Lietuvoje jau daugiau kaip 12 metų veikia profesinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems sistema. Tai viena iš priemonių užtikrinti sėkmingą neįgaliųjų integraciją į visuomenę.
Programos tikslas ir principai
Įgyvendinant profesinės reabilitacijos programą siekiama atkurti neįgalaus asmens darbingumą, profesinę kompetenciją bei pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje ir sugrįžti į visavertį gyvenimą. Profesinės reabilitacijos paslaugos teikiamos po to, kai medicininės reabilitacijos metu stabilizuojama neįgalaus asmens sveikatos būklė, atstatomas gebėjimas savarankiškai tvarkytis kasdienėje veikloje.
Dalyvių skaičiaus ir rezultatų dinamika
Dalyvavusių profesinėje reabilitacijoje asmenų skaičius kasmet didėja: 2014 metais profesinėje reabilitacijoje dalyvavo 626 asmenys, 2015 m. - 711, 2016 m. - 778, o šiais metais jau dalyvavo 1007 asmenys. Pastaraisiais metais profesinės reabilitacijos dalyvių skaičius nuolat augo. 2017 metais programoje dalyvavo daugiau kaip 1200 asmenų, iš jų daugiau kaip 62 proc.
2017 metais Lietuvoje profesinės reabilitacijos programą baigė 835 neįgalieji, iš jų 594 (71 proc.) įsidarbino arba pradėjo savarankišką veiklą, apie 50 proc. išsilaikė darbo rinkoje 6 mėnesius ir ilgiau. Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė pažymėjo, kad šiemet Lietuvoje įsidarbino arba pradėjo savarankišką veiklą 73,7 proc.
Paslaugų turinys ir teikimo modelis
Profesinės reabilitacijos programoje dalyviams teikiamos paslaugos pagal sudarytą individualią programą. Profesinės reabilitacijos paslaugos būtų teikiamos dalimis - profesinių gebėjimų įvertinimas, profesinis orientavimas, profesinis mokymas, pagalba įsidarbinant ir lydimoji pagalba įsidarbinus. Šių paslaugų teikimą organizuotų Užimtumo tarnyba, viešųjų pirkimų būdu pasitelkdama atskirų paslaugų teikėjus.
Taip pat skaitykite: Profesinė reabilitacija: jausmų svarba
Profesinės reabilitacijos paslaugos teikiamos nemokamai asmenims, kuriems nustatytas šių paslaugų poreikis. Svarbu paminėti, kad socialinės reabilitacijos paslaugos yra skirtos kompleksiškai ugdyti, palaikyti ar atkurti socialinius, savarankiško gyvenimo ir užimtumo įgūdžius bei gebėjimus.
Paslaugų įstaigos ir metodinis darbas
Šiuo metu profesinės reabilitacijos paslaugas teikia 16 profesinės reabilitacijos centrų ir jų filialų, išsidėsčiusių įvairiuose Lietuvos miestuose. VšĮ Valakupių reabilitacijos centrui nuo 2010 m. suteiktas profesinės reabilitacijos metodinio centro statutas.
Metodinio centro tikslas - tobulinti profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems sistemą šalyje ir gerinti šių paslaugų kokybę. Per 10 metodinio centro veiklos metų buvo atlikta daug tyrimų, parengta metodinės medžiagos, surengti mokymai, diskusijos ir konferencijos, kurios prisidėjo prie profesinės reabilitacijos paslaugų kokybės augimo ir geresnių neįgaliųjų užimtumo rezultatų Lietuvoje.
| Metodinio centro veikla | Rezultatai |
|---|---|
| Kvalifikacijos tobulinimo mokymai | Suorganizuota daugiau nei 40 mokymų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 850 specialistų |
| Tyrimai ir analizės | Atlikta daugiau nei 15 tyrimų ir analizių apie Europos šalių patirtis ir įdarbinimo efektyvumą |
| Viešinimas | 2018 m. parengta daugiau nei 35 straipsniai ir informaciniai pranešimai |
Praktinės paslaugos ir patirtis įstaigose
Įgyvendinant Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus įstaigoje buvo profesinės reabilitacijos vykdymui pritaikyta aplinka, įrengti mokymo kabinetai, išplėstas profesinio mokymo programų, atitinkančių neįgaliųjų poreikius, spektras. Pažymėtina, kad LTR centre aplinka visiškai pritaikyta neįgaliesiems, judantiems vežimėliu.
