Šiandien pagaliau pripažinta, kad psichikos sveikata yra nemažiau svarbi už fizinę sveikatą, ir kad į visuomenės ir kiekvieno jos nario psichikos sveikatą reikia rimtai investuoti. Pasaulyje siekiama susitarti ir dėl pagrindinių principų - kaip reikia investuoti į psichikos sveikatą. Šie principai atspindi du didžiuosius žmonijos laimėjimus. Pirma - tai mokslo laimėjimai. Investuoti reikia, remiantis įvairių mokslų (tiek socialinių, tiek ir biomedicinos) laimėjimais. Antra, žmogaus teisių principai. Po II pasaulinio karo, pasaulio bendruomenei vieningai priėmus Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, o vėliau daugumai valstybių ratifikavus JT konvencijas žmogaus teisių srityje, aiškėjo, kad būtent psichikos sutrikimų prevencijai, gydymui ir reabilitacijai labai svarbu yra laikytis visų žmogaus teisių - ir ekonominių, socialinių, kultūrinių, ir pilietinių bei politinių - pamatinių principų.
Praktikoje tai reiškia, kad visuomenėje turi būti kuo mažiau socialinės neteisybės ir nelygybės, bet kokios diskriminacijos ir smurto. O kaip su psichikos sveikatos priežiūros (psichiatrijos) sistema? Ar ta sistema veiksminga? O gal ji prisideda prie minėtų reiškinių - atskirties, smurto, diskriminacijos - stiprinimo? Paskutiniu metu padaugėjo ekspertų ir organizacijų, kritiškai vertinančių status quo pasaulio psichiatrijoje ir reikalaujančių naujo paradigmos lūžio lygio permainų. Netgi JT Žmogaus teisių taryba priėmė 2 rezoliucijas iš eilės (2016 ir 2017 metais), raginančias valstybes - JT nares imtis esminių permainų psichikos sveikatos politikoje ir stabdyti nepateisinamai dažnus žmogaus teisių pažeidimus psichikos sveikatos priežiūros sistemose. Psichikos sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumas, skaidrumas ir atitikimas žmogaus teisių bei mokslo žinių principams peržiūrimas visame pasaulyje. Nėra regiono ir valstybės, kurioje nebūtų spręstinų problemų įgyvendinant teisę į psichikos sveikatą.
Nors dažnai apeliuojama į lėšų trūkumą ir poreikį investuoti žymiai daugiau lėšų į psichikos sveikatos priežiūrą, žymiai svarbiau yra padaryti aiškius sprendimus apie tai, kokiais principais remiantis ir kuriomis kryptimis lėšos bus investuojamos. Kaipgi sekasi investuoti į psichikos sveikatą regione, kuris po 50-70 metų trukusio sovietinio socializmo eksperimento apie 1990-uosius metus sudrebino pasaulį taikiomis išsivadavimo revoliucijomis, taip susikuriant ar atsikuriant 30 naujų demokratijų? Kokios yra galimybės, ir kliūtys, kokie yra iššūkiai šiame regione, siekiant įtvirtinti geriausias pasaulio praktikas psichikos sveikatos srityje? Kuo šis regionas panašus ir kuo jis skiriasi nuo kitų regionų?
Šiandien žinome, kad su investavimu į psichikos sveikatą daug rimtų problemų yra visose pasaulio valstybėse. Ir vis tik regioniniai ypatumai yra gana ženklūs, ir juos svarbu analizuoti. Prisidėsiu prie šios analizės savo patirtimi. Ta patirtis yra svarbi todėl, kad jau daugiau kaip 30 metų aktyviai dalyvauju ir bendradarbiauju su pačiais įvairiausiais proceso dalyviais šiame Europos regione - vadinkime jį EEE. (Įžanga iš asmeninės patirties perspektyvos skaitytojui suteikia kontekstą ir padrąsina svarstyti regioninius ir pasaulinius iššūkius.)
Regionų patirtys ir sovietinio paveldo įtaka
Taip pat kyla klausimas, kaip sovietinės psichiatrijos paveldas formavo regiono praktiką. Vienas iš mano mokslinio darbo vadovų teigė, kad sovietinė psichiatrija tarnauja ideologijai, todėl svarbu įspėti su ironija, kad mokslinio darbo rezultatus reikia gerai suplanuoti iš anksto. Taip gimė visapimanti „vangios schizofrenijos“ koncepcija, kuri tapo ginklu psichiatrų rankose. Ši koncepcija pakenkė daugeliui žmonių, o jos įsigalėjimas rodo, kaip svarbu nuosekliai įvertinti mokslo pažangą ir jos ribas.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Prieš trisdešimt metų Lietuvoje ir regione prasidėję demokratijos procesai sukūrė galimybę modernizuoti psichikos sveikatos priežiūros sritį. Deja, praktikoje trūko politinės valios ir sisteminių reformų. Daug veiksnių lėmė permainų įstrigimą: korupciniai mechanizmai, pernelyg siauras biomedicininis ligų modelis, o psichiatrija dažnai buvo traktuojama kaip problemų sprendėja „ligoninėje“. Taip pat vystėsi naujos vaistų reklamavimo ir gydymo tendencijos, kurios kartais pamiršta žmogaus teises ir plataus bendruomenės įtraukties svarbą.
