Socialinių paslaugų šakos kolektyvinės sutarties pakeitimai ir profsąjungų derybos pastaraisiais metais reikšmingai pakeitė socialinių darbuotojų atlyginimų ir darbo sąlygų situaciją Lietuvoje. Sutartis įsigalioja nuo 2023 m. sausio 1 d. ir galioja ketverius metus su teise kasmet ją atnaujinti.
Kas pasirašė ir kam taikoma sutartis
Sutartį pasirašė Socialines paslaugas teikiančių darbuotojų, Socialinių įstaigų darbuotojų, valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos, socialinių darbuotojų sąjunga „Solidarumas“ ir visuomeninių paslaugų profsąjungų federacija. Šias profesines sąjungas vienija apie 3,6 tūkst. darbuotojų 66-ose socialinių paslaugų įstaigose, jiems ir bus taikomos palankesnės darbo sąlygos.
Atlyginimų pokyčiai: procentai, koeficientai, minimalus atlyginimas
Pagal įstatymą (Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą - BNS) visiems pastovioji dalis didėja 15 proc., bet su profesinių sąjungų naryste ir šios sutarties pagalba, šalia tų 15 proc. dar 5 proc. yra tiems asmenims, kurie yra profesinių sąjungų nariai. Tai iš viso yra 20 proc. (didėjimas - BNS), - aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Profesinių sąjungų nariams socialiniams darbuotojams, įgijusiems vyriausiojo socialinio darbuotojo (antrą) kvalifikacinę kategoriją, pareiginės algos pastovioji dalis bus didinama 25 procentais. Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojams, priklausančioms profesinėms sąjungoms, už įgytą vyresniojo socialinio darbuotojo kvalifikacinę kategoriją papildomai 5 procentais didinama pareiginės algos pastovioji dalis. Iš viso vietoje buvusių 15 proc. didesnės dalies šią kategoriją įgijusiems darbuotojams didėjimas dabar sudarys 20 proc., - sako Socialinių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Alma Neverienė.
Darbuotojų, kuriems taikoma pasirašyta sutartis, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nuo 2023 m. sausio 1 d. bus didinamas 0,2 koeficientiniu dydžiu, netaikant įstatymu nustatytų maksimalių dydžių. Sutarta ateityje derėtis, jei šalies ekonominė ir finansinė situacija gerėtų, kad, didėjant minimaliajai mėnesinei algai, tokiu pat dydžiu būtų didinama ir darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis, neviršijant įstatymu nustatytų maksimalių dydžių.
Taip pat skaitykite: Išmokos slaugantiems vaikus
Kitais metais bazinis pareiginės algos dydis, kuris dauginamas iš koeficiento, sieks 186 eurus, o minimalus mėnesinis atlyginimas didės nuo 730 iki 840 eurų. Minimalią mėnesinę algą, nuo šių metų liepos 1 dienos padidėjusią iki 550 litų, Lietuvoje gauna apie 20 procentų darbuotojų.
Atlyginimų augimo skaičiai ir trumpos tendencijos
Ministerijos duomenimis, šalyje dirba apie 15 tūkst. socialinės srities darbuotojų, iš jų maždaug 5 tūkst. Socialinių paslaugų šakos kolektyvinės sutarties privalumais galės pasinaudoti dar daugiau darbuotojų. Nuo šiol socialinių paslaugų šakos kolektyvinės sutarties nuostatos bus taikomos 5 tūkst. profesinių sąjungų narių, dirbančių 95 socialinių paslaugų įstaigose.