Neįgalieji dalyvauja centre organizuojamose aktyvios fizinės, socialinės, psichologinės reabilitacijos stovyklose, kuriose ugdomi ir tobulinami savarankiško gyvenimo įgūdžiai. Gyvenimas natūralioje aplinkoje grūdina neįgaliojo charakterį, gerina sveikatą, suteikia didesnį pasitikėjimą savo jėgomis.
Taip pat skaitykite: Lietuvos profesinės reabilitacijos apžvalga
Mūsų centre sudarytos visos sąlygos neįgalių žmonių bendravimui, mokymui, taip pat turime pratyboms skirtas patalpas, pritaikytą virtuvę, dušus, tualetus. Centro teritorijoje nutiesti puikūs takeliai pritaikyti judėti vežimėliu, yra privažiavimas prie jūros. Neįgaliųjų reabilitacijos stovyklose įgyjama persikėlimo erdvėje bei judėjimo vežimėliu įgūdžių, formuojami reikiami maitinimosi, rengimosi, asmens higienos įgūdžiai, daugiau sužinoma apie pragulų profilaktiką, taip pat urologinių, seksualinių problemų sprendimo būdus.
Ganėtinai efektyvi neįgaliųjų saviraiškos priemonė yra kūrybinė veikla. Tad mūsų asociacija jau keleri metai Monciškėse rengia kūrybines stovyklas, kuriose neįgalieji gali išbandyti savo gebėjimus dailėje, puokščių komponavimo, pynimo iš vytelių ir šiaudų, batikos, mezgimo ir nėrimo, lipdinių iš molio, medžio drožinių bei kitose srityse. Gan efektyvi reabilitacija judant - modernūs šokiai.
Problemos ir iššūkiai
Vertindami profesinės reabilitacijos programos efektyvumą, Lietuvos darbo biržos specialistai atkreipė dėmesį ir į problemas, kurios iškilo įgyvendinant šią programą. Dažnai neįgalaus asmens profesinės reabilitacijos poreikis nustatomas pernelyg formaliai, skiriama per mažai laiko jo profesiniams gebėjimams įvertinti, asmens individualaus pasirinkimo galimybės yra nepakankamos, nes teikiamų mokymo programų įvairovė profesinės reabilitacijos paslaugų įstaigose yra ribota.
Profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos susiduria ir su kita problema: paslaugų įkainiai yra per maži, nebeatitinka rinkos kainų. Šiai nuomonei pritaria ir Neįgaliųjų reikalų departamento atstovai. Tačiau didėjant dalyvaujančių profesinėje reabilitacijoje skaičiui, profesinės reabilitacijos centrai gali priimti nebe visus norinčius. Per šiuos metus jau yra pasiekti profesinės reabilitacijos paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje su Lietuvos darbo birža nustatyti maksimalūs dalyvių skaičiai į paklausiausias mokymo programas.
Teisiniai pokyčiai ir diskusijos
Diskusijos Dėl Įstatymų Pakeitimų: šių metų lapkričio 16 d. šešiolikos profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių centrų ir jų filialų atstovai susirinko į apskrito stalo diskusiją “Nauji iššūkiai profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimo sistemoje“ aptarti planuojamus pakeitimus profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimą reglamentuojančioje įstatyminėje bazėje.
Taip pat skaitykite: Profesinė reabilitacija Lietuvoje
Diskusijos metu buvo aptartas šiuo metu rengiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo projektas (toliau - teisės akto projektas). Priėmus šių įstatymų pakeitimus, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo reguliavimas būtų perkeltas iš Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą.
