Privatumo apsaugos priemonės ir patarimai socialiniuose tinkluose

Pėdsakų apie savo asmeninius duomenis mes paliekame beveik visur. Padaryti, kad mūsų niekas neužfiksuotų, niekur nepamatytų, būtų labai sudėtinga, nes važiuojant automobiliu mus fiksuoja kameros, atsiskaitant parduotuvėje irgi įsirašomi duomenys, ką pirkome, prie kokios kasos, - teigia Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius dr. Stasys Drazdauskas.

Asmeniniais duomenimis laikoma bet kokia informacija, kuri gali padėti mus tiesiogiai arba netiesiogiai identifikuoti. S. Pasak teisininko, asmeniniais duomenimis laikoma bet kokia informacija, kuri gali padėti mus tiesiogiai arba netiesiogiai identifikuoti. BDAR įtvirtino itin plačią asmens duomenų sampratą. Tai bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti tiesiogiai arba netiesiogiai.

Kokie duomenys socialiniuose tinkluose yra asmeniniai?

Todėl asmens duomenų sąvoka apima ne tik vardą, pavardę, asmens kodą, bet ir įvairiausius kitus duomenis, pagal kuriuos galime nustatyti asmens tapatybę: automobilio numerį, interneto identifikatorių, namų adresą, nuotrauką ir pan. Pavyzdžiui, asmuo internete paviešina netinkamai pastatyto automobilio su gerai matomais valstybiniais numeriais ar pamesto asmens dokumento nuotraukas. Kitaip tariant, nebūtina atskleisti asmens vardą ir pavardę, kad galėtume identifikuoti konkretų asmenį.

Pavyzdžiui, finansinė informacija: kreditinių kortelių numeriai, PIN kodai, banko sąskaitų informacija - mokėjimų istorija, slaptažodžiai. Taip pat prisijungimų duomenys: el. pašto, soc. tinklų ir kitų svarbių paskyrų slaptažodžiai, numeris, el. paštas, profesiniai ar verslo duomenys: įvairūs dokumentai, įmonės know-how, klientų informacija.

Kaip teisėtai skelbti kitų asmenų duomenis?

Antra, nustačius, kad informacijoje, kurią norite skelbti savo socialiniame tinkle, esama asmens duomenų, reikia patikrinti, ar ši informacija bus skelbiama viešai, t. y. ar savo paskyroje esančia informacija dalinatės ne tik su savo artimiausiais žmonėmis, bet ir su plačiu ar neribotu asmenų ratu, pvz., viešose ar uždarose socialinių tinklų grupėse, kurių narių skaičius yra gan didelis. Pastaruoju atveju tokios informacijos sklaidai bus taikomos BDAR nuostatos.

Taip pat skaitykite: Vaikų globos namų privatumas

Trečia, norint viešojoje erdvėje publikuoti informaciją, kurioje esama kito asmens duomenų, reikia įvykdyti bent vieną iš BDAR nurodytų teisėtumo sąlygų, pvz., gauti to žmogaus sutikimą. Sutikimu laikomas bet koks laisva valia duotas konkretus, nedviprasmiškas valios išreiškimas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Asmens duomenų gali būti paprašyta vieną kartą, tačiau jei keičiasi informacijos naudojimo tikslas, apie tai iš naujo reikia informuoti susijusį asmenį. Tačiau asmens sutikimas tam tikrais atvejais gali būti nereikalingas.

Su duomenų tvarkymu BDAR sieja nemažai apribojimų ir pareigų asmens duomenų tvarkytojui, pavyzdžiui, gauti asmens, kurio duomenis norima paviešinti, sutikimą. Dažnai duomenų viešinimas susijęs su turinio kūrėjų ir naudotojų žinių apie tai, kas yra asmens duomenys ir kokiais atvejais tampama asmens duomenų valdytoju/tvarkytoju, trūkumu.

