Psichikos sveikatos priežiūra yra jautri sritis, kurioje susikerta asmens teisės ir visuomenės saugumas. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, galioja įstatymai, reglamentuojantys priverstinį gydymą psichikos sveikatos įstaigose. Šis straipsnis siekia išnagrinėti priverstinio gydymo psichikos sveikatos įstatymo aspektus Lietuvoje, atsižvelgiant į žmogaus teises, įstatymines procedūras ir naujausius įstatymo pakeitimus.
Savanoriškas gydymas ir informuotas sutikimas
Gydymas psichinės sveikatos priežiūros įstaigoje turėtų būti savanoriškas ir pagrįstas paciento informuotu sutikimu. Tai reiškia, kad gydytojai privalo pateikti pacientui išsamią informaciją apie jo ligą, siūlomą gydymą ir galimas pasekmes, o pacientas turi laisvai sutikti su gydymu. Informuotas sutikimas reiškia, kad gydytojai pateikė informaciją apie jūsų ligą, ir jūs sutinkate su būtinu gydymu.
Tačiau tam tikrais atvejais asmuo gali būti hospitalizuotas ir gydomas psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje be jo sutikimo. Tai gali įvykti: jei asmuo turi psichikos sutrikimą ar negalią, dėl kurios jam reikalingas gydymas; kai teismas nusprendžia, kad asmuo įvykdė nusikalstamą veiką būdamas nepakaltinamas, ir kad psichinės sveikatos priežiūros įstaigos pagalba yra būtina.
Priverstinės hospitalizacijos terminai ir skirtumai tarp įstatymų
Priverstinė psichikos sutrikimų turinčio paciento hospitalizacija bus galima ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš jo elgesio matyti, kad yra reali grėsmė paties asmens ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui. Šiuo metu Civilinis kodeksas numato, kad asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jei yra reali grėsmė, kad jis gali pakenkti sau ar artimiesiems, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas.
Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas numato kiek kitokį terminą - kol bus gautas teismo leidimas, pacientas gali būti priverstinai gydomas dviejų psichiatrų ir vieno psichiatrijos įstaigos administracijos atstovo - gydytojo sprendimu ne ilgiau kaip dvi paras. Tačiau naujoje įstatymo redakcijoje pasirinktas ilgesnis trijų darbo dienų terminas suvienodinant priverstinio gydymo be teismo leidimo terminus sukėlė kritikos bangą.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Diskusijos ir politiniai ginčai dėl trijų darbo dienų termino
Įstatymo kritikai teigė, kad jis suvaržo žmogaus laisves, nes suvienodinant terminus dėl priverstinio gydymo be teismo leidimo pasirinktas ilgesnis - trijų darbo dienų terminas. Konservatorius Mykolas Majauskas pažymėjo, kad su trijų darbo dienų terminu priverstinis gydymas be teismo sprendimo gali užsitęsti beveik iki savaitės. Socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė pažymėjo, kad norint suvaržyti žmogaus laisvę „Europos Sąjungos dokumentai ir mūsų nacionalinė teisė aiškiai pasisako, kad jei viršijamos 48 valandos, turi būti kompetentingo organo, būtent teismo, sprendimas“.
Tačiau kolegų Sveikatos reikalų komiteto atstovas neįtikimo - už Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pataisas balsavo 12 parlamentarų, 61 buvo prieš ir 13 susilaikė. Šiuo atveju kyla būtinybė nuodugniai vertinti teisės aktų atitiktį tarptautiniams žmogaus teisių standartams ir užtikrinti veiksmingas garantijas asmens laisvės apribojimų atvejais.
Fizinio suvaržymo priemonės: taikymas ir priežiūra
Fizinio suvaržymo priemonės galėtų būti taikomos rankomis (žmogaus kūno jėga), specialiomis priemonėmis ar izoliuojant psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą atskiroje patalpoje. Fizinio suvaržymo priemones skiria tik gydytojas psichiatras, išskyrus atvejus, kai fizinio suvaržymo priemones būtina taikyti nedelsiant, kol asmuo bus pristatytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, kad gydytojas psichiatras įvertintų jo psichikos būklę.