Nors buvo planuota, kad Užimtumo įstatymo ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo projektai bus pateikti Vyriausybei derinti 2018 metų IV ketvirtį, deja, teisės akto projektai dar nėra baigti rengti. Diskusijos metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai patvirtino, kad numatomi teisės aktų pakeitimai įneštų pokyčių ir į profesinės reabilitacijos paslaugų organizavimą.
Siūlymai ir iniciatyvos
VšĮ „Profesijų spektras“ direktorės Aldonos Baziliauskienės nuomone, bendradarbiavimas su darbdaviais turėtų būti žymiai platesnis. „Mes negalėsime užtikrinti profesinės reabilitacijos efektyvumo be darbdavių įtraukimo. Turime atgaivinti 2010 m. metais įsteigtos Lietuvos profesinės reabilitacijos ir profesinio mokymo konfederacijos veiklą, į ją įtraukti darbdavius, dalintis informacija, bendromis jėgomis siekti rezultato - ilgalaikio neįgalaus asmens įsitvirtinimo darbo rinkoje“ - siūlė A.Baziliauskienė.
VšĮ „Profesijų spektras“ direktorė įsipareigojo artimiausiu metu pateikti siūlymus dėl konfederacijos veiklos vystymo. Profesinės reabilitacijos įstaigų atstovai siūlo pasinaudoti užsienio šalių patirtimi ir įvesti darbdaviams neįgalių asmenų įdarbinimo kvotas, kartu mažinant neįgaliuosius įdarbinančiųjų mokamų mokesčių naštą. Viešosios įstaigos „Valakupių reabilitacijos centras“ specialistų nuomone, turi būti atskirtos asmens profesinės reabilitacijos poreikio vertinimo ir profesinių įgūdžių atkūrimo arba profesinio mokymo paslaugos.
VšĮ „Rastis“ atstovė pastebėjo, kad teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas asmenims su proto ir psichikos negalia labai pasiteisina apmokymas darbo vietoje. Siūloma įvesti darbdaviams privalomas neįgalių darbuotojų kvotas. Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė akcentavo, kad neįgaliųjų perkvalifikavimas ir profesinis mokymas turėtų vykti bendrose mokymo įstaigose. „Mūsų nuomone, švietimo įstaigose turėtų būti didesnis, platesnis mokymo programų pritaikomumas. Švietimo įstaigos turėtų parengti savo specialistus ir adaptuoti mokymo programas įvairių žmonių grupių mokymui,“ - teigė H. Varnienė.
Finansavimas ir parama darbdaviams
Telšių teritorinės darbo biržos direktorė Dangirutė Jurkuvienė išsakė Lietuvos darbo biržos siūlymą organizuojant profesinės reabilitacijos paslaugas labiau įvertinti darbo rinkos poreikį. „Viena iš priemonių - trišalė sutartis tarp darbdavio, neįgalaus asmens ir darbo biržos. Trišalės sutartys galėtų būti įtrauktos į profesinės reabilitacijos teisinį reglamentavimą“.
D. Jurkuvienė taip pat atkreipė dėmesį, kad neįgalieji dar mažai naudojasi darbo biržos siūloma subsidijos verslui programa. „Šiemet buvo skirta 15 tūkst eurų paramos verslui programai, tačiau neįglieji šia galimybe naudojasi labai retai, jiems trūksta informacijos, gąsdina formalumai.
Perkėlimas į Užimtumo tarnybą ir sistemos pertvarka
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai parengė ir pristatė neįgaliųjų profesinės reabilitacijos programos tobulinimo viziją. Planuojama, kad nuo šių metų spalio 1 d. darbą pradėsianti Užimtumo tarnyba bus perduotos profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimo funkcijos, kurias dabar vykdo Lietuvos darbo birža.
