Priklausomybė - tai reiškinys, kuris giliai įsišaknijęs mūsų visuomenėje ir paliečia įvairias amžiaus grupes bei socialinius sluoksnius. Šiame straipsnyje nagrinėsime priklausomybių problemą Lietuvoje, apžvelgsime įvairias priklausomybių formas, jų priežastis ir pasekmes bei ieškosime būdų, kaip spręsti šią opią problemą.
Priklausomybės samprata ir formos
Priklausomybė - tai liguistas potraukis, kai žmogus nuolat ieško, bet niekuomet neranda pasitenkinimo. Tai pasikartojanti elgsena, kuri trumpam padeda išvengti frustracijų ar jas susilpninti, bet per ilgesnį laiką frustracijas kuria. Tokia priklausomybių spiralė reikalauja vis didesnių pastangų, kol pagaliau visa sistema subjūra ir priklausomybės apniktasis iškrenta iš tos apytakos.
Priklausomybių gali būti įvairių:
- Medžiagų sukeltos priklausomybės: narkotikai, alkoholis, nikotinas, vaistai.
- Elgesio priklausomybės: lošimai, internetas, socialiniai tinklai, darbas, valgymas, pirkimas, seksas.
Šiandieninė visuomenė susiduria su naujomis priklausomybės formomis, tokiomis kaip priklausomybė nuo soliariumų (tanoreksija), interneto (socialinių tinklų), darbo, pirkimo, valgymo ir t. t. Šias priklausomybes vienija malonumo jausmas, kurį sukelia šis elgesys.
Priežastys: biologiniai, psichologiniai, socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Priklausomybių priežastys yra įvairios ir sudėtingos. Biologinės priežastys: genetinė predispozicija, medžiagų poveikis kūnui (tolerancija), kūno reakcija į medžiagos nebevartojimą (abstinencija). Psichologinės priežastys: stiprus jausmingumas ir jausmų labilumas, nepakankamas gebėjimas valdyti stiprius jausmus ir iš to kylanti impulsyvi elgsena, nesugebėjimas užmegzti su kitais žmonėmis brandžių santykių, dažnas baimės jausmas, depresinė asmenybės struktūra. Socialinės priežastys: socialinė izoliacija, augimas šeimoje su vienu iš priklausomybės kamuojamų tėvų, socialinis spaudimas, susvetimėjimas, socialinės paramos stoka, nesugebėjimas socializuotis. Kultūrinės priežastys: visuomenės tolerancija tam tikroms priklausomybėms, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų prieinamumas, žiniasklaidos įtaka.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Susvetimėjimas, kaip socialinis procesas, kuriam būdingas žmogaus veiklos ir jos rezultatų virsmas savarankiška jėga, valdančia žmogų ir jam priešiška, taip pat yra svarbi priklausomybių priežastis. Šiuolaikinė visuomenė, vertinanti ir peršanti pavyzdį tobulo, visur suspėjančio, viską galinčio ir save kontroliuojančio žmogaus, taip pat prisideda prie priklausomybių formavimosi. Gyvenimo tempas, konkurencija individui sukelia nemažai skausmo, įtampos, stresų.
Priklausomybių pasekmės individui ir visuomenei
Priklausomybės turi neigiamų pasekmių tiek individui, tiek visuomenei. Fizinės pasekmės: sveikatos problemos, organų pažeidimai, mirtis. Psichologinės pasekmės: depresija, nerimas, psichozė, savižudybė. Socialinės pasekmės: socialinė izoliacija, santykių problemos, darbo praradimas, nusikalstamumas. Ekonominės pasekmės: gydymo išlaidos, produktyvumo praradimas, nusikalstamumo prevencijos išlaidos.
Žalingas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas veikia ne tik patį asmenį, bet ir jo šeimos narius bei visuomenę. Nesprendžiant sveikatos, saugos ir gerovės klausimų, dėl neigiamų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmių gali sumažėti darbo jėgos produktyvumas ir išaugti sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir baudžiamosios teisenos kaštai.
Priklausomybė ir psichikos sveikata: dviguba diagnozė
Iki septyniasdešimties procentų žmonių, ieškančių pagalbos dėl priklausomybės, kartu kenčia ir nuo depresijos, nerimo ar kitos psichikos sveikatos problemos - tokius duomenis pateikia Pasaulinė dvigubų sutrikimų asociacija (WADD). Anot tyrėjų, priklausomybė ir psichikos sveikatos problema įprastai žengia koja kojon ir viena kitą tik stiprina. Ryšys tarp priklausomybės ir psichikos sveikatos sutrikimų veikia abipusiai - taip paprastai aiškina JAV Nacionalinis psichikos sveikatos institutas (NIMH).
