Profesinė reabilitacija - tai specializuota priemonė, skirta negalią turintiems asmenims įgyti ar atkurti profesinius įgūdžius bei didinti jų įsidarbinimo galimybes. Programoje gali dalyvauti neįgalieji, kuriems nustatytas 0-45 proc. darbingumas. Pirmiausia jie turi kreiptis į teritorinę darbo biržą, kuri išduoda siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) profesinės reabilitacijos paslaugų poreikiui nustatyti. Kai poreikis patvirtintas, darbo birža siunčia asmenį į profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą.
Šiuo metu Lietuvoje profesinės reabilitacijos paslaugas teikia 16 centrų ir jų filialų įvairiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Radviliškyje, Trakuose, Marijampolėje, Mažeikiuose ir kt. Tai suteikia galimybę kiekvienam pasirinkti specialybę pagal savo galimybes ir norus.
Profesinės reabilitacijos paslaugų populiarumas ir programos
Lietuvos darbo biržos duomenimis, per 9 šių metų mėnesius profesinės reabilitacijos programose dalyvavo 971 asmuo, kurie pasirinko net 114 mokymo programų. Populiariausios profesijos yra apskaitininkas, prekybos salės darbuotojas, floristas-gėlių pardavėjas, kompiuterių technikas, slaugytojo padėjėjas, stalius, santechnikas, plataus profilio kirpėjas, dekupažo meistras, kasininkas, juvelyras, kompiuterinio raštingumo, meninių odos dirbinių gamintojas bei reklamos maketuotojas.
Druskininkuose profesinės reabilitacijos paslaugas teikia du pagrindiniai centrai: VšĮ „Profesijų spektras“ ir Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro filialas. VšĮ „Profesijų spektras“ vadovė Aldona Baziliauskienė akcentuoja, kad centre dirba labai kvalifikuoti dėstytojai, kurie besimokantiesiems suteikia gerus amato pagrindus. Populiariausios programos čia apima SPA specialisto-masažuotojo, verslo organizatoriaus, floristo, apskaitininko, pardavėjo, virėjo ir grožio specialistų (kirpėjo, visažisto, manikiūrininko ir pan.) mokymus. Taip pat galima įgyti santechniko, staliaus ar medžio drožėjo profesiją.
Sėkmės istorijos ir įsidarbinimo galimybės
Aldona Baziliauskienė pasakoja, kad profesinės reabilitacijos programą baigusieji nesunkiai randa darbą, o dalis jų net įdarbinama pačiame mokymo centre. 40 proc. „Profesijų spektro“ darbuotojų turi negalią, o Marijampolės filiale šis skaičius siekia net 80 proc. Dažnai darbo randa grožio srities specialistai, statybos sektoriaus darbuotojai, virtuvės ir SPA masažo specialistai. Kai kurie net įkuria savo įmones ar darbo vietas kitiems. Be to, centras rūpinasi ne tik profesiniu ugdymu, bet ir dalyvių dvasine, fizine gerove, suteikdamas galimybę naudotis šalia esančio viešbučio SPA paslaugomis.
Taip pat skaitykite: Profesinė reabilitacija: jausmų svarba
Įkvėpiantis pavyzdys - profesijos mokytoja Klara, kuri anksčiau vadovavo restoranų tinklui, bet susirgusi patyrė sunkų laikotarpį. Atėjus į mokymo centrą, ji iš pradžių buvo labai prislėgta, tačiau pamažu sugrįžo į gyvenimą, atgavo atmintį ir dabar su džiaugsmu moko virėjus, konditerius, padavėjus. Jos asmeninė patirtis padeda kitiems atsistoti ant kojų ir rasti gyvenimo prasmę.
Profesinės reabilitacijos programos trukmė ir efektyvumas
Profesinės reabilitacijos programa Lietuvoje trunka iki 180 dienų. Per pusmetį galima įgyti, pavyzdžiui, SPA masažuotojo kvalifikaciją, tačiau kai kurių specialybių - ypač medicinos srityje - toks laikas nepakanka. Lietuvos darbo biržos duomenimis, per 6 mėnesius po programos baigimo įsidarbina arba individualią veiklą pradeda apie 57,6 proc. asmenų. Tačiau įsidarbinimo galimybės priklauso nuo konkrečios įstaigos ir pačio asmens motyvacijos.
Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro Profesinės reabilitacijos skyriaus vedėja Regina Mieldažienė pabrėžia, kad sėkmė priklauso nuo paties žmogaus noro dirbti ir mokytis. Net labai sunkios ligos ar negalios varginami asmenys, jei turi tikslą ir užsispyrimą, randa darbą ir sėkmingai dirba.