Kada galima reikalauti ištrynimo ir teisė būti pamirštam

Pasak teisininko, reikalauti ištrinti asmens duomenis iš internetinių tinklalapių turime teisę tik tada, kai duomenis atidavėme sutikimo pagrindu ir kai tie duomenys nėra reikalingi sutarčiai vykdyti. Dėl teisės būti pamirštam dažniausiai problemų kyla viešoje erdvėje, kai asmenys nori pašalinti tam tikras publikacijas apie save. Tipiniai atvejai, apie kuriuos būna daug diskusijų ir yra nemažai teisminės praktikos - kai asmenys prašo pašalinti viešas publikacijas, kuriose aprašoma jų nusikalstama veika, už kurią jie buvo nuteisti: po tam tikro laikotarpio tie asmenys gali norėti, kad informacija apie juos būtų pašalinta.

Elektroninėje parduotuvėje apsipirkimo metu pateiktų duomenų iš jos bazės prašyti ištrinti negalime, nes jie yra reikalingi pirkimo-pardavimo sutarčiai vykdyti ir apskaitai. Pardavėjui reikia žinoti, kam kokią prekę ir kada pardavė. Prekybos metu sugeneruota informacija paprastai turėtų būti saugoma maždaug trejus metus.

Kaip socialiniai tinklai naudoja jūsų duomenis?

Pašnekovas teigia, kad informacijos rinkimas iš mūsų socialinių tinklų ir panaudojimas įdarbinimo procese taip pat gali būti vertinamas kaip asmens teisių pažeidimas, nes įdarbinimo metu darbdaviai turėtų rinkti tik tą informaciją, kuri reikalinga žmogaus gebėjimams patikrinti, žmogaus darbinei patirčiai įverti ar kuri aktuali pareigoms, į kurias jis kandidatuoja, atlikti. Informacijos rinkimas iš mūsų socialinių tinklų ir panaudojimas įdarbinimo procese taip pat gali būti vertinamas kaip asmens teisių pažeidimas.

Taip pat skaitykite: Privatumo politikos reikalavimai socialiniams tinklams

Pašnekovas tvirtina, kad vienas dažniausių mūsų duomenų panaudojimo atvejų ir yra susijęs būtent su reklama: duomenys renkami tam, kad tiekėjas mums galėtų pasiūlyti tam tikrus gaminius, renginius ar paslaugas. Užtenka perkant prekes el. parduotuvėje įvesti savo el. pašto adresą ir mus (jei su tuo sutikome) užplūs tiesioginės ir netiesioginės reklamos, naujienlaiškiai, kvietimai, apklausos ir t. t.

Dažnai atsitinka taip, kad reklamos siuntėjai į savo siunčiamas žinutes įdeda įvairius nedidelius informacijos rinkinius, pavyzdžiui, paveiksliuką, kurio dydis yra tik vienas taškas, o elektroninio pašto sistemos paprastai veikia taip, kad jeigu atsidarome elektroninį laišką, tai sistema atvaizduoja viską, kas tame laiške yra pateikta. Tai reiškia, kad tas vieno taško paveiksliukas aktyvuojasi per nuorodą ir ta mini informacija įrašoma mūsų įrenginiuose.

Praktiniai privatumo patarimai socialiniuose tinkluose

Susipažinkite su savarankiško mokymosi pamokos „Privatumo ir asmens duomenų apsauga“ medžiaga ir sužinosite, kaip saugiau naudotis internetu, apsaugoti savo asmens duomenis ir privatumą socialiniuose tinkluose, saugiau apsipirkti elektroninėje parduotuvėje, susikurti stiprius slaptažodžius. Šiandien duomenų apsauga yra viena jautriausių temų, kurią verta prisiminti kasdienėse situacijose.

