Priklausomybių rūšys ir požymiai

Priklausomybė - tai lėtinė, sudėtinga neurobiologinė liga, kurios vystymąsi lemia genetiniai, psichosocialiniai ir aplinkos faktoriai. Ji pasireiškia polinkiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas arba užsiimti tam tikra veikla, siekiant malonumo ar pasitenkinimo, nepaisant neigiamų pasekmių asmeniui ar aplinkiniams. Priklausomybių spektras yra labai platus ir apima tiek medžiagų vartojimą, tiek įvairius elgesio sutrikimus.

Priklausomybė kaip liga ir jos apibrėžimas

Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijoje (TLK-10 AM, 2008) priklausomybės sindromas apibrėžiamas kaip fiziologinių ir kognityvinių reiškinių kompleksas, kuriame medžiagos arba medžiagų klasės vartojimas asmeniui yra svarbesnis nei kita veikla, anksčiau labiau vertinta. Naujasis diagnostikos vadovas DSM-5 (2013 m.) pagrindinį dėmesį skiria elgesiui, o ne vien abstinencijos ir tolerancijos požymiams. Taigi priklausomybė yra chroniškas, progresuojantis elgesio sutrikimas, pasižymintis kompulsyviu medžiagų vartojimu arba veikla nepaisant neigiamų pasekmių.

Priklausomybė yra sudėtingas sindromas, apimantis biologinius, psichologinius ir socialinius aspektus. Gydytojai ją traktuoja kaip smegenų ligą, kuri susijusi su funkciniais ir struktūriniais smegenų pokyčiais, o psichologai pabrėžia vidinių konfliktų, slopinamų jausmų ar vertybių nestabilumo įtaką. Socialiniai veiksniai - tai asmens santykiai su savimi ir aplinkiniais bei visuomenės palaikymo sistema.

Priklausomybės rūšys

Fizinė ir psichologinė priklausomybė

• Fizinė priklausomybė - organizmo pripratimas prie psichoaktyviųjų medžiagų, išreiškiamas abstinencijos sindromu, kai medžiagų trūkumas sukelia labai nemalonius fizinius ir psichologinius simptomus.
• Psichologinė priklausomybė - stiprus psichologinis pripratimas, paprastai susijęs su tam tikra veikla ar medžiaga, kuri teikia malonumą, bet nebūtinai sukelia fiziologinį pripratimą.

Medžiagų vartojimo priklausomybės

• Alkoholizmas - viena labiausiai paplitusių priklausomybių. Yra nustatyta, kad priklausomais tampa maždaug kas dešimtas asmuo, vartojantis alkoholį. Įtakos turi genetika, asmenybės bruožai, socialinė aplinka ir alkoholio vartojimo tradicijos.
• Priklausomybė nuo tabako (nikotino) - fizinė ir psichologinė priklausomybė, ypač greitai vystosi vaikystėje ir paauglystėje. Rūkymas dažnai susijęs su įpročiais, stresu ir socialiniais veiksniais.
• Narkotikų priklausomybė - priklausomybė nuo įvairių psichoaktyviųjų medžiagų, pvz., morfino, heroino, kokaino, amfetaminų, kurių vartojimas sukelia tiek fizinius, tiek psichologinius pokyčius smegenyse.

Elgesio priklausomybės

• Internetinė priklausomybė - patenka tarp naujų priklausomybių rūšių. Priklausomas asmuo prie kompiuterio ar interneto planuoja praleisti pusvalandį, tačiau atsipeikėja po kelių valandų ar net kitą rytą.
• Azartinių lošimų priklausomybė - pasireiškia nekontroliuojamu lošimu, ypač paplitusi vyresnio amžiaus vyrų tarpe. Šią priklausomybę dažniausiai lydi psichologinės ir socialinės problemos.
• Darbomanija - obsesinis-kompulsinis sutrikimas, kai žmogus negeba kontroliuoti darbo įpročių, atideda kitas gyvenimo sritis.
• Šopomanija (priklausomybė nuo pirkimo) - polinkis nuolat pirkti be racionalios priežasties, nors tai kenkia finansiškai ir psichologiškai.
• Priklausomybės nuo sekso, maisto, saldumynų, kofeino ir kitų veiklų - tai sparčiai populiarėjančios priklausomybės, nusakančios kompulsyvų elgesį, kuris dažnai trukdo normaliam gyvenimui ir santykiams.
• Kopriklausomybė - tai sąlyginė arba antrinė priklausomybė, kai žmogus stipriai prisiriša prie kito priklausomo asmens ir yra paveiktas jo elgesio bei emocinių svyravimų.

Priklausomybės požymiai

Priklausomi žmonės dažnai save apgauna ir neigia savo būklę. Jie pateisina savo veiksmus, kaltina aplinkybes ar aplinkinius bei bando ieškoti valios pastangų nutraukti priklausomybę. Deja, neigimas ir perdėtas pasitikėjimas savimi sunkina sveikimo procesą.

Dažni priklausomybės požymiai:

Taip pat skaitykite: Pagalba priklausomiems asmenims Lietuvoje

1. Didėjanti tolerancija - norint patirti tą patį poveikį, reikia vis didesnių dozių medžiagos ar ilgesnio laiko užsiimti veikla.
2. Kompulsinis elgesys - nekontroliuojami pakartojami veiksmai, dažnai neturintys aiškios racionalios priežasties.
3. Neigimas - save ar kitus įtikinama, jog priklausomybės nėra arba ji nėra tokia rimta.
4. Nuolatinis potraukis - stiprus noras ar poreikis vartoti medžiagą ar užsiimti priklausomybę sukeliančia veikla.
5. Negatyvios pasekmės ignoravimas - nepaisoma sveikatos, socialinių, emocinių ar teisinių problemų dėl priklausomybės.
6. Abstinencijos simptomai - fizinis ar psichologinis diskomfortas medžiagos nevartojimo ar veiklos nutraukimo metu.

