Varmijos Lidzbarkas (lenk. Lidzbark Warmiński) yra vienas iš įdomiausių ir istorija persismelkusių miestų Varmijos Mozūrų regione, kuriame susijunga viduramžių architektūra, vyskupų rezidencijos tradicija ir krašto istorijos vingiai. Miestas vilioja ne tik savo įspūdinga Varmijos vyskupų pilimi, bet ir senamiesčiu, upių pakrantėmis bei reliktais, liudijančiais apie Daugiatautę Rytprūsių praeitį.
Varmijos vyskupų pilis - miesto vizitinė kortelė
Varmijos vyskupų pilis Varmijos Lidzbarke tai viena gražiausių bei geriausiai išsisaugojusių iki mūsų dienų viduramžių pilių Lenkijoje bei viena lankomiausių vietų Varmijos regione. Pilis buvo pastatyta XIV amžiuje (statyta net 51 metus - nuo 1350 iki 1401 metų) Varmijos Lidzbarke (lenk. Lidzbark Warmiński) ir tarnavo kaip Varmijos vyskupų, kurie nuo 1243 metų vadovavo Varmijai dvasiškai bei pasaulietiškai, būstinė. Pilis randasi Varmijos Lidzbarko miesto centre ir yra tikrų tikriausia šio miesto vizitinė kortelė. Dabar pilis yra Varmijos ir Mozūrų muziejaus dalimi.
Lidzbark Warminski pilis pastatyta 1350-1401 metais vietoje prūsų pilies Lecbarg, buvusios Alnos ir Simsarnos upių santakoje. Ilgą laiką čia buvo Varmijos vyskupijos kapitulos rezidencija, o pilis atliko rytinės Varmijos sienos apsaugą. Nuo 16 amžiaus pabaigos pilis palaipsniui ėmė netekti gynybinės reikšmės ir virto ištaigingu kunigaikščių dvaru, turtingu prašmatniais namų apyvokos daiktais, bibliotekomis ir meno kūriniais.
Pilis tapo administraciniu, teisminiu, kultūriniu ir švietimo centru. Tikrasis ekonominis miesto bumas įvyko po to, kai vietinė pilis buvo pasirinkta kaip vyskupų susirinkimų vieta. Vyskupų kapitulos rūmai suformavo Koperniko požiūrį, priešingą kryžiuočiams. Rašoma, kad vienas iš Varmijos vyskupų buvo Lukas Vacenrodė (lenk. Lukasz Watzenrode), Mikalojaus Koperniko dėdė. Teigiama, kad su jo parama Kopernikas kurį laiką susiejo savo gyvenimą, mokslinę ir publicistinę veiklą su Varmija ir šia pilimi.
Paskutinis Varmijos vyskupas, pilyje rezidavęs beveik trisdešimt metų, buvo Ignacy Krasicki. Jam išvažiavus 1794 metais apleistas statinys pamažu pradėjo nykti. Pirmieji kompleksiški pilies restauravimo darbai pradėti 1927 metais. Rūmuose dabar veikia biblioteka.
Taip pat skaitykite: Pagalba priklausomiems asmenims Lietuvoje
Pilio teritorija ir lankymas
Sukame link pilį juosiančio Pilies kanalo - Fosa Zamkova. Besimėgaudamos ansamblio grožiu iš lėto žingsniuojame palei kanalą nutiestu pėsčiųjų taku. Net nepastebiu, kaip ateiname iki kryžiuočių pilies, priešais kurią pamatome didelį amfiteatrą. Už pilies lankymo bilietą sumokame po 14 zlotų. Užbėgdama už akių pasakysiu, kad pilyje esančiam apžvalgos bokštui reikalingas atskiras bilietas.
Einame iš aukšto į aukštą, apžiūrime sales ir ekspozicijas. Ekspozicija yra įdomi, neperkrauta, moderni. Eilinį kartą pasigrožėję pilimi senamiesčio gatvėmis trepsime link jau ne kartą į mūsų akiratį patekusios šv. Apaštalų Petro ir Povilo kolegijos bažnyčios.
Senamiestis, upės ir parkai
Gražų ir saulėtą rytą norisi gamtos, tad pirmiausiai sukame į bulvarą prie Lynos upės - bulwar nad Lyną. Einame parku palei Lyna upę. Šalia upės yra įrengta nedidelė vasaros estrada. Paupio takas yra tvarkingas. Senamiesčio pusėje palei upę yra nutiestas dviračių takas. Prieiname grojantį medį.
Prie kiekvieno žingsnio miestas atskleidžia savo istorinius sluoksnius: pro Wysoka brama miesto vartus išeiname už senojo miesto sienų. Kadaise Lidzbark Warminski turėjo trejus miesto vartus, tačiau iki šių dienų yra išlikę Viršutiniai. Nuo Rotušės einame neįdomiu keliu, kuris atveda į gėlėmis nuspalvintą pėsčiųjų gatvę.
Religiniai paminklai
Prie aikštelių pasigrožime parku ir priešais stovinčia šv. Apaštalų Petro ir Povilo kolegijos bažnyčia. 1315 metais įkurta šv. Apaštalų Petro ir Povilo kolegijos bažnyčia. Link jos lipame prabangiai atrodančiais laiptais. Aplankome bažnyčią. Žmonės renkasi į sekmadienio pamaldas, tad nefotografuoju. O bažnyčios išorė iš toliau atrodo kur kas fotogeniškesnė. Nors pagrindinius Lidzbark Warminski objektus jau apžiūrėjome, tačiau norisi vaikščioti senojo miesto gatvėmis dar ir dar.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti priklausomybę?
