicijos laikosi ne visi psichikos negalią turintys žmonės. Kai kurie ne tik drąsiai kuria šeimas, bet ir ryžtasi susilaukti vaikų. Savarankiško gyvenimo namų „Savi namai“ laikinai vedėjo pareigas einanti Anželika Žolnerukaitė sako, kad čia sudarytos sąlygos gyventi penkioms šeimoms: „Turime 5 dviviečius kambarius, vis dėlto iki šiol buvo atsiradusios tik dvi šeimos. Vienai šeimai, kur mama augino sūnų, likimas susiklostė nesėkmingai, o kita pora, beje, susipažinusi mūsų įstaigoje, sėkmingai kabinasi į gyvenimą.“
Pasak specialistės, situacijos šeimose, auginančiose vaikus, būna labai skirtingos. „Susidūrėme su atveju, kai moteris nepripažino savo ligos, nevartojo paskirtų medikamentų, nuolat melavo ir turėjo polinkį nusikalsti. Vaiko priežiūra po skyrybų buvo paskirta vyrui, o mama galėjo tik matytis su vaiku. Tačiau vėliau neteko ir šios galimybės, nes nepriėmė jokios specialistų pagalbos, nenorėjo dirbti. Kaip moteris gyvena dabar - nežinome“, - gyvenimiškas istorijas pasakoja A. Žolnerukaitė.
Dar viena šeima - mama su dukra - atsikraustė iš kitos įstaigos, kur atsidūrė dėl tėvo smurto. „Moteris buvo labai prisirišusi prie vyriškio, nors jis prieš ją smurtavo, - pasakoja įstaigos vadovė. - Ji nuolat pabėgdavo pasislėpti pas mus, nes neturėjo artimų žmonių. Tai tęsėsi daug metų. Galiausiai, atsidarius „Saviems namams“, moteriai atsirado galimybė gauti nuolatinį gyvenamąjį plotą. Padedama kitos įstaigos darbuotojų susitvarkė reikalingus dokumentus ir atsikraustė gyventi pas mus. Deja, santykiai su vyru dar ilgą laiką nenutrūko. Nesyk ir man pačiai tekdavo ieškoti moters su vaiku: vyras gražiai pakalbėdavo, ir ji vėl pas jį grįždavo. Reikėjo įdėti nemažai pastangų, kad moteris pakeistų nuomonę ir bandytų kurti savo ir dukros gyvenimą be smurtaujančio vyro.“
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų psichologinė pagalba
Pagalba šeimoms: ko reikia
A. Žolnerukaitė sako, kad yra ir gražių pavyzdžių, kai du žmonės, turintys psichikos negalią, gyvena darniai ir gražiai augina vaiką. „Mūsų namuose apsigyveno vieniša mama su vaiku, - pasakoja pašnekovė. - Kitame kambaryje įsikūrė vyras, persikėlęs iš socialinės globos namų. Jiedu susipažino, įsimylėjo vienas kitą ir susituokė. Vaiką vyras augina ir auklėja kaip savo. Moteris su vaiku buvo įtraukti į sunkumus patiriančių šeimų grupę. Ji liko įrašyta į sąrašus net ir tada, kai ištekėjo už kito vyro. Priežastis - abiem tėvams diagnozuotas psichikos sutrikimas.“
Pasak „Savų namų“ vadovės, ir ši šeima susidūrė su įvairiais sunkumais - nuo finansinių, kai tėvams reikėjo padėti susirasti darbą, iki sveikatos ar asmeninių problemų, kurių šeima negalėjo savarankiškai išspręsti: „Su visapusiška specialistų pagalba ir parama visos kliūtys tapo įveikiamos. Dabar šeima gauna stabilias pajamas, vaikas mokosi mokykloje, sveikatos priežiūros sritis - stabili, o santykiai šeimoje darnūs, nors, kaip ir visur, nėra namų be dūmų. Svarbiausia, kad šeima buvo išbraukta iš sunkumus patiriančių šeimų sąrašo.“
Su vaikus auginančiomis šeimomis susiduria ir VšĮ Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba. Jos direktorė Algė Nariūnienė pasakoja apie tarnyboje besilankiusią šeimą, kurioje abu sutuoktiniai turi psichikos negalią: „Laukdamasi moteris patyrė daugybę psichologinių problemų. Tarnybos psichologas nuolat vykdavo pas juos. Kai vaikas gimė, iškart šeimai skyrėme asmeninę pagalbininkę, kuri važiuodavo pas juos po keletą kartų per savaitę. Šeima labai džiaugėsi jos pagalba. Be to, nuolat teikdavome šeimai produktus iš „Maisto banko“, prireikus nuveždavome vaiką pas gydytoją.“
Pasak A. Nariūnienės, stebino ne tik kaimynų, bet ir giminių požiūris į kūdikio susilaukusius tėvus, šeimą pasmerkė net artimiausi žmonės. Tėvai patyrė didelį spaudimą, primygtinį aplinkinių dėmesį: „Vos išgirdę verkiantį vaiką kaimynai išsyk skambindavo policijai, vaikų teisių tarnyboms. Mūsų prižiūrima šeima labai bijojo atkreipti aplinkinių dėmesį, todėl užsidarė savyje.“
Socialinė ir finansinė parama - būtina
A. Nariūnienės teigimu, psichikos negalią turinčių žmonių šeimoms reikalinga ne tik psichologinė, bet ir finansinė pagalba. „Kaip galima užauginti vaiką, kai abu tėvai gauna vos po 130 eurų? Kaip jį aprengti, išleisti į mokyklą? Mano manymu, valstybė, savivaldybės šiems žmonėms turėtų skirti kur kas daugiau dėmesio, padėti ne tik psichologiškai, bet ir finansiškai“, - įsitikinusi A. Nariūnienė.