Priklausomybės vystymasis ir priežastys

Priklausomybės etiologija nėra iki galo nustatyta, tačiau ją lemia kelių tipų veiksnių sąveika:

• Genetiniai veiksniai - paveldimumas vaidina svarbų vaidmenį polinkiui į priklausomybes.
• Psichologiniai veiksniai - vidiniai konfliktai, emocijų slopinimas, asmenybės bruožai, stresas.
• Socialinė aplinka - šeima, draugai, socialiniai modeliai, visuomenės normos.
• Dvasinės priežastys - egzistencinė tuštuma, gyvenimo prasmės stokojimas, kurį bandoma užpildyti priklausomybe.

Priklausomybė dažnai prasideda kaip malonumo ieškojimas ar pabėgimas nuo nemalonių jausmų, tačiau palaipsniui tampa nevaldoma. Remdamiesi įvairiais požiūriais, galime suprasti, kad ji atsiranda kaip reakcija į daugelį veiksnių, kuriuos reikėtų vertinti kompleksiškai.

Priklausomybės visuomenės kontekste

Vokiečių psichologas Ulrick Giesekus teigė, kad „aiškių ribų tarp blogų įpročių ir sunkios priklausomybės formos nėra“. Šiandien galima sakyti, kad gyvename priklausomybių visuomenėje, kurioje tiek sunkūs sutrikimai, tiek menki kasdieniniai potraukiai yra dažni ir paplitę.

Priklausomybės dažnai lyginamos su vergyste - žmogus tampa savotišku priklausomybės vergais, kurie nepajėgia kontroliuoti savo elgesio ar medžiagų vartojimo, net jei suvokia žalą sau.

Priklausomybės gydymas ir sveikimas

Priklausomybės gydymas yra sudėtingas, daugialypis procesas, apimantis tiek medicininę, tiek psichologinę ir socialinę pagalbą. Nors yra įvairių gydymo būdų, formalūs ir moksliniais tyrimais grįsti metodai dažnai daroma kartu su individualia psichoterapija, šeimos konsultacijomis ir socialine reintegracija.

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti priklausomybę?

Sveikimo procesas apima ne tik fizinį medžiagų vartojimo nutraukimą, bet ir elgesio korekciją, emocijų valdymo mokymąsi, vertybių atstatymą ir gyvenimo būdo pokyčius.

Priklausomas asmuo dažnai pats nedrįsta ar nenori pripažinti problemos, o artimieji gali būti kopriklausomi - priprasti prie paranojiško, toksiško santykio, reikalaujančio specialios pagalbos ir paramos.

Istorinis priklausomybių suvokimas ir moksliniai atradimai

Priklausomybės istorija siekia senovę, bet esminis poslinkis nutiko XIX a. pradžioje, atradus morfiną ir vėliau heroiną, kai suvokta, kad šios medžiagos sukelia priklausomybę. Psichoanalizės pradininkas Z. Froidas tyrinėjo priklausomybes, bet jo gydymo metodai, pavyzdžiui, kokaino taikymas alkoholizmo gydymui, buvo nesėkmingi.

XX a. pradžioje priklausomybės priklausė tiek medicinos, tiek socialinių mokslų sričiai, o jos gydymas buvo ne visada efektyvus. 1971 m. JAV pradėtas karas su narkotikais sulėtino priklausomybių tyrimus ir sudarė socialines bei teisinias pasekmes, kurios neretai žalojo priklausomus asmenis.

Šiuolaikiniai neurologiniai tyrimai, ypač dr. Noros Volkow darbai, parodė, kad priklausomybė yra smegenų liga su struktūriniais ir funkciniais pokyčiais. Tyrimai atskleidė smegenų atlygio sistemos reikšmę, neuromediatorius kaip dopaminą ir noradrenaliną, bei smegenų plastikiškumą, leidžiantį gydymui būti efektyviam, jei taikomas kompleksiškai.

Taip pat skaitykite: Priklausomybių konsultanto paslaugų apžvalga Elektrėnuose

Kada jau esu priklausomas?

• Padidėjęs medžiagos tolerancijos lygis - norint gauti tą patį poveikį, reikia vartoti didesnes dozes.
• Kompulsinis elgesys - nekontroliuojamas medžiagų vartojimas ar veikla nepaisant neigiamų pasekmių.
• Neigimas - sunku pripažinti priklausomybės egzistavimą ar jos rimtumą.
• Nuolatinis potraukis - stiprus noras ar poreikis kartoti elgesį.
• Abstinencijos simptomai - nemalonūs fiziniai ar psichiniai požymiai medžiagos nevartojimo metu.

Prevencijos ir pagalbos galimybės

Sveiką gyvenseną palaikantys veiksniai - streso vengimas, tinkamas poilsis, socialinė veikla ir bendravimas - mažina priklausomybės riziką. Taip pat svarbu, kad tėvai ir aplinka kontroliuotų paauglių žalingus įpročius. Įtariant priklausomybę ar žalingą vartojimą, būtina kuo anksčiau kreiptis į specialistus - gydytojus, psichologus ar konsultantus.

Lietuvoje valstybės finansuojamą gydymą teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras, siūlantis platų gydymo paslaugų spektrą - nuo ambulatorinio gydymo iki kompleksinių psichosocialinių programų.

Gyvenimas po priklausomybės reabilitacijos iššūkių kupinas - svarbi socialinė aplinka ir pagalba, mokymasis naujų įgūdžių ir gyvenimo būdo pokyčiai, kurie padeda išvengti atkryčių.

tags: #priklausomybiu #sarasas #panele