Šizofrenijos simptomai ir priepuolių eiga

Šizofrenija - tai psichikos sutrikimas, turintis ilgalaikę įtaką žmogaus mąstymui, elgesiui ir emocijoms. Straipsnyje aptariami šizofrenijos simptomų tipai, prodrominis laikotarpis ir priepuolių eiga, taip pat pateikiami klinikiniai pastebėjimai, etiologinės hipotezės bei gydymo bei intervencijų svarba ankstyvoje ligos fazėje.

Simptomų klasifikacija: pozityvūs, negatyvūs ir dezorganizaciniai simptomai

Pastaruoju metu vis labiau įsigalioja simptomų skirstymas į pozityvius ir negatyvius, arba produkcinius ir deficitinius. Kartais išskiriama ir trečia - dezorganizacijos - simptomų grupė. Pozityvūs simptomai - tai reiškiniai, kurie atsiranda papildomai ir anksčiau asmeniui nebuvo būdingi: tai haliucinacijos, kliedesiai, mąstymo nenuoseklumas, keistas elgesys, neadekvatus afektas. Neigiami simptomai - susilpnėjusios arba išnykusios kai kurios funkcijos ir savybės: blankus afektas, abulija, apatija, anhedonija, nesugebėjimas prisižiūrėti, apsileidimas, socialinė izoliacija, kontaktų su šeima nutrūkimas. Dezorganizacijos simptomai apima mąstymo ir kalbos fragmentaciją bei elgesio nenuoseklumą.

Pozityvūs simptomai

• Haliucinacijos: kai žmogus mato, girdi, užuodžia kvapus, ragauja arba jaučia dalykus, kurių iš tikrųjų nėra; šizofrenija sergantiems žmonėms būdinga girdėti balsus.
• Kliedesiai: stiprūs įsitikinimai, kurie nėra teisingi ir kitiems gali atrodyti neracionalūs (pvz., persekiojimo, poveikio, santykio, didybės, religiniai, somatiniai kliedesiai).
• Mąstymo sutrikimas: nelogiškas, fragmentiškas mąstymas, sunkumai organizuoti mintis ir kalbą; gali pasireikšti minties šuoliavimas, asociacijų skurdumas, priverstiniai minčių antplūdžiai.

Negatyvūs simptomai

• Motyvacijos praradimas, susidomėjimo ar malonumo kasdiene veikla praradimas (anhedonija).
• Socialinio pasitraukimo tendencijos: izoliacija, sumažėjusi iniciatyva, sunkumai rodyti emocijas.
• Valios sutrikimai: hipobulija arba abulija, negatyvizmas, inertiškumas.

Kognityviniai ir motoriniai simptomai

Kognityviniai simptomai apima dėmesio, koncentracijos ir atminties sutrikimus. Dėl šių simptomų gali būti sunku sekti pokalbį, išmokti naujų dalykų ar prisiminti susitikimus. Judėjimo sutrikimai apima neįprastus kūno judesius arba katatoninius reiškinius.

Prodrominis laikotarpis: požymiai ir eiga

Prodrominis laikotarpis gali trukti nuo savaičių iki kelerių metų. Per šį laikotarpį labai dažnai išsivysto gretutinės ligos (pvz., depresija, įvairios priklausomybės). Kaip minėta, pasireiškus šizofrenijos ir kitų psichozių prodromui, pasikeičia arba pablogėja paciento elgesys, pastebimi įvairūs subjektyviai jaučiami požymiai.

Žinome, kad socialinio funkcionavimo blogėjimas, izoliavimasis nuo aplinkinio pasaulio, uždarumas, atitolimas nuo žmonių dažnai pasireiškia gerokai anksčiau, nei pasireiškia pozityvieji šizofrenijos simptomai. Pastebėta, kad dar iki psichozės simptomų pasireiškimo ligonis paprastai tampa uždaras - sutrinka bendravimas, prastėja socialinis funkcionavimas. Visi tyrimai nurodo, kad socialinio funkcionavimo sutrikimai pastebimi iki psichozės ir juos galima vertinti kaip šizofreniją pranašaujančius simptomus.