Fizinio suvaržymo priemonių taikymo metu turi būti periodiškai, bet ne rečiau kaip kas 1,5 valandos vertinamas jų būtinumas ir jų taikymas nutraukiamas nustačius, kad nebėra jų taikymo pagrindų. Priverstinis gydymas psichinės sveikatos priežiūros įstaigoje prieš asmens valią yra labai griežtas jo fizinės laisvės apribojimas. Tai turėtų būti taikoma tik atidžiai apsvarsčius, ar tai yra tikrai būtina konkrečiu atveju.
Teisinės garantijos ir peržiūra
Būtinybė tęsti priverstinį gydymą turi būti nuolatos peržiūrima. Būtent todėl būtina nuolatos kontroliuoti priverstinio gydymo poreikį. Peržiūros procesas teisme ir nepriklausomų institucijų įsikišimas yra svarbūs siekiant apsaugoti asmens teises ir užtikrinti, kad asmuo būtų laikomas įstaigoje tik tol, kol jo priverstinis gydymas atitinka Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme numatytus pagrindus.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Peržiūros Procesas Teisme: Lietuvoje Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas užtikrina, kad būtinybė tęsti priverstinį gydymą būtų nagrinėjama, tačiau praktikoje svarbu užtikrinti, kad asmuo turi galimybes ginti savo teises ir gauti nepriklausomą teisinę pagalbą. Siūloma numatyti, kad klausimai dėl veiksnumo apribojimo būtų nagrinėjami privalomai dalyvaujant advokatui, ir įtvirtinti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens teisę ne dažniau nei kas tris mėnesius prašyti peržiūrėti teismo sprendimą dėl jo veiksnumo.
Tarptautiniai standartai ir JT rekomendacijos
Š.m. kovo 4 dieną profesorius Juan A. Méndez, Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas kankinimų klausimais, JT Žmogaus teisių tarybai pateikė ataskaitą apie kankinimus ir netinkamą priežiūrą sveikatos priežiūros įstaigose. Ši ataskaita reikšminga tuo, kad pirmą kartą aukščiausio lygmens JT ekspertas, atstovaujantis kankinimų, nustato, jog „nepriimtina, kad teisės aktai leidžia gydytojams prievarta teikti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas prieš jų valią. Vadinasi, teisės aktai turi būti pakeisti taip, kad pirmenybė priimant sprendimą būtų teikiama susijusio asmens nuomonei. Bet kokios formos ir trukmės suvaržymai ar atskyrimas turi būti draudžiami visur, įskaitant psichiatrijos ligonines.“
Tarptautinės rekomendacijos pabrėžia, kad teisės aktai turi suteikti veiksmingas garantijas, užtikrinančias asmens teisių, valios ir pageidavimų paisymą, sumažinti piktnaudžiavimo riziką ir užtikrinti nepriklausomą peržiūrą.
Deinstitucionalizacija ir bendruomeninės paslaugos
Dovilė Juodkaitė, Karilė Levickaitė, doc. Lietuvoje žodžiai „deinstitucionalizacija“, „priverstinė hospitalizacija“ ar „neveiksnumas“ nėra dažnai išgirstami nei viešojoje erdvėje, nei politiniame diskurse. Šios frazės ne tik sunkiai ištariamos, tačiau ir menkai suvokiamos bei apipintos įvairiais mitais. Kita vertus, terminas „bendruomeninės paslaugos“ politikų ir valdininkų lūpose linksniuojami taip dažnai, kad beveik galima patikėti, kad jos išties egzistuoja.