Miestelio gyvenimas ir turizmas
Kadaise Lidzbark Warminski buvo Varmijos sostine, o dabar yra vidutinio dydžio miestas Varmijos Mozūrų vaivadijoje. Pirmieji įrašai apie šią vietovę rasti nuo 1240 metų, kuomet Lecbargas (tuometinis Lidzbarkas) buvo užkariautas kryžiuočių. Daugelį metų miestas buvo ordino rankose. 1245 metais jis buvo atiduotas Varmijos vyskupui Anzelmui, o 1308 metais gavo miesto privilegijas.
Vėliau Lidzbark Warminski priklausė tai Prūsijai, tai Lenkijai. 1807 metais čia įvyko vienas didžiausių Napoleono karo mūšių: Heilsbergo mūšis (tuometinis Lidzbark Warminski vardas). Miestas Lenkijai buvo perduotas tik pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Karo metu Lidzbark Warminski stipriai nukentėjo, o dabar jis patiria turizmo ir ekonomikos augimą.
Praktinė informacija ir patirtis keliautojui
Olštyną ir Lidzbark Warminski skiria 50 kilometrų. Mikroautobusas į Lidzbark Warminski pajuda 08:30. Už bilietus vairuotojai sumokame po 9 zlotus ir skriejame Olštyno gatvėmis. Lidzbark Warminski pasiekėme per valandą. Lidzbark Warminski autobusų stotis yra šalia geležinkelio stoties. Tiesa, tos stoties tėra tik kelios platformos be jokios informacijos. Mikroautobuso vairuotoja pasako, kad atgal į Olštyną mikroautobusas išvyks iš pirmos stotelės.
Sekmadienio rytą autobusų stotis visiškai tuščia ir tyli, tik vienas kitas keleivis praeina ar autobusas pravažiuoja. Pažiūrime autobusų stoties informaciją. Tiesa, iš Olštyno į Lidzbark Warminski per dieną vyksta tikrai daug autobusų, bet dėl rytdienos planų iškart sunerimstame.
Kultūra, muziejai ir kaimynystė
Pilis yra Varmijos ir Mozūrų muziejaus dalimi, o joje esančios ekspozicijos pasakoja apie regiono istoriją, vyskupų gyvenimą, gynybinius įtvirtinimus ir kultūrinius ryšius. Rūmų biblioteka liudija apie intelektualinį gyvenimą, kuris čia virė dar Koperniko laikais.
Taip pat skaitykite: Priklausomybių konsultanto paslaugų apžvalga Elektrėnuose
Pasivaikščiojimai po miesto parkus, bulvarus prie Lynos, senamiesčio gatveles ir rotušės apylinkes leidžia pajusti miesto atmosferą. Nors pagal turimus grafikus kartais tenka skubėti atgal į Olštyną ar kitus regiono miestus, Lidzbark Warminski palieka ryškų įspūdį ir dažnai tampa kelionės atradimu.
Miestelio ir regiono demografiniai duomenys (santrauka)
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Gyventojų skaičius (apytiksliai) | ~16 400 (2006 m.) |
| Plotas | 14,3 km² |
| Tankumas | ~1 146 žm./km² (2007) |
| Laiko juosta | UTC+1 (vasarą UTC+2) |
Varmijos kontekstas ir platesnė istorija
Varmė - buvusi Mažosios Lietuvos žemė, dabar Varmijos Mozūrų vaivadija, kurios plotas - 24 191 km², o gyvena joje 1,43 mln. žmonių. Varmė turi sudėtingą ir daugiasluoksnę istoriją: Prūsai nadruviai ir galindai, vėliau kryžiuočiai, lenkai, prūsai, vokiečiai, o po Antrojo pasaulinio karo regionas patyrė didelius gyventojų persikėlimus ir kultūrines permainas.
Praeities įvykiai, tokie kaip Napoleono mūšiai ar vėlesni geopolitiniai pokyčiai, paliko pėdsakus Lidzbark Warminski ir visame regione. Kryžiuočių pilys, dvarai ir kunigaikščių rezidencijos liudija apie viduramžių galybę, o restauruoti pastatai ir muziejai leidžia šiandienos lankytojui susipažinti su turtinga praeitimi.
Kelionės įspūdžiai
„Niekad nebūčiau patikėjusi, kad Lidzbark Warminski - visai atsitiktinai į mūsų kelionės „dėl visa ko“ sąrašą įrašytas miestas paliks didžiausią įspūdį ir taps ne tik dienos, bet ir šios kelionės atradimu.“ Tokie asmeniniai pasakojimai dažnai apibūdina keliautojų patirtį šiame mieste: net ir trumpa stotelė gali virsti ilgu pažinimu ir susižavėjimu.
Lidzbark Warminski išsiskiria savo autentiška architektūra, ramia upių pakrante ir istorine aura, kurią verta pajusti vaikštant bulvaru prie Lynos, apžiūrint pilį ir įsiklausant į miesto gatvių istorijas.
tags: #priklausomybiu #varmijos #lidzbarko