Savivaldybių administracijų ministerijai pateiktais duomenimis, vidutinis svertinis šalies biudžetinėse įstaigose ar seniūnijose dirbančių socialinių darbuotojų darbo užmokestis su priemokomis „į rankas“ 2022 m. I ketvirtį siekė 1023 eurus, kai 2021 m. I ketvirtį sudarė 859 eurus „į rankas“ (per metus padidėjo beveik 20 proc.). Vidutinis biudžetinėse įstaigose dirbančių socialinių darbuotojų darbo užmokestis „į rankas“ 2023 metų pirmąjį ketvirtį siekė 1152 eurus, o 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu - 1022 eurus. Per metus jis padidėjo 12,7 proc.
| Laikotarpis | Vidutinis atlyginimas „į rankas“ (eur) |
|---|---|
| 2020 m. I ketv. | 782 |
| 2021 m. I ketv. | 859 |
| 2022 m. I ketv. | 1022 |
| 2023 m. I ketv. | 1152 |
Darbo ir poilsio sąlygų gerinimas
Naujoji sutartis numato ne tik didesnius atlyginimus, bet ir geresnes darbo bei poilsio sąlygas socialinių paslaugų įstaigų darbuotojams. Papildomas poilsio laikas tėvams: darbuotojams, auginantiems 1 vaiką iki 12 metų, prie Darbo kodekse numatytos vienos papildomos poilsio dienos per tris mėnesius arba sutrumpinamo darbo laiko aštuoniomis valandomis per tris mėnesius, pagal sutartį suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
Papildomos atostogos: socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, priklausantys profesinėms sąjungoms, per metus galės pasinaudoti ne viena kaip buvo iki šiol, o dviem papildomomis apmokamomis kasmetinių atostogų dienomis, jeigu socialinių paslaugų įstaigoje išdirbo 10 metų ir daugiau. Jie šiomis dienomis galės pasinaudoti prie iki šiol turimų 2 papildomų apmokamų kasmetinių atostogų dienų, kurios priklauso socialinių paslaugų įstaigoje išdirbusiems bent 5 metus.
Taip pat skaitykite: socialinės priežiūros paslaugų esmė
Viršvalandžiai: siekiant sudaryti sąlygas mažinti įtampą darbe ir gerinti psichologinę sveikatą, profesinėms sąjungoms priklausantys darbuotojai turi teisę į 1 valanda trumpesnį darbo laiką per savaitę. Už sutrumpintą darbo laiką mokama kaip už visą darbo laiką. Darbo dienos trukmė švenčių dienų išvakarėse sutrumpinama papildomai 1 valanda. Už šį sutrumpintą darbo laiką taip pat mokama kaip už visą darbo laiką. Pasirašytoje sutartyje atsirado naujovė - jeigu nėra galimybės sutrumpinti darbo laiko, tuomet turės būti mokama kaip už viršvalandinį darbą.
Garantijos artėjantiems prie pensijos
Sutartimi taip pat įtvirtinta, kad socialiniams darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai, įgyta kvalifikacijos kategorija galios, kol jie įgis teisę į senatvės pensiją. Prieš pensinio amžiaus socialiniams darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai, įgyta kvalifikacinė kategorija galios kol jie sukaks senatvės pensijos amžių ir įgis teisę į socialinio draudimo senatvės pensiją.
Profesinių sąjungų vaidmuo ir stiprėjimas
„Ta sutartis, kuri egzistuoja, yra didelė paskata žmonėms jungtis į profesines sąjungas“, - trečiadienį po sutarties pasirašymo žurnalistams sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Ministrė pridūrė, kad nuo 2018 metų, kai pradėta aktyviai derėtis su profesinėmis sąjungomis, daugėja žmonių, priklausančių joms.
„Jeigu 2018 metais, kai pasirašyta buvo pirmoji sutartis, buvo vos 35, berods, įstaigos, kurių darbuotojams ši sutartis buvo taikoma, šiandien galime pasidžiaugti, kad jau yra 84 įstaigos, kurių darbuotojams bus taikoma ši sutartis ir tai yra beveik puspenkto tūkstančio Lietuvos žmonių, skaičiai nuolatos augantys“, - sakė M. Navickienė. Profesinių sąjungų balsas kasmet vis labiau girdimas, jos auga ir stiprėja. Prie šakos kolektyvinės sutarties per penkerius metus prisijungė du kartus daugiau įstaigų, narių gretos ūgtelėjo tris kartus. Profesinėms sąjungoms stiprėjant, tvirtėja ir socialinis dialogas, darbuotojai geriau atstovaujami.
