Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, ką reikia žinoti įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga. Darbuotojo teisė gauti kompensacijas ir išmokas įvykus nelaimingam atsitikimui darbe egzistuoja tada, kai nelaimingas atsitikimas pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu. Valstybinio socialinio draudimo fondas yra atsakingas už nelaimingų atsitikimų darbe pašalpų skirstymą. Pagrindiniai darbuotojo draudėjai yra pagal darbo sutartį dirbančių asmenų darbdaviai.
Kada pripažįstamas draudžiamasis įvykis ir teisė į išmokas
Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka asmeniui gali būti skiriama, jeigu jis buvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, o jam nustatyta profesinė liga ar įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu, dėl kurio jis tapo laikinai nedarbingas ir jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Teisę į ligos išmoką apdraustieji įgyja neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą. Tai reiškia, kad pirmą darbo dieną įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ir jį pripažinus draudžiamuoju įvykiu, žmogus galės gauti jam priklausančias išmokas ir kompensacijas.
Darbuotojas, laikinai nedarbingu tapęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, arba dėl nustatytos profesinės ligos, ir dėl to prarandantis darbo pajamas, iš „Sodros“ gali gauti ligos išmoką, netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją arba netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Dėl ligos išmokos, netekto darbingumo vienkartinės ar periodinės kompensacijos - į „Sodrą“.
Ligos išmoka ir jos dydis
Teisę į ligos išmoką apdraustieji įgyja neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą. Ligos išmokos dydis yra 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio. Apdraustajam tapus laikinai nedarbingam dėl draudiminio įvykio, mokama ligos pašalpa, kurios dydis yra 100 procentų kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos pašalpoms skaičiuoti.
2018 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. XIII-1339 nustatyta, kad 15 str. nuostatos taikomos skiriant ir mokant ligos išmokas asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais ir įgijusiems teisę į ligos išmoką po įstatymo Nr. XIII-1339 įsigaliojimo. 2023 m. gruodžio 14 d. įstatymu Nr. XIV-2363 nustatyta, kad 15 str. 2 d. taikomas ir asmenims, iki įstatymo Nr. XIV-2363 įsigaliojimo (2024 01 01) tapusiems laikinai nedarbingiems dėl profesinės ligos, kuri draudžiamuoju įvykiu pripažįstama po įstatymo Nr. XIV-2363 įsigaliojimo.
Taip pat skaitykite: Socialinio pedagogo rengimas Lietuvoje: reglamentavimas
Netekto darbingumo kompensacijos - pagrindiniai principai
Jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Invalidumo lygį nustato Medicininė socialinė ekspertizės komisija. Netekto darbingumo periodinė kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį. Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos. Jeigu nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka mažiau kaip 30 procentų darbingumo, jo nedarbingumas yra priskiriamas laikinajam.
Vienkartinė kompensacija - kai netenkama mažiau kaip 30 % darbingumo
Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija skiriama apdraustiems asmenims, kai jie dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba susirgimo profesine liga netenka mažiau kaip 30 procentų darbingumo. Gali būti skiriamos šių dydžių kompensacijos: terminuotai netekus iki 20 procentų (imtinai) darbingumo - 7,76 procento apdrausto darbuotojo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio; terminuotai netekus nuo 21 iki 29 procentų (imtinai) darbingumo - 15,52 procento apdrausto darbuotojo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio. Jeigu nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka iki 20 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 10 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti. Jeigu nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka daugiau kaip 20, bet mažiau kaip 30 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.
Kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti nustatomas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos nustatymo mėnesį. Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija ši kompensacija skiriama apdraustiems asmenims, kai jie dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba susirgimo profesine liga netenka mažiau kaip 30 procentų darbingumo.
Netekto darbingumo periodinė kompensacija - kai netenkama 30 % ir daugiau
Ši kompensacija skiriama, kai dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba susirgimo profesine liga netenkama 30 (imtinai) ir daugiau procentų darbingumo. Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos. Ši kompensacija mokama kas mėnesį. Dėl darbingumo lygio nustatymo reikia kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą.