Svarba darbo rinkos poreikiams ir darbdavių švietimui
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio teigimu, labai svarbu šviesti darbdavius ir sugriauti mitą, kad neįgalieji yra prastesni už kitus. Pirmajame plane turi būti jų kompetencijos, motyvacija ir lojalumas. Užimtumas ne tik suteikia finansinį saugumą, bet ir nepriklausomybę bei socialinę integraciją.
Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė atkreipia dėmesį, kad profesinės reabilitacijos centrai yra vienintelės mokymo įstaigos, kurios rūpinasi mokymų baigusiųjų įdarbinimu. Tačiau paslaugų įkainiai yra per maži ir nebeatitinka rinkos kainų, todėl būtina didinti paklausių specialybių pasiūlą bei keisti darbdavių požiūrį į neįgaliuosius.
Taip pat skaitykite: Lietuvos profesinės reabilitacijos apžvalga
Tyrimai apie įsidarbinimo patirtis ir iššūkius
Kokybiniame tyrime, atliktame su profesinės reabilitacijos dalyviais, įdarbinimo tarpininkėmis ir darbdaviais, išryškėjo, kad įsidarbinimą lemia vidiniai motyvaciniai veiksniai, asmens gebėjimai ir rinkos poreikiai. Profesinė reabilitacija - tai darbingumo atkūrimas arba didinimas naudojant ugdymo, socialines, psichologines ir reabilitacijos priemones.
Tyrimas rodo, kad svarbu ne tik suteikti profesinius įgūdžius, bet ir skatinti nuolatinį mokymąsi, ugdyti asmeninius gebėjimus bei palaikyti motyvaciją dirbti. Įsidarbinimo patirtys labai priklauso nuo asmens noro bei tinkamos paramos sistemų.
Profesinės reabilitacijos vieta socialinėje ir užimtumo sistemoje
Kasmet profesinėje reabilitacijoje dalyvauja apie 1100 neįgaliųjų. Šios paslaugos yra esminės siekiant užtikrinti jų socialinę integraciją ir dalyvavimą visuomenėje. Darbo netekusiam ar darbingumą praradusiam žmogui darbas yra svarbus savęs įprasminimo įrankis, leidžiantis jaustis reikalingu ir socialiai įtrauktu.
Valakupių profesinės reabilitacijos metodinio centro atlikto tyrimo duomenimis, didelė dalis į programą siunčiamų asmenų yra vyresni nei 50 metų, tačiau prioritetas turėtų būti skiriamas jauniems, ypač sunkią negalią turintiems asmenims.
Apskrito stalo diskusija „Profesinė reabilitacija - kelias į sėkmingą įsidarbinimą“
2017 m. lapkričio 30 d. VšĮ Valakupių reabilitacijos centre vyko apskrito stalo diskusija, kurioje aptartos profesinės reabilitacijos programų baigusiųjų įsidarbinimo galimybės ir iškilę neįgalaus jaunimo įdarbinimo klausimai. Diskusijos rezultatai buvo skleisti žiniasklaidoje, siekiant didinti visuomenės ir darbdavių sąmoningumą bei gerinti paramą negalią turintiems asmenims.
Taip pat skaitykite: Profesinė reabilitacija Lietuvoje
Profesinė reabilitacija ir užimtumas (VR&E) | Pokalbis apie pereinamąjį laikotarpį, 2 serija (visa serija)
Populiariausios profesinės reabilitacijos programos
| Profesija | Aprašymas |
|---|---|
| SPA specialistas-masažuotojas | Populiarus pasirinkimas dėl greitos kvalifikacijos įgijimo ir paklausos darbo rinkoje. |
| Apskaitininkas | Programos suteikia finansinių duomenų tvarkymo ir buhalterinės apskaitos pagrindus. |
| Floristas-gėlių pardavėjas | Kūrybinės veiklos profesija, tinkama įvairaus amžiaus asmenims. |
| Grožio specialistai (kirpėjas, visažistas, manikiūrininkas) | Didelė paklausa grožio paslaugų sektoriuje, galimybė įsidarbinti arba kurti nuosavą verslą. |
| Santechnikas, stalius | Vyriškesnės profesijos, mokymasis vyksta realiose darbo vietose. |
Profesinės reabilitacijos sėkmės istorijos yra įkvėpimas tiek neįgaliesiems, tiek jų šeimoms ir visuomenei. Šios programos ne tik suteikia naują profesiją, bet ir padeda asmenims atgauti pasitikėjimą savimi, integruotis į darbo rinką ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.
tags: #profesines #reabilitacijos #sekmes #istorijos