Siekiama, kad visa profesinės reabilitacijos paslaugų sistema taptų patogesnė ir aiškesnė šias paslaugas gaunantiems žmonėms ir kad kuo daugiau paslaugų būtų teikiama Užimtumo tarnyboje. Užimtumo tarnybos specialistai atliks pageidaujančių gauti profesinės reabilitacijos paslaugas asmenų įsidarbinimo galimybių vertinimą, nustatys profesinės reabilitacijos poreikį bei sudarys individualų užimtumo veiklos planą.
Tikimasi, kad kuriama sistema leis lanksčiau suplanuoti asmeniui teikiamas profesinės reabilitacijos paslaugas. Negalią turinčiam žmogui bus sudaroma galimybė pasirinkti ir siūloma dalyvauti tik tose profesinės reabilitacijos priemonėse, kurios atitinka jo poreikius. Kurdami naują profesinės reabilitacijos paslaugų modelį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos darbo biržos specialistai glaudžiai bendradarbiauja su šiuo metu profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančiomis įstaigomis bei neįgaliuosius vienijančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.
Seimo ir komitetų svarstymai
SRDK - už pokyčius profesinės reabilitacijos sistemoje: 2018 m. spalio 18 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl profesinės reabilitacijos sistemos bei vykdomus jos pokyčius. Dar 2012 m. visos institucijoms teiktos Valstybės kontrolės rekomendacijos buvo įgyvendintos, tačiau ir šiai dienai, kaip rodo praktika, profesinės reabilitacijos sistema tebeturi trūkumų.
Atskiros profesinės reabilitacijos dalys būtų parenkamos atsižvelgiant į individualius asmens poreikius, t.y. Užimtumo įstatymo pakeitimus, kartu su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimais, planuojama pateikti Seimui 2018 m.
Paskutiniai reguliaciniai pokyčiai nuo 2026 m.
Siekiant individualizuoti paslaugas ir geriau atliepti asmenų su negalia poreikius, patvirtinti Socialinių paslaugų katalogo pakeitimai, kuriais atnaujinama socialinės reabilitacijos paslaugos sudėtis, trukmė ir teikimo ypatumai. Šie pakeitimai įsigalios nuo 2026 m.
Svarbiausi pokyčiai: Paslaugų trukmė: Iki šiol paslaugos trukmė ribojama iki trejų metų. Nuo 2026 m. sausio 1 d. trukmė bus nustatoma individualiai pagal nustatytą poreikį ir sudarytą planą. Paslaugų skirstymas: Atsisakoma skirstymo į pagrindines ir papildomas paslaugas. Nuo 2026 m. paslaugos bus lankstesnės ir nebeskirstomos į pagrindines bei papildomas.
Viešosios diskusijos ir dalyvių įsitraukimas
Profesinės reabilitacijos programos įgyvendinimas ir perspektyvos buvo aptartos šių metų gegužės 10 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotoje diskusijoje. Tai jau antra tokia diskusija, kurią organizuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos darbo birža. Diskusijoje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Kęstutis Zaura, šio departamento Darbo rinkos skyriaus vedėja Kristina Ščerbickaitė ir skyriaus patarėja Milda Kojelienė, Socialinės aprėpties departamento Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė, Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė, Darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo departamento Priemonių įgyvendinimo skyriaus vedėjas Vygintas Morkūnas, Neįgaliųjų reikalų departamento atstovai.
Penki profesinės reabilitacijos centrai, remdamiesi užsienio partnerių ir darbo teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas Lietuvoje gerąja patirtimi, paruošė ir pristatė siūlomus profesinės reabilitacijos paslaugų modelius. Apibendrindama diskusiją Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė akcentavo, kad visų profesinės reabilitacijos centrų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pateiktos įžvalgos yra svarbios ir naudingos. Tikimasi, kad ilgametę patirtį profesinės reabilitacijos paslaugų srityje sukaupusios įstaigos aktyviai dalyvaus naujo profesinės reabilitacijos paslaugų sistemos modelio kūrimo etape.
Kur kreiptis dėl socialinės reabilitacijos?
Dėl šių paslaugų reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, dažniausiai į Socialinės paramos skyrių.
tags: #profesines #reabilitacijos #paslaugu #teikimo #sistema