  1. Naudokite dviejų veiksnių autentifikaciją (2FA): Įjunkite 2FA (dviejų veiksnių autentifikaciją). Kiekvieną kartą bandant prisijungti prie paskyros, prireiks papildomo patvirtinimo SMS žinute ar specialia programėle.
  2. Stiprių slaptažodžių politika: Naudokite sudėtingus slaptažodžius. Šie turėtų būti ne tik pakankamai ilgi, bet ir sudėtingi, sudaryti iš mažųjų ir didžiųjų raidžių, skaičių bei specialiųjų simbolių kombinacijos. Rekomenduojama reguliariai atnaujinti slaptažodžius ir vengti naudoti tuos pačius keliose skirtingose paskyrose.
  3. Slaptažodžių valdymo programos: Naudokite slaptažodžių valdymo programas. Jos gali padėti saugiai generuoti ir saugoti jūsų slaptažodžius (pvz., NordPass, Dashlane, Keeper, LastPass).
  4. Peržiūrėkite ir ištrinkite neaktyvias paskyras: Peržiūrėkite senas, neaktyvias paskyras. Jei kai kurių paskyrų nebenaudojate, jas ištrinkite - taip sumažinsite galimybę, kad jūsų duomenys pateks į neleistinas rankas.
  5. Atsargumas dalijantis informacija: Būkite atsargūs dalindamiesi asmenine informacija internete. Kuo mažiau informacijos apie save paskelbsite skaitmeninėje erdvėje, tuo mažesnė tikimybė šių duomenų nutekėjimui.
  6. Anoniminis naršymas ir slapukų valdymas: Norint apriboti priėjimą prie savo asmens duomenų internete, galima įsijungti anoniminį režimą naršyklėje ir mūsų veiksmai internete bus fiksuojami mažesne apimtimi. Slapukus apriboti ar užblokuoti galite valdydami savo interneto naršyklės nustatymus.
  7. Privatumo nustatymai ir ribojimai: Susipažinti su privatumo nustatymais. Siekiant garantuoti maksimalią privačios informacijos apsaugą savo profilio skiltyje „Privatumo nuorodos“ galite pasitikrinti, kokią informaciją kiti vartotojai mato jūsų metraštyje. Riboti asmenų, turinčių prieigą prie asmens informacijos, skaičių.
  8. Atsargumas draugų ir kontaktų pasirinkime: Reikėtų visuomet įvertinti, ar pažįstate asmenis, siūlančius tapti draugais, ir ar tikrai norite, jog jie turėtų prieigą prie jūsų skelbiamos privačios informacijos.
  9. Nuotraukų ir vaizdo įrašų privatumas: Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į nuotraukų ar vaizdo įrašų skelbimą ir visuomet nustatyti, kas juos gali matyti. Vis dažniau bendrų susibūrimų metu jų dalyviai, paprašyti kartu nusifotografuoti, įspėja, kad be jų sutikimo socialiniuose tinkluose neviešintume jų nuotraukų.
  10. Atidumas pokalbiams ir komentarams: Komentuojant savo draugų įrašus ar nuotraukas, reikėtų vengti įžeidžiančios ar privataus gyvenimo aplinkybes atskleidžiančios informacijos pateikimo. Socialiniuose tinkluose vartotojai ne visada supranta, kad jų skelbiami komentarai gali įžeisti kitus žmones ar netgi nulemti komentuotojo atleidimą iš darbo.

Kibernetinio saugumo specialistas paaiškina, kaip atpažinti botus socialiniuose tinkluose

Kaip atpažinti sukčiavimus socialiniuose tinkluose?

Jei esate aktyvus socialinių tinklų vartotojas, tikriausiai pastebėjote, kad skaitmeninėje erdvėje nuolat gausėja įvairių sukčiavimo atvejų. Šiandien sukčiai gali apsimesti mūsų artimais draugais, siųsti klaidinančias žinutes, o verslams kelia nerimą vis greičiau augantys sukčiavimo bandymai socialiniuose tinkluose. Tad kaip atpažinti šias grėsmes, jų išvengti bei apsaugoti tai, kas svarbiausia kiekvienam - savo duomenis?

  • Apgaulingos loterijos / prizai: pranešimai, kad laimėjote prizą ar loteriją (kurioje nė nedalyvavote).
  • Sukčiavimas prisistatant kitu asmeniu: sukčiai apsimeta jūsų draugu, šeimos nariu ar pažįstamu naudodamiesi suklastotomis arba nulaužtomis paskyromis.
  • Sukčiavimas prisistatant tiekėju: apsimetama techninės pagalbos ar klientų aptarnavimo specialistais, teigiama, kad turite su tiekėjo paslaugos tiekimu susijusių problemų.
  • Pažadai mainais už pinigų pervedimą / investavimą: siūloma itin patraukli galimybė greitai užsidirbti didelę sumą pinigų.
  • Prašymai atlikti mokėjimą dėl tariamų problemų su banko sąskaita ar dokumentais: dažnai apsimetama valstybinėmis institucijomis ar bankais.