Praėjusių metų pabaigoje pasirodė Europos ekspertų grupės parengtos „Bendrosios Europos gairės dėl perėjimo nuo stacionarios prie bendruomeninės globos“. Šis dokumentas parengtas remiant Europos Sąjungos Įdarbinimo, Socialinių reikalų ir lygių galimybių generaliniam direktoratu. „Bendrosios Europos gairės“ apibendrina keletą metų trukusį konsultacijų, gerosios patirties bei ekspertizės kaupimo procesą ir įvairių Europos Sąjungos šalių patirtį.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Siekdama pereiti nuo institucinės prie bendruomeninės globos, Lietuva 2012 m. patvirtino Neįgaliųjų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos strategines gaires. Šio dokumento pagrindu ketinama rengti strategiiją, pagal kurią iki 2030 metų bus pereita nuo institucinės prie bendruomeninės globos. Strategiją ketinama įgyvendinti pasitelkiant ES struktūrinės paramos lėšas, numatomas planuojant ES Struktūrinių fondų paramą Lietuvai 2014 - 2020 metais.
Žmogaus teisių kontrolė ir EŽTT sprendimai
Primename, kad 2012 metais D.D. byloje prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimas Lietuvoje dėl neveiksnios pareiškėjos globėjo pakeitimo buvo neteisingas. Jai nebuvo paskirtas advokatas, pareiškėja neturėjo galimybės savarankiškai kreiptis į teismą dėl jos prievartinio apgyvendinimo socialinės globos namuose. Šis EŽTT sprendimas atkreipė dėmesį į procedūrines garantijas ir teisinės pagalbos užtikrinimą tokiuose atvejuose.
Be to, 2010 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XI-854 dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimo. Ratifikuotos Konvencijos tikslas - skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Konvencijoje įtvirtinti neįgalių asmenų lygybės prieš įstatymą, laisvės bei saugumo reikalavimai, asmens neliečiamumo reikalavimai, laisvo judėjimo, pilietybės ir savarankiško gyvenimo teisės, teisė į sveikatą, darbą, užimtumą ir išsilavinimą.
Veiksnumo reforma ir pagalbos priimant sprendimus idėja
Būdama Konvencijos šalimi nare, Lietuva turi reformuoti egzistuojančią teisinio neveiksnumo sistemą atsižvelgiant į Konvencijos 12 str. Konvencijoje siūloma pereiti nuo ribojančios neveiksnumo ir globos sistemos prie pagalbos neįgaliesiems asmenims patiems priimti sprendimus sistemos, kuomet būtų išlaikomas asmens teisinis veiksnumas veikti, spręsti.
2012 m. LR Teisingumo ministerijos parengtame įstatymų projektų pakete siūloma numatyti, kad veiksnumas galėtų būti ribojamas bet kokį psichikos sutrikimą turintiems asmenims, tačiau tik tose srityse, kuriose teismas, remdamasis sveikatos priežiūros įstaigų bei socialinių darbuotojų išvada, pripažintų tokį ribojimą šiam asmeniui būtinu. Taip pat siūloma numatyti galimybę asmeniui sudaryti pagalbos priimant sprendimus sutartį, kad jam veikiant savarankiškai kartu su juo privalėtų dalyvauti jam pagalbą teikiantis asmuo.
Siūloma numatyti ir naują veiksnumo realizavimo priemonę - išankstinį nurodymą, kuriame asmuo galėtų numatyti: asmenis, kuriuos pageidautų, kad teismas skirtų ar neskirtų rūpintojais; išreikšti nuomonę dėl apgyvendinimo globos institucijoje; pateikti nurodymus, kaip turėtų būti tvarkomi su jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimu susiję klausimai.
Psichikos sutrikimų paplitimas ir ekonominė našta
SAM aiškinamajame rašte pateikiama statistika, kad Lietuvoje asmenų, sergančių psichikos sutrikimais, skaičius nuolat didėja, kaip ir visoje Europoje. 2007 metais šalyje ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais sudarė 55,59 atvejų tūkstančiui gyventojų, o 2016 metais - 73,41 atvejų tūkstančiui gyventojų.
| Metai | Ligotumas (atvejų tūkst. gyv.) |
|---|---|
| 2007 | 55.59 |
| 2016 | 73.41 |
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, depresiniai sutrikimai yra didžiulė ekonominė našta visuomenei ir užima ketvirtą vietą tarp visų ligų, sukeliančių didžiausią naštą. Anot rašto, jei išliks dabartinės demografinės-epidemiologinės tendencijos, iki 2020 metų depresijos našta, atsižvelgiant į visų ligų naštą, padidės iki 5,7 proc. ir bus antroji (po išeminės širdies ligos) iš ligų, dėl kurių prarandami sveiki gyvenimo metai ir trumpėja gyvenimas.