Mirties atveju taikomos išmokos
Jeigu apdraustasis dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, miršta, pašalpos gavėjams kas mėnesį mokama draudimo išmoka, lygi periodinei netekto darbingumo kompensacijai, padalytai iš vienetu padidinto nustatytų naudos gavėjų skaičiaus. Išmoka mokama vaikams (įvaikiams) - kol jiems sukaks 18 metų, o jeigu jie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, - kol jiems sukaks 24 metai; mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui (įmotei); mirusiojo sutuoktiniui, kitiems pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą.
Taip pat skaitykite: Slaugos perdegimo priežastys ir prevencija
Ką privalo žinoti ir daryti nukentėjęs darbuotojas
Norint išvengti nelaimingų atsitikimų darbe, kiekvienas darbuotojas turėtų laikytis įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų. Pirmoji pagalba nelaimingo atsitikimo atveju yra svarbi. Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka asmeniui gali būti skiriama, jeigu jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Dėl ligos išmokos reikia kreiptis į Sodrą.
Kas nėra draudžiamasis įvykis
Nelaimingi atsitikimai darbe arba profesinės ligos nėra pripažįstamos draudžiamaisiais įvykiais jeigu: apdraustasis asmuo nukentėjo dėl savo veikos, kurioje teisėsauga nustatė nusikalstamos veikos požymių arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu nusižengimu; apdraustasis asmuo tyčia siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas; apdraustasis asmuo sirgo liga, nesusijusia su darbu; savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau; prieš apdraustąjį asmenį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo. Draudžiamaisiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko, ūmi profesinė liga pasireiškė esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir juos lėmė žmogaus neblaivumas arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nedraudžiamojo įvykio atveju minėtos išmokos ir kompensacijos nėra mokamos.
Statistika ir rizikos sektoriai
Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos Europos Sąjungoje kasmet pražudo per 3 400 gyvybių. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, mūsų šalyje nelaimingą atsitikimą darbe kasmet patiria per 4 000 žmonių, iš jų apie pusantro šimto itin sunkiai ar mirtinai susižaloja. Daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta statybos, transporto, apdirbamosios pramonės, žemės ūkio sektoriuose. Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, kasmet apie 200 asmenų diagnozuojamos profesinės ligos.
Dažniausios profesinių ligų priežastys - fizikiniai (vibracija, triukšmas) ir ergonominiai (krovinių kėlimas, nuolat pasikartojantys judesiai) veiksniai. Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos Europos Sąjungoje kasmet pražudo per 3 400 gyvybių.
Praktiniai žingsniai po nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos nustatymo
- Užtikrinti būtinąją medicininę pagalbą ir, jeigu reikia, dokumentuoti įvykį.
- Gauti nedarbingumo pažymėjimą - ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka gali būti skiriama tik turint nedarbingumo pažymėjimą.
- Pateikti dokumentus „Sodrai“ dėl ligos išmokos arba netekto darbingumo vienkartinės ar periodinės kompensacijos.
- Jeigu nustatomas ilgalaikis darbingumo netekimas (30 % ir daugiau), kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo.
Ligos išmokos ir draudimo išmokų priklausomybė nuo uždarbio
Draudimo išmokos tiesiogiai priklauso nuo darbuotojo darbo užmokesčio. Kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti nustatomas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos nustatymo mėnesį.
Taip pat skaitykite: Profesinio Susirgimo Invalidumo Apskaičiavimas Lietuvoje
Kontaktai ir atsakomybė
Valstybinio socialinio draudimo fondas yra atsakingas už nelaimingų atsitikimų darbe pašalpų skirstymą. Pagrindiniai darbuotojo draudėjai yra pagal darbo sutartį dirbančių asmenų darbdaviai. Dėl darbingumo lygio nustatymo reikia kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, dėl ligos išmokos, netekto darbingumo vienkartinės ar periodinės kompensacijos - į „Sodrą“.
tags: #profesinio #darbingumo #netekimas