Visuomenė susiskaldžiusi į dvi grupes: vieni baiminasi psichinę ar protinę negalią turinčių žmonių kaimynystės, kiti priešingai - palaiko jų integravimąsi į bendruomenę.
Antradienį, Kudirkos aikštėje, į dangų buvo paleistos septyniasdešimt trys gervės - būtent tiek sumažėjo vietų socialinės globos įstaigose - siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į psichikos ir proto negalią turinčius žmones, jų norą gyventi namuose.
Tiesus kelias į socialines įstaigas.
Šiuo metu keturiasdešimt dvejose Lietuvos globos įstaigose gyvena daugiau nei pusšešto tūkstančio žmonių, turinčių psichikos ar proto negalią.
2014-ųjų vasarį buvo patvirtintas veiksmų planas, numatantis institucijų mažinimą, vietoj jų kuriant paslaugas bendruomenėje.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Praėjusiais metais socialinės globos namuose, skirtuose negalią turintiems suaugusiems arba vaikams, sumažėjo septyniasdešimt trimis vietomis.
Būtent tiek gervių - vilties simbolių - buvo paleista į dangų.
„Toks mitas tikrai sklando.
Pernai ekspertai lankėsi septyniose globos įstaigose, siekdami išsiaiškinti, ar jose gyvenantys asmenys su psichikos ir proto negalia yra ruošiami savarankiškam gyvenimui, siekiant juos integruoti į visuomenę.
„Kelias į socialines globos įstaigas yra tiesus.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
O iš jų maža tikimybė išeiti į gyvenimą“, - akcentuoja „Psichikos sveikatos perspektyvos“ projektų vadovė Eglė Šumskienė.
„Prieš porą dienų buvome Vingio parke ir mus pavadino „invalidais“... Keisčiausia, kad taip nepagarbiai ir įžeidžiančiai elgiasi vyresni žmonės.
Ar gerai, jeigu tokie žmonės, kuriems reikalinga pagalba, atsidurs arčiau visuomenės?
„Aš pritariu, kaip Šeškinėje vaikai auga namuose.
Bet nežinau, kaip visuomenė reaguoja.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Ar visuomenė nori tokios kaimynystės?
„Mūsų darbas grįstas bendravimu.
Bendradarbiaujame ir su tėvais, ir su sveikaisiais broliais bei seserimis.
Šie irgi turi daug problemų, nes, jeigu tavo brolis arba sesuo yra neįgalus - kiti tikrai atkreipia daug dėmesio.
Pas mus buvo vienas berniukas, kuris mokėsi integruotoje klasėje.
Kaip pasakojo, klasiokai nepalankiai į jį žiūrėjo.
Už tai tėvai ir laiko juos namuose, nesiveda į kavines, bijodami aplinkinių reakcijos.
- Visuomenės požiūris yra labai svarbus.
Be visuomenės, be nevyriausybinių organizacijų, be bendruomenių, tikėtis gero rezultato praktiškai neįmanoma.
Jie kaip tik gali gyventi kartu nesukeldami papildomų problemų.
Jie irgi nori realizuoti save, būti visuomeniški.
Kitose šalyse tai yra puikiai suprantama.
Tie žmonės gyvena kartu bendruomenėse.
Ir jokių problemų nekelia.
VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovas dr. - Žmonių, turinčių protinę negalią, visuomenei tikrai nereikėtų bijoti.
Bet yra ir kitokia negalia: sakykime, organiniai pakitimai, kurie sąlygoja sąmonės sutrikimus.
Jų metu gali pasireikšti ir agresija, ir pyktis, ir įvairūs kliedėjimai.
Negalima visiškai garantuoti, jog tokie pacientai nekelia pavojaus visuomenei.
Viena pavojingiausių atvejų - alkoholinis pavydo kliedėjimas, kuris susiformuoja girtaujant.
Tuomet pavyduolis - žmona vyrą arba vyras žmoną - gali mirtinai sužaloti, kaip dažnai Lietuvoje pasitaiko, išgertuvių metu.
Vaikų ir paauglių psichiatras prof. - Matau dvi vienodai rimtas problemas.
Antra - kad žmonės yra sąmoningai ar nesąmoningai dezinformuojami, nuteikinėjami prieš permainas, kompromituojant esminę jų idėją.
Tokia bendruomeninių paslaugų sistema iki šiol Lietuvoje nepradėta kurti.
Siūlau pagaliau pripažinti, kad Lietuvoje neturime veiksmingos psichikos sveikatos priežiūros sistemos, ir pradėti ją nuosekliai kurti taip, kaip yra nuspręsta Seimo 2007 metais patvirtintoje Psichikos sveikatos strategijoje.
Iki šiol vyko permainų imitacija.
Nieko nedarome, kad užtikrintume bendruomenines paslaugas.
Man gėda dėl to, kokia Lietuvoje yra psichikos sveikatos sistema.
Panaudojus europinius pinigus, reikia kurti rimtas bendruomenines paslaugas, kurios užtikrintų psichinę ir protinę negalią turinčių žmonių saugumą bendruomenėje, kad jie išmoktų atsakingai gyventi tarp mūsų.
Psichikos sveikatos perspektyvos kartu su Žmogaus teisių stebėjimo institutu pateikė alternatyvią ataskaitą Jungtinių Tautų Žmonių su negalia teisių komitetui.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į su Konvencija nederančius teisės aktuose įtvirtintus žmogaus su negalia bei negalios apibrėžimus, kuriuose vis dar pernelyg akcentuojamas biomedicininis požiūris į negalią ir nepakankamai dėmesio skiriama negalios kaip socialinio konstrukto sąvokos įtvirtinimui.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad tinkamo sąlygų pritaikymo principas (angl. reasonable accommodation) ir su juo susiję įpareigojimai šiuo metu taikomi tik darbdaviams, tačiau neapima švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos bei kitų sričių.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į perteklinį priverstinės hospitalizacijos naudojimą ir neteisėto žmonių su negalia laisvės suvaržymo atvejus socialinės globos įstaigose.
Dokumente pažymima, kad vis dar nėra tinkamai užtikrinamas fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumas įvairias negalias turintiems žmonėms.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įpareigojo specialistus parengti be globos likusių vaikų ir neįgaliųjų globos įstaigų deinstitucionalizavimo gaires.
Tačiau idėjai pritaria toli gražu ne visi.
Institucinės globos kritikai pabrėžia, jog globos įstaigose gyvenantys žmonės kaip getuose atskiriami nuo visuomenės.
tags: #psichikos #sveikatos #neigaliuju #globos #etines #problemos