Dr. Nora Volkow, ilgametė JAV Nacionalinio narkomanijos instituto (NIDA) direktorė, pripažįsta, kad mokslas į klausimą, kas ką lemia - ar vartojimas depresiją, ar depresija - vartojimą, tiksliai atsakyti negali. Kadangi tokių atvejų daug, mums reikia požiūrio, kuris atpažintų, įvertintų ir gydytų abu sutrikimus vienu metu.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje
Ilgą laiką priklausomybių gydymas rėmėsi nuostata: pirmiausia - blaivybė, tik tada - kitos psichikos sveikatos problemos. Tačiau praktika byloja, kad nustojus vartoti, depresija ir nerimas ne atslūgsta, o paaštrėja. WADD tyrėjai vadina situaciją, kai pacientas, turintis du sutrikimus, neranda tinkamos pagalbos, „klaidingų durų sindromu“.
Stigma, gėda ir barjerai kreiptis pagalbos
Visuomenėje priklausomybes lydi nemažai stereotipų ir stigmų. Neretai ši problema apipinama gėdos ir kaltės jausmu. Ir dėl to patys priklausomi žmonės ir jų šeimos nariai neretai slepia šią problemą nuo aplinkinių bei tuo pačiu jie rečiau kreipiasi pagalbos ir siekia gydytis. Pirmiausia, ką neretai išgirsdavo Centro psichologė iš žmonių, kuriuos konsultuodavo Respublikiniame priklausomybės centre, tai, kad pagalbos reikia tik tiems, kurie jau visai „nusivažiavę“.
Dažnai žmonės pirmiausia bando gydytis patys ir būna, kad laikas, kol nusprendžia kažkur kreiptis pagalbos, gali trukti metus ar net dešimtmečius. Be to, pagalbos šiandien ieškotų vos 42 proc. susidūrusiųjų su priklausomybe, o iš tų, kurie nesikreiptų, beveik pusė - 44 proc. - netiki, kad gydymas gali padėti.
Gydymas ir integruotos paslaugos Lietuvoje
Priklausomybę, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojas. Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus. Specializuotos priklausomybių konsultacijos teikiamos Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) filialuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, o kreiptis į juos galima nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Nuo šių metų sausio savivaldybių psichikos sveikatos centrai perėmė ir elgesio priklausomybių - lošimų, probleminio interneto naudojimo - gydymą, o nuo 2027-ųjų jiems bus priskirta ir kitų priklausomybės ligų priežiūra. Integruotas gydymas veikia paprastai - abi būkles sprendžia ta pati specialistų komanda. Priimdamas pacientą, gydytojas teiraujasi ne tik apie vartojimą, bet ir apie miegą, slegiančias mintis, sunkias patirtis. Psichiatras, psichologas ir socialinis darbuotojas dirba kartu, o vaistai ir psichoterapija skiriami vienu metu.
Taip pat skaitykite: Kontaktai su priklausomybės ligų specialistų asociacija
Prevencija, socialinė reabilitacija ir projektai
Projekto (Nr. 07-004-P-0001) tikslas - teikti psichosocialinės reabilitacijos paslaugas asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, ir padėti reintegruotis į visuomenę ir (ar) darbo rinką bei joje išlikti. Projekto įgyvendinimo metu vykdomos šios veiklos: nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomų asmenų psichologinė ir socialinė reabilitacija, teikiant trumpalaikės socialinės globos paslaugas; reintegracijos veiklų organizavimas, siekiant skatinti asmens socialinio savarankiškumo ir darbingumo, profesinės kompetencijos ir pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimą ir didinimą; mokymų, kvalifikacijos kėlimo ir supervizijų organizavimas darbuotojams, vykdantiems psichologinės ir socialinės reabilitacijos veiklą; pagalbos teikimo nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomų asmenų šeimos nariams organizavimas; pagalbos teikimo nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomiems asmenims viešinimo organizavimas.
Projekto apimtis - iki 2028 m. psichosocialinės reabilitacijos ir (ar) reintegracijos veiklose sudalyvaus 2079 asm., iš jų 45 proc., baigę dalyvauti veiklose, pradės mokytis, ieškoti darbo, pradės dirbti, įskaitant savarankišką darbą. Projekto finansavimo suma - 15 954 246,00 Eur.