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

Tyrėjai bandė apibūdinti prodromo eigą. Įrodymai patvirtina, kad prodromo vystymąsi galima pastebėti kliniškai. Pirmiausia asmenys paprastai patiria negatyvių arba nespecifinių klinikinių simptomų, tokių kaip depresija, nerimas, socialinė izoliacija ir mokymosi rezultatų ar profesinės veiklos pablogėjimas. Dažniausiai po to pasireiškia pagrindiniai ligos simptomai - silpni pozityvieji simptomai arba trumpi priepuoliniai, vidutinio intensyvumo pozityvieji simptomai.

Artėjant psichozei, pozityvieji simptomai stiprėja ir dažnėja, bet vis dar išlieka nepasiekę psichozės ribos (būna 1-2 k./mėn.; dažniausiai trunka keletą minučių ar kiek ilgiau). Šių simptomų dar negalime vertinti kaip tikros haliucinacijos ar kliedėjimo - pacientai išsako neįprastas, pasikeitusias mintis, jutimų pasikeitimus ar sutrikimus.

Pagrindiniai subjektyvūs simptomai (BSABS)

1960-aisiais mokslininkai, išnagrinėję ilgai trukusių tyrimų duomenis, pastebėjo, kad pacientams dar iki psichozės išsivystymo pasireiškia tam tikrų deficito simptomų. Tai paskatino sukurti Bonn pagrindinių simptomų vertinimo skalę (BSABS). Pagrindiniai simptomai apima subjektyviai vertinamus mąstymo, kalbos, suvokimo ir motorinių funkcijų sutrikimus; pasikeitusius kūno pojūčius; sumažėjusią toleranciją stresui; emocijų, energijos, dėmesio koncentracijos ir atminties, socialinio funkcionavimo sutrikimus.

Šie pagrindiniai simptomai buvo įtraukti į kitas vertinimo skales, skirtas nustatyti asmenims, kuriems kyla psichozės išsivystymo rizika (pvz., Prodrominių simptomų skalė - SOPS). Nustačius psichozės prodromą, būtų galima anksti diagnozuoti psichozę ir pradėti ją gydyti, pastebėti ligos atkrytį. Nurodoma, kad vėlai pradėtas gydyti psichozės epizodas yra susijęs su prastesnėmis ligos baigtimis.

Tarpasmeninės problemos prodrome: empiriniai duomenys

Danijos mokslininkai L. Mondrup ir B. Rosenbaumas tyrė, kaip pats ligonis vertina tarpasmenines problemas prodrominiu laikotarpiu ir kokia pagalba būtų tinkamiausia. Tyrėjai iškėlė hipotezę, kad tarpasmeninės problemos pasireiškia dar iki psichozės simptomų ir sunkėja jai vystantis. Jie lygino 4 grupes: sveikus asmenis (n=363), asmenis su ikislenkstiniais simptomais (n=11), asmenis prodromo laikotarpiu (n=12) ir psichozės būsenos pacientus (n=12).

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

Prodrominis laikotarpis buvo vertinamas naudojantis SIPS, o tarpasmeninės problemos - IIP klausimynu (paciento pildomas). Tyrimas parodė, kad pacientams iki išsivystant psichozei ir jos metu sunku bendrauti, išreikšti jausmus, rodyti iniciatyvą ir būti dėmesio centre. Tarpasmeninės problemos sunkėja vystantis psichozei; ypač reikšmingas skirtumas pastebimas tarp prodromo grupės pacientų ir sveikų tiriamųjų.

Gauti rezultatai leidžia manyti, kad vystantis psichozei ryškėjantis dominuojantis / kontroliuojantis elgesys yra gynybinė strategija, kuri vystosi kaip reakcija į didėjantį nesaugumą, stebimą dar prodromo laikotarpiu. Autorės mano, kad gydymo intervencijos būtų naudingos jau prodromo laikotarpiu; viena svarbiausių užduočių yra sukurti ir palaikyti terapinį aljansą su pacientu, o tam tinkamiausia būtų tarpasmeninė psichoterapija.