Reglamentai, teisės aktai ir normatyvai
Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas galioja dar nuo 1995 m. (Žin., 1995, Nr. 53-1290). Kiti svarbūs teisės aktai ir normatyvai susiję su psichikos sveikatos priežiūra yra: Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymas (Žin., 1997, Nr. 30-711); Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas X-1070 „Dėl psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 42-1572); Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Žin., 2009 Nr. 145-6425); Lietuvos Respublikos slaugos praktikos įstatymas (Žin., 2001 Nr. 62-2224).
Sveikatos apsaugos ministro ir ministerijos įsakymai reglamentuoja gydytojų psichiatrų, vaikų ir paauglių psichiatrų bei psichikos sveikatos slaugytojų kompetencijas, pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką ir kitus praktinius aspektus. Taip pat yra procedūros, pvz., schematizuotos psichiatrinės apžiūros metodikos, pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarkos aprašai ir kt.
Nevyriausybinės iniciatyvos ir koalicijos siūlymai
Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Psichikos sveikata 2030“ nariai po intensyvių vidinių diskusijų pateikė sveikatos apsaugos ministrui poziciją dėl Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 pakeitimo. Koalicija nurodo, kad trūksta 2007 m. patvirtintos Nacionalinės psichikos sveikatos strategijos principų ir elementų nuoseklaus įgyvendinimo aprašymo. Koalicijos nariai yra pasirengę bendradarbiauti ir susitikus aptarti LR psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimus ir tolesnę reformą.
Problemos ir iššūkiai praktikoje
Žmogaus teisių stebėsenos rezultatai atskleidė, jog stacionarios globos įstaigos pažeidžia bazines žmogaus teises - teisę į informaciją, privatumą, saugumą, galimybę pasirinkti ir priimti sprendimus, dalyvauti visuomenės gyvenime. Institucijose naudojamos represijos ir fiziniai suvaržymai, pasitaiko seksualinės ir fizinės prievartos atvejų. Tokia padėtis stacionariose globos institucijose iš esmės skiriasi nuo Europos Sąjungos postuluojamų vertybių.
Tarptautinio masto procesai bei ekspertų išvados ir rengiami dokumentai patvirtina, kad psichikos sveikatos priežiūros sritis yra sparčiai humanizuojama įtvirtinant žmogaus teisių standartus. Lietuvoje, deja, neskubama keisti įstatyminių nuostatų, o tuo pačiu ir įsigalėjusių praktikų dėl žmonių su negalia institucinės globos, hospitalizacijos procedūrų ir jų, kaip pilnaverčių asmenų, dalyvavimo visuomenės gyvenime galimybių.
Rekomenduotini žingsniai gerinant teisinę aplinką
- Užtikrinti, kad priverstinis gydymas būtų taikomas tik išimtiniais atvejais ir su aiškiomis procedūromis bei teisine kontrole.
- Trumpinti priverstinio gydymo be teismo terminus arba užtikrinti greitą teismo peržiūrą, ypač viršijant 48 valandas.
- Užtikrinti nepriklausomą ir periodinę fizinio suvaržymo priemonių taikymo peržiūrą.
- Vystyti bendruomenines paslaugas ir tęsti deinstitucionalizacijos procesą remiantis ES gairėmis.
- Reformuoti veiksnumo reguliavimą pereinant prie pagalbos priimant sprendimus modelio ir įtvirtinant periodišką peržiūrą bei teisę į teisinę pagalbą.
Pasikeitimai teisės aktuose, procedūrose ir praktikoje turi būti grindžiami žmogaus teisių principais, tarptautinėmis rekomendacijomis ir nacionalinės praktikos stebėsena, kad būtų užtikrinta saugi, etiška ir efektyvi psichikos sveikatos priežiūra.
tags: #psichikos #sveikata #ir #istatyytmai