Sutarčių specialisto pokalbio klausimai ir atsakymai 2026 m.
Profesinių sąjungų siūlymai tolesniems sprendimams
Profsąjungų konfederacija, kaip galimą sprendimo variantą, siūlo darbo užmokesčio ir socialinių išmokų indeksavimą, priklausantį nuo vartojimo kainų indekso. Profesinių sąjungų konfederacija reikalauja, kad darbo užmokestis ir socialinės išmokos būtų reguliuojami indeksavimo įstatymu, o valstybinio ir privataus sektorių darbuotojų atlyginimai - nustatomi kolektyvinėse sutartyse, priklausomai nuo atliekamo darbo sudėtingumo ir darbuotojų kvalifikacijos.
Taip pat skaitykite: socialinių pokyčių svarba šiuolaikinei visuomenei
Pakopinis plėtros vaizdas: kiek daugiau darbuotojų gauna naudas
Socialinių paslaugų įstaigų, kurioms taikoma Socialinių paslaugų šakos kolektyvinė sutartis, kasmet daugėja, atitinkamai didėja ir profesinių sąjungų narių skaičius. Palyginimui, 2018 m. pasirašius pirmą šakos kolektyvinę sutartį, jos nuostatos buvo taikomos 35 įstaigoms (1 tūkst. profesinių sąjungų narių), 2019 m. - 50 įstaigų (1,9 tūkst. narių), 2020 m. - 57 įstaigoms (2,3 tūkst. narių), 2021 m. - 61 įstaigai (2,9 tūkst. narių), 2022 m. - 66 įstaigoms (3,6 tūkst. narių), 2023 m. - 84 įstaigoms (apie 4,4 tūkst. narių), o vėliau sąrašas plėstas iki 95 įstaigų ir 5 tūkst. profsąjungų narių.
„Kasmet gerėjančios socialinės garantijos socialinio sektoriaus darbuotojams - puikus Vyriausybės ir profesinių sąjungų derybų, bendro darbo rezultatas“, - sako Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė I. Petraitienė. „Ne vienerius metus vykstančios derybos dėl šakinės kolektyvinės sutarties įrodo, kad socialinė partnerystė nėra tik popieriuje, bet veikia realiame gyvenime“, - teigia Visuomeninių paslaugų profsąjungų federacijos pirmininkas R.
Ką tai reiškia socialiniams darbuotojams praktiškai?
- Padidėjęs atlyginimas: profesinių sąjungų nariams - iki 20 proc. įprastų padidinimų (15 proc. pagal įstatymą + 5 proc. papildomai) arba iki 25 proc. tiems, kurie įgiję vyriausiojo socialinio darbuotojo kategoriją pagal konkrečias nuostatas.
- Stabilios garantijos artėjantiems prie pensijos: įgytos kvalifikacijos kategorijos galiojimas iki senatvės pensijos.
- Geresnės darbo sąlygos: papildomos poilsio dienos, sutrumpintas darbo laikas su pilnu apmokėjimu, papildomos kasmetinės atostogos patyrusiems darbuotojams.
- Ilgalaikė perspektyva: galimybė toliau derybomis derinti padidėjimus, susiejant juos su minimalios algos kilimu arba ekonomine situacija.
Ministrės M. Navickienės teigimu, sutartyje ir jos pakeitimuose nustatomos papildomos garantijos, darbo sąlygų gerinimas yra labai svarbūs socialinių paslaugų įstaigose dirbantiems darbuotojams. Šie specialistai reikšmingai prisideda prie gerovės kūrimo valstybėje - teikia paslaugas socialiai jautrioms gyventojų grupėms: senjorams, vaikams, šeimoms, žmonėms su negalia.
tags: #profsajungos #reikalauja #didinti #atlyginimus #socialiniam #darbuotojam