Klinikinės formos ir priepuolių eiga

Sch yra lėtinis psichozinis sutrikimas, pasižymintis charakteringų požymių ir simptomų kompleksu. Šizofrenijos klinikinės formos apima paranoidinę (F20.0), hebefreninę (F20.1) ir kitas formas. Paranoidinė forma yra dažniausia: kliniškai vyrauja stabilūs kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos (dažniausiai klausos) ir kiti suvokimo sutrikimai. Hebefreninėje formoje afektiniai sutrikimai yra ryškūs, elgesys - neatsakingas ir neprognozuojamas; mąstymas dezorganizuotas, kalba padrika.

Sch diagnozuojama, kai yra būdingas mąstymo, valios ir afekto sutrikimų derinys. Nėra nė vieno simptomo ar požymio, kuris būtų išimtinai būdingas tik šizofrenijai; diagnozei reikalinga ligos anamnezė, simptomų kaita ir eiga, būtina atsižvelgti į kultūrinę aplinką bei religinius įsitikinimus.

Etiologinės hipotezės

Remiantis moksliniais duomenimis, šizofrenija yra polietiologinė liga. Nėra vieno pripažinto ir pakankamai pagrįsto etiologinio mechanizmo - svarbų vaidmenį vaidina genetika, neuromediatoriai, smegenų struktūros pokyčiai, prenataliniai ir aplinkos veiksniai bei psichologiniai veiksniai.

Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms

Genetika ir paveldimumas

Artimų giminaičių bei dvynių tyrimai parodo, kad paveldimumas turi didelę reikšmę. Monozigotiniam dvyniui rizika yra apie 47 proc.; tarp brolių ir seserų - 2-8 proc., vieno sergančio tėvo atveju - apie 12 proc. Paveldimumas nėra pagal tipišką Mendelio dėsnį; manoma, kad įtakoja keli genai.

Neuromediatoriai ir dopamino teorija

Sch išsivystymui svarbūs neuromediatoriai. Esant psichozėms išryškėja dopamino sistemos aktyvumo pokyčiai. Dopaminerginė teorija pabrėžia sumažėjusį dopaminerginį aktyvumą mezokortikiniame kelyje (susijusį su negatyviais simptomais) ir padidėjusį mezolimbiniame kelyje (susijusį su pozityviais simptomais). Šiuo principu pagrįsti neuroleptikų kaip D2 blokatorių gydomasis poveikis.

Smegenų struktūros pokyčiai ir vystymosi sutrikimai

Nors ryškių anatominių pokyčių nebūna visiems pacientams, kompiuterinės tomografijos ir BMR tyrimai rodo, kad 10-50 proc. pacientų turi išsiplėtusius skilvelius, o 10-35 proc. - smegenų žievės atrofiją. Pastebimi limbinės sistemos, hipokampo ir migdolinių kūnų pokyčiai. Nervų sistemos vystymosi sutrikimai, prenatalinės infekcijos ir kiti aplinkos veiksniai gali padidinti riziką.

Imuninės reakcijos ir infekcijos

Yra duomenų, kad nėštumo metu patirtos virusinės infekcijos (pvz., raudonukės pandemija) gali didinti šizofrenijos riziką vėliau. Taip pat aptariama autoimuninių mechanizmų reikšmė - šizofrenija sergantiems gali būti daugiau autoantikūnų nei sveikiems žmonėms.

Diagnozė ir diferencinė diagnostika

Nėra objektyvaus šizofrenijos diagnostikos testo; diagnozei reikalingas išsamus psichikos būklės įvertinimas, anamnezė ir simptomų kaita. Būtina atmesti kitas būkles, pvz., bipolinį sutrikimą, medikamentų sukeltą psichozę ar somatines priežastis. Atliekama alkoholio ir narkotikų patikra, kiti reikalingi tyrimai siekiant pašalinti organines priežastis.

