Dalis Lietuvos gyventojų dar nežino, kas yra profesinės ligos ir kaip galima įrodyti, kad sveikatos sutrikimai atsirado dėl prastų darbo sąlygų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, ką reikia žinoti įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga.
Ką sudaro profesinės ligos ir jų tipai
Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė pasakoja, kad profesinės ligos yra skirstomos į dvi grupes: ūminės ir lėtinės. Ūmi ligi - tokia, kuri išsivysto labai greitai, per vieną kartą arba vieną dieną. Ir, kaip taisyklė, tai yra alerginės, infekcinės ligos arba apsinuodijimai. O lėtinės profesinės ligos yra tos, kurios vystosi ilgą laiką ir žmogus jomis serga kelerius metus, kartais net ir dešimtmečius.
Kaip įtarti profesinę ligą ir pradėti procedūrą
„Įtarti, kad ligos priežastis yra darbe, gali pats žmogus ir tada jis kreipiasi į savo gydytoją, o šis siunčia savo pacientą darbo medicinos gydytojo konsultacijai. Gydytojas apžiūri, apklausia ir įvertina žmogaus būklę. Jeigu jis mano, kad to priežastis gali būti darbe - išsiunčia pranešimą apie įtariamą profesinę ligą darbo inspekcijai“, - pasakojo R. Zubkevičiūtė.
Kaip toliau dėsto inspektorė, žmogus darbo inspekcijai pateikia savo darbo aprašymą. Jame jis smulkiai aprašo ką veikė, kuo dirbo, kada dirbo. Tada inspektorius kreipiasi į įmones, jeigu tokios išlikę, ir paprašo duomenų apie profesinės rizikos vertinimą. Surenkama maksimaliai informacijos, kokios buvo to žmogaus darbo sąlygos ir žmogus grįžta pas darbo medicinos gydytoją. Daktaras pasitikrina ar tos darbo sąlygos atitinka jo įtartą diagnozę ir jeigu taip, tada formina profesinę ligą.
Kada išmokos ir kompensacijos mokamos
Darbuotojas, laikinai nedarbingu tapęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, arba dėl nustatytos profesinės ligos, ir dėl to prarandantis darbo pajamas, iš „Sodros“ gali gauti ligos išmoką, netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją arba netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka asmeniui gali būti skiriama, jeigu jis buvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, o jam nustatyta profesinė liga ar įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu, dėl kurio jis tapo laikinai nedarbingas ir jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo dienos istorija
Teisę į ligos išmoką apdraustieji įgyja neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą. Tai reiškia, kad pirmą darbo dieną įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ir jį pripažinus draudžiamuoju įvykiu, žmogus galės gauti jam priklausančias išmokas ir kompensacijas. Dėl šių išmokų reikia kreiptis į Sodrą“. Ligos išmokos dydis yra 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio.
Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija
Ši kompensacija skiriama apdraustiems asmenims, kai jie dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba susirgimo profesine liga netenka mažiau kaip 30 procentų darbingumo. Gali būti skiriamos šių dydžių kompensacijos: terminuotai netekus iki 20 procentų (imtinai) darbingumo - 7,76 procento apdrausto darbuotojo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio; terminuotai netekus nuo 21 iki 29 procentų (imtinai) darbingumo - 15,52 procento apdrausto darbuotojo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio; neterminuotai netekus darbingumo išmokama trigubai didesnė netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, nei pirmame ir antrame atvejuose.
Kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti nustatomas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos nustatymo mėnesį.
Netekto darbingumo periodinė kompensacija
Ši kompensacija skiriama, kai dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba susirgimo profesine liga netenkama 30 (imtinai) ir daugiau procentų darbingumo. Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos. Ši kompensacija mokama kas mėnesį. Dėl darbingumo lygio nustatymo reikia kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, dėl ligos išmokos, netekto darbingumo vienkartinės ar periodinės kompensacijos - į „Sodrą“.
Kada nelaimingas atsitikimas ar profesinė liga nėra draudžiamasis įvykis
Nelaimingi atsitikimai darbe arba profesinės ligos nėra pripažįstamos draudžiamaisiais įvykiais jeigu: apdraustasis asmuo nukentėjo dėl savo veikos, kurioje teisėsauga nustatė nusikalstamos veikos požymių arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu nusižengimu; apdraustasis asmuo tyčia siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas; apdraustasis asmuo sirgo liga, nesusijusia su darbu; savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau; prieš apdraustąjį asmenį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo.
Taip pat skaitykite: Profesinė reabilitacija Šilutėje: apžvalga
Draudžiamaisiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko, ūmi profesinė liga pasireiškė esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir juos lėmė žmogaus neblaivumas arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nedraudžiamojo įvykio atveju minėtos išmokos ir kompensacijos nėra mokamos.
Duomenys ir statistika
Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, per 2014 metus užregistruotos 474 profesinės ligos 278 asmenims. 2014 m. vyrams nustatytos 356 (75 proc.), moterims - 103 (25 proc.) profesinės ligos. „Per metus besikreipiančių būna apie 300 asmenų ir tiems žmonėms nustatoma virš 400 ligų. Ligų yra daugiau negu žmonių, kuriomis jie susirgo. Kitaip tariant, vienam žmogui nustatomos kelios ligos“, - tikino R. Zubkevičiūtė.
| Metai | Užregistruotos ligos | Asmenys |
|---|---|---|
| 2014 | 474 | 278 |
2014 m. jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos sudarė 58,6 proc., ausų ligos - 18,6 proc., nervų sistemos ligos - 16,2 proc. 2014 metais daugiausia profesinių ligų nustatyta Telšių apskrityje - 195,3 profesinių ligų 100 tūkst. dirbančiųjų (81), Marijampolės apskrityje - 98,5 (36), Tauragės apskrityje - 77,5 (18), Alytaus apskrityje - 76,6 (30).
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, mūsų šalyje nelaimingą atsitikimą darbe kasmet patiria per 4 000 žmonių, iš jų apie pusantro šimto itin sunkiai ar mirtinai susižaloja. Daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta statybos, transporto, apdirbamosios pramonės, žemės ūkio sektoriuose. Europos Sąjungoje kasmet nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų rezultatas - per 3 400 gyvybių. Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, kasmet apie 200 asmenų diagnozuojamos profesinės ligos.
Dažniausios profesinių ligų priežastys
Dažniausios profesinių ligų priežastys - fizikiniai (vibracija, triukšmas) ir ergonominiai (krovinių kėlimas, nuolat pasikartojantys judesiai) veiksniai. Daugeliu atvejų rizikos šaltinis susijęs su darbo aplinka ir pasikartojančiomis darbo užduotimis.
Taip pat skaitykite: Profesinės reabilitacijos įstatyminė bazė
Kur kreiptis dėl įvertinimo ir išmokų
„Įtarti, kad ligos priežastis yra darbe, gali pats žmogus ir tada jis kreipiasi į savo gydytoją, o šis siunčia savo pacientą darbo medicinos gydytojo konsultacijai. Gydytojas apžiūri, apklausia ir įvertina žmogaus būklę. Jeigu jis mano, kad to priežastis gali būti darbe - išsiunčia pranešimą apie įtariamą profesinę ligą darbo inspekcijai“, - pasakojo R. Zubkevičiūtė. Dėl darbingumo lygio nustatymo reikia kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, dėl ligos išmokos, netekto darbingumo vienkartinės ar periodinės kompensacijos - į „Sodrą“.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.