Daugelis regiono šalies šiuo metu turi virš 100 psichikos sveikatos centrų, tačiau jų infrastruktūra dažnai yra biomedicinine ir neatsako į pagrindines žmonių teises bei visapusišką bendruomeninį palaikymą. Tokie centrai kartais įpareigoja pacientus būti hospitalizuojamus ilgam laikui, o paslaugų teikimas bendruomenėje lieka kuklus. Tai išlieka viena iš nuolatinių vidinių grėsmių regiono psichikos sveikatai ir psichiatrijos raidai.
Paradigmų lūžiai psichikos sveikatos srityje
Klausimai, kokie pasaulio psichikos sveikatos priežiūros istorijoje žinomi paradigmų lūžiai Lietuvoje jau yra įvykę, o kurie dar tik laukia, tampa aktualiais diskusijų taškais. Viena vertus, pliuralizmas: kai kurie ekspertai ir politiniai veikėjai akcentuoja, kad reikia stiprinti esamas pagalbos sistemas, gerinti jų kokybę ir didinti prieinamumą. Kita vertus, vis daugėja nuomonių, kad per didelis biomedicininis komponentas gali būti žalingas, ir kad būtina peržiūrėti tradicijas dėl žmogaus teisių ir pacientų įgalinimo.
JT Žmogaus teisių taryba įspėjo dėl nuolatinio žmogaus teisių pažeidimų psichiatrijos kontekste, o Pasaulio sveikatos organizacija 2021 m. dokumente „Guidance on Community Based Mental Health Services“ ragina atsiriboti nuo per didelio prievartos naudojimo ir per didelio psichotropinių vaistų vartojimo. Šie dokumentai siūlo gerąsias praktikas iš įvairių regionų ir įvesta pokyčių kryptis, orientuotas į bendruomeninę pagalbą ir žmogaus teisių apsaugą.
Kelias į naują paradigmą Lietuvoje ir regione
Tolimesni žingsniai turi būti susieti su įtikinamu moksliniu pagrindu ir aiškiomis investicijų kryptimis. Svarbu išryškinti, kurios iš PSO rekomenduojamų penkių bendruomeninės pagalbos komponentų (vaistai, psichologinė pagalba, psichosocialinė reabilitacija, profesinė/užimtumo reabilitacija ir apsaugotas būstas) Lietuvoje yra prieinamos žmonėms su psichikos sveikatos sutrikimais, psichosocialinę ar proto negalią, ir kokios galimybės egzistuoja kitoms valstybėms pritaikyti praktikas. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ką Lietuva dar gali pasimokyti iš kitų šalių gerųjų praktikų ir kaip užtikrinti pusiausvyrą tarp prieinamumo medikamentiniams ir nemedikamentiniams gydymo būdams.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Lietuvoje ir regione matoma daug įvairovės: vienose srityse rodomi realūs proveržiai, o kitose - liko sovietinės psichiatrijos įtaka ir kultūriniai įsitikinimai. Reikia atvirai kalbėti apie vidines grėsmes - skaidrumo trūkumą, visuomenės ir institucijų požiūrį į teisę į psichikos sveikatą, ir apie tai, kaip užtikrinti žmogaus teises žmogui su psichikos sutrikimais. Taip pat būtina įvertinti Ukrainos kontekstą, kur karo ir su tuo susijusių streso formų įtaka psichikos sveikatai kelia ypatingų iššūkių, ir sukurti atsakymus, kurie būtų pritaikomi įvairiose šalyse.
Aktualios diskusijos ir renginiai
Rugsėjo 8-10 dienomis Vilnius taps šio rimto diskurso pasaulinio lygio sostine. Valdovų rūmuose vyks konferencija „Permąstant psichikos sveikatos priežiūrą“ („Re-thinking Mental Healthcare“). Federacijos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ ir jos nenuilstančio vadovo prof. Roberto van Voreno pastangomis į Vilnių atvyks apie 40 ekspertų iš viso pasaulio, įskaitant ryškiausias šiuolaikinės psichiatrijos ir visuomenės psichikos sveikatos figūras. Daug pranešėjų bus ir Lietuvos psichikos sveikatos paslaugų vartotojų, kas atspindi pacientų įtraukties ir vertės paieškos judėjimą. Konferencijoje taip pat dalyvaus Lietuvos psichikos sveikatos specialistai ir koalicija „Psichikos sveikata 2030“.
Konferencija taip pat akcentuos Ukrainos temą: bus svarstomos psichikos sveikatos sistemos atkūrimo po karo klausimai, kurios yra ypač reikšmingos dabartiniam regionui. Nors ir iššūkių daug, visiems regionams būdingas poreikis permąstyti savo praktiką ir priimti būtinas reformas, kurios labiau atitiktų žmogaus teises ir mokslo žinių principus. Psichiatrijos istorijoje jau buvo lemtingų paklydimų, kai mokslo atradimais grįsti metodai kenkė žmonėms; todėl šiandien svarbu išlaikyti kritinį požiūrį ir ieškoti aiškių, į žmogų orientuotų sprendimų.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
tags: #psichikos #sveikatos #formavimosi #prielaidu #teorijos