Jei vis dar turite prieigą prie nulaužtos paskyros, atidžiai peržiūrėkite visus prisijungusius įrenginius ir lokacijas bei atjunkite tuos, kurie kelia įtarimų.

Taip pat skaitykite: viešumo ir privatumo balansas virtualioje erdvėje

Socialiniai tinklai ir elgesio stebėjimas

Socialinių tinklų vartotojai dažnai nežino, kad socialiniai tinklai saugo tiek duomenis apie vartotojų tapatybę, tiek apie jų elgesį socialiniame tinkle: iš kokios vietos ir kada vartotojas prisijungia prie tinklo, kiek laiko jame praleidžia, ko ieško paieškos skiltyje, kokiuose kitų vartotojų ar įmonių puslapiuose apsilanko, kokia socialiniame tinkle skelbiama reklama domisi.

Labai dažnai šių socialinių tinklų vartotojai net neįtaria, kad jų profiliuose skelbiama privati informacija ir kontaktiniai duomenys, kurie suteikia galimybę kitiems vartotojams tiesiogiai susisiekti su jais, gali kelti pavojų jų saugumui. Socialinių tinklų vartotojai taip pat labai dažnai skelbia savo buvimo vietą arba nurodo, jog išvyko atostogauti.

Organizacijų atsakomybė ir privatumo politikos

Duomenų valdytojas gali bet kuriuo metu peržiūrėti ir pakeisti privatumo politiką, todėl rekomenduojama periodiškai patikrinti, ar esate susipažinę su aktualia privatumo politikos redakcija. Duomenų valdytojas jūsų pateiktus ar paties Duomenų valdytojo jūsų sutikimu surinktus asmens duomenis naudoja tik privatumo politikoje nurodytais tikslais. Jūsų asmens duomenys gali būti perduodami Duomenų valdytojo duomenų tvarkytojams, teikiantiems Duomenų valdytojo paslaugas duomenų subjektams.

Interneto svetainėje yra nuorodų į Duomenų valdytojui nepriklausančias interneto svetaines. Paprastai socialinių tinklų valdytojai Jūsų asmens duomenis (net ir tuos, kurie surinkti Mums pasirinkus papildomus paskyros nustatymus) tvarko socialinių tinklų valdytojų nustatytais tikslais, remdamiesi socialinių tinklų valdytojų privatumo politikomis.

Rinktiniai patarimai santraukoje

  • Patikrinkite privatumo nustatymus savo paskyrose ir reguliariai juos peržiūrėkite.
  • Aktivizuokite dviejų veiksnių autentifikaciją ir saugokite atkūrimo kodus.
  • Venkite viešai skelbti kontaktinės informacijos, gimimo datos, gyvenamos vietos ir jautrių duomenų.
  • Nebendraukite su nepažįstamais asmenimis ir atsargiai priimkite draugystės prašymus.
  • Naudokite slapukų valdymo nustatymus ir anoniminį naršymą, kai norite sumažinti stebėjimą.

Vis dažniau bendrų susibūrimų metu jų dalyviai, paprašyti kartu nusifotografuoti, įspėja, kad be jų sutikimo socialiniuose tinkluose neviešintume jų nuotraukų. Todėl asmenys, saugodami savo privatumą ir siekdami užtikrinti savo teises, kontroliuoja savo asmens duomenis visais įmanomais būdais.

Šis straipsnis yra sudėtinė ES finansuojamo projekto „Darna ar konfliktas: įtampos tarp teisės į asmens duomenų apsaugos ir saviraiškos bei informacijos laisvės šalinimo link“ (angl. „Connecting not conflicting: removing the tension between personal data protection and freedom of expression and information“ - CONCON) dalis.

Straipsnį parengė Raminta Šulskutė.

tags: #privatumo #apsauga #socialiniuose #tinkluose