Pasak V. Petrausko, tam, kad šeimos galėtų sėkmingai auginti vaikus, turėtų būti sukurta tinkamesnė socialinė aplinka, šeimoms skiriama daugiau dėmesio bendruomenėse. A. Žolnerukaitė pritaria, kad šeimoms, sulaukiančioms bendruomenės, giminių paramos, tvarkytis yra lengviau. „Džiaugiuosi, kad pas mus vaikai auga tolerantiški, nes jau nuo mažų dienų susipažįsta su negalia, moka atjausti kitą. Šeimoms, kurios nariai turi psichikos negalią, labai svarbu palaikymas. Jos labai skaudžiai reaguoja į aplinkinių replikas, nuomonę. Tik gaudami pastiprinimą iš aplinkos šie žmonės pasijunta tvirčiau, gali kurti visavertes šeimas, kur auga laimingi vaikai“, - teigia A. Žolnerukaitė.
Stigma bendruomenėje ir jos mažinimas
Man atrodo, kad nei tas, nei tas. Aš koordinuoju vadinamosios institucinės globos pertvarkos procesus. Turime pasipriešinimą beveik visur, kur yra kuriama kažkas tokio kaip apsaugotas būstas ar grupinio gyvenimo namai, kur bendruomenė staiga sužino - čia atsikels tokie žmonės. Tada kyla labai didelė pasipriešinimo banga. Čia išnyksta skirtis tarp negalių - ar intelektinė, ar fizinė, ar psichosocialinė ar iš globos namų žmonės - priešinamasi vienodai. Žmonėms jie atrodo vienodai pavojingi. O pasipriešinimas pasibaigia tą pačią dieną, kai jie įsikelia, na gal kartais reikia palaukti kokias dvi savaites. Kai jau įsikelia, kai jau „pačiupinėji“, kad tas vaikas toks pats.
Tyrimų duomenys rodo, kad apie pusė visuomenės narių teigia, kad jie nepažįsta nė vieno žmogaus, turinčio psichosocialinę negalią. Tai, ką jie žino, žino iš žiniasklaidos, tai rodo tiek Lietuvos, tiek užsienio tyrimai. Taigi tas nežinojimas ir sukelia priešiškumą.
Nieko nėra geriau už natūralų paprastą santykį. Jei su žmogumi, turinčiu negalią, bendrausiu lygiai taip pat, kaip su tuo kaimynu, kuris negalios neturi - bus pats geriausias santykis, koks tik gali būti.
Rekomendacijos specialistams ir visuomenei
- Suteikite aiškumą ir nurodykite, kas esate ir kaip galite padėti; paprasti sakiniai ir kartojimas padeda.
- Suteikite emocinę paramą: aktyvus klausymas, patvirtinimai, empatija.
- Neskubinkite informacijos rinkimo ir pasitikėjimo užmezgimo; pasitelkite psichikos sveikatos specialistus.
- Naudokite pagarbią ir nediskriminuojančią terminologiją; venkite žeminančių pravardžių.
- Paremkite šeimas tiek psichologiškai, tiek finansiškai; valstybės ir savivaldybių parama yra būtina.
- Skatinkite pažintį ir kontaktą nuo mažų dienų, kad sumažėtų baimė ir nepažinimas.
- Siekti teisinio reguliavimo pokyčių, kurie atitiktų JT rekomendacijas dėl veiksnumo alternatyvų.
Trumpa lentelė: svarbiausi terminai ir ką jų vengti
| Rekomenduojamas terminas | Vengtinas terminas |
|---|---|
| psichosocialinė negalia | psichė, beprotis |
| asmens vardas, turintis psichosocialinę negalią | ligos epitetas kaip asmens identitetas |
| asmenų su negalia įgalinimas | psichikos sutrikimų patologizavimas |
Payong Kapatid: Psichosocialinė negalia | Labas rytas Kapatid
Teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą psichikos sveikatos krizę patiriančiai moteriai, jos kalboje ar elgesyje galite atpažinti psichikos sveikatos sutrikimo ženklus. Pavyzdžiui, sunkią depresiją patirianti moteris gali jaustis ypač beviltiškai, itin negatyviai žiūrėti į save ir ateitį, neturėti jėgų atlikti menkiausių žingsnių. Tačiau psichikos sveikatos sutrikimų ženklai nereiškia, kad moteris nepatiria smurto, jį išsigalvoja. Gali būti, kad patiriamas smurtas moters psichikos sveikatos būseną tik dar labiau blogina. Kritiškai įvertinkite savo išankstines nuostatas.
Ilgą laiką psichikos sveikata visuomenėje buvo tema, kuria nekalbama. Šiandien vis dar populiarūs įvairūs klaidinantys mitai. Suteikite aiškumą. Labai svarbu, kad nurodytumėte, kas esate ir kaip galite padėti. Galbūt teks tai pakartoti kelis kartus, paprastais sakiniais.
tags: #psichiskai #neigaliais #vlkk