Gydymas ir intervencijos

Šizofrenijos gydymas yra kompleksiškas: kombinuojamas medikamentinis ir psichosocialinis gydymas. Antipsichoziniai vaistai gali padėti sumažinti psichozės simptomų intensyvumą ir dažnumą; tipiniai vaistai veiksmingi prieš pozityvius simptomus, o netipiniai - gali turėti poveikį ir negatyviems simptomams bei mažiau šalutinių reiškinių.

Psichosocialinis gydymas padeda žmonėms rasti kasdienių sunkumų sprendimus ir valdyti simptomus lankant mokyklą, dirbant ir užmezgant santykius. Švietimo programos šeimai ir draugams stiprina jų gebėjimą teikti paramą. Koordinuotos specializuotos priežiūros (KSP) programos skirtos žmonėms, sergantiems pirmuoju psichozės epizodu: jos apima psichoterapiją, medikamentinį gydymą, atvejo vadybą, paramą įsidarbinant ir šeimos švietimą.

Asertyvusis gydymas bendruomenėje (ACT) yra skirtas asmenims, kurie gali būti ne kartą hospitalizuoti arba buvę benamiais. Kada kuriam pacientui įprasti antipsichoziniai vaistai nepadeda, gali būti skiriamas klozapinas. Žmonės skirtingai reaguoja į antipsichozinius vaistus; svarbu atkreipti dėmesį į šalutinius poveikius ir taikyti bendrą gydytojų ir pacientų sprendimų priėmimą.

Prevencija, ankstyva diagnostika ir paciento bei šeimos vaidmuo

Priminsime universalų medicinos principą - ligos, pradėtos gydyti ankstyvose stadijose, daug lėčiau progresuoja bei didėja tikimybė sulaukti gerų gydymo rezultatų. Nustatant psichozės prodromą būtų galima anksti diagnozuoti psichozę ir pradėti gydymą bei pastebėti ligos atkrytį. Asmenims, kuriems gresia didelė rizika, kognityvinė elgesio terapija gali sumažinti psichozės riziką vėliau. Narkotikų ir piktnaudžiavimo medžiagomis vengimas gali būti prevencinė priemonė.

Jei žmogus ar jo artimieji pastebi minėtus simptomus, svarbu kuo anksčiau kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Suraskite psichikos sveikatos priežiūros specialistą, kuriuo galite pasitikėti; pradėkite nuo savo šeimos gydytojo, kuris nukreips pas psichiatrą ar psichologą turintį patirties gydant šizofreniją. Šeimos švietimas, parama ir tinkama priežiūra stiprina gydymo rezultatus bei mažina atkryčių riziką.

Pastabos apie prognozę ir gyvenimo kokybę

Sergant šizofrenija, daugeliui pacientų gyvenimo kokybė gali būti stipriai paveikta, ypač dėl neigiamų simptomų ir kognityvinių sutrikimų. Tačiau daugelis gydomų žmonių gali įsitraukti į mokslą ar darbą, siekti savarankiškumo ir džiaugtis asmeniniais santykiais. Ankstyvas diagnostika, tinkamas medikamentinis gydymas ir psichosocialinė parama žymiai pagerina ilgalaikes prognozes.

Praktiniai patarimai artimiesiems

• Būkite pagarbūs, palaikantys ir malonūs, netoleruodami pavojingo ar netinkamo elgesio.
• Padėkite rūpintis gydymu ir skatinkite tęsti priežiūrą.
• Jei nesate tikri, kur ieškoti pagalbos, pradėkite nuo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo ar šeimos daktaro.
• Šeimos švietimas padeda suprasti simptomus, gydymo galimybes ir paramos strategijas.

Literatūra (pasirinkta)

Alanen Y, de Chavez NI, Silver A, ir kt. Psychotherapeutic Approaches to Schizophrenic Psychoses. McGorry PD ir kt. Intervention in individuals at ultra-high risk for psychosis. Mondrup L, Rosenbaum B. Interpersonal problems in the prodromal state of schizophrenia. Rosen JL ir kt. Comorbid diagnoses in patients meeting criteria for the schizophrenia prodrome. Valstybinis psichikos sveikatos centras. Mąstymas. Mąstymo formos ir turinio sutrikimai.

tags: #psichikos #liga #sizofrenijos #priepuoliai