Socialinės inovacijos apima naujas idėjas, sprendimus ir veiklos būdus, kurie ne tik sprendžia socialinius iššūkius, bet ir kuria pridėtinę vertę visuomenei. Jos gali apimti tiek technologines naujoves, tiek ir naujas idėjas, modelius, metodus, projektus ar naujus sprendimų organizavimo būdus. Šių inovacijų tikslas nėra susijęs su komerciniu pelnu, dažnai jų tikslas - suteikti naudą visuomenei ir spręsti problemas, kurių negali išspręsti tradicinės rinkos ar valstybės priemonės.
Šeimos, bendruomenės ir savitarpio pagalba
Priklausomybės neapsiriboja vien alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis. Mes sukūrėme pasaulį, kuriame siekiame kuo daugiau patogumo, malonumo ir greito atsipalaidavimo. Tačiau kartu sukūrėme ir sąlygas priklausomybėms rastis. Todėl būtų neteisinga visą atsakomybę perkelti tik pačiam žmogui. Ekspertai ypač akcentuoja stigmos problemą. Jos teigimu, žmonės, susiduriantys su priklausomybėmis, dažnai patiria visuomenės nepasitikėjimą, atstūmimą ir diskriminaciją. Kai žmogus nuolat girdi, kad yra nepatikimas, silpnas ar pats kaltas dėl savo būklės, ilgainiui jis pradeda tuo tikėti. Tada mažėja motyvacija kreiptis pagalbos, ieškoti darbo ar kurti santykius. Susidaro uždaras ratas.
Priklausomų žmonių artimieji dažnai jaučia kaltę, baimę, vienišumą ir nuolatinį nerimą. Negalime pakeisti kito žmogaus už jį patį. Negalime jo išgydyti savo pasiaukojimu ar savęs išsižadėjimu. Abi ekspertės sutaria, kad priklausomybės nėra individuali problema. Jos atskleidžia visuomenės gebėjimą matyti, girdėti ir reaguoti į šalia esančio žmogaus skausmą. Pokyčiai prasideda tada, kai nustojame kaltinti ir pradedame suprasti.
Kodėl priklausomieji asmenys dažnai nenori keistis?
Asmenų, turinčių priklausomybę nuo alkoholio ar kitų medžiagų, nenoras keisti savo gyvenimo būdą nėra vien tik „tingėjimas“. Tai sudėtingas procesas, kuris apima tiek biologines priklausomybės pasekmes, tiek gilias psichologines traumas ir socialinę izoliaciją. Norint padėti tokiems asmenims, būtina ne tik gydyti priklausomybę, bet ir padėti jiems susidoroti su emociniais ir socialiniais iššūkiais. Siekiant padėti žmonėms, patyrusiems traumas, pravartu diegti ir taikyti specialų TIC metodą, kuris ne tik atpažįsta šias patirtis, bet ir suteikia paramą bei saugumą. Tik kompleksinis požiūris ir ilgalaikė parama gali padėti jiems pereiti į sveikesnį gyvenimo būdą ir atrasti naują gyvenimo prasmę.
Lošimų priklausomybė: šeimos istorijos ir bendruomenės vaidmuo
Pavyzdys: lošimų priklausomybė pasireiškia ne tik asmenų elgesio pokyčiais, bet ir šeimos finansine ir emocine griūtimi. Violeta prisimena, kad pirmieji pavojaus signalai pasirodė maždaug 2017-2018 metais. Tuo metu sūnaus pomėgis žaisti pokerį atrodė visiškai nekenksmingas. Visgi nekalta pramoga greitai peraugo į nekontroliuojamą elgesį. Sūnus pradėjo keistis: blėso gerosios asmeninės savybės, prasidėjo lošimas naktimis, pamokų praleidinėjimas ir akivaizdus emocinis atsiribojimas.
Šeimai pastebėjus pirmuosius priklausomybės požymius, sūnus apie problemą kalbėti nenorėjo ir viską slėpė, tikėdamasis išvengti tėvų reakcijos. Tačiau tiesa iškilo į dienos šviesą, kai šeimą pasiekė pirmosios skolos, greitieji kreditai. Violeta pripažįsta, kad pradžioje šeima padarė klasikinę visų artimųjų klaidą - bandė sūnų finansiškai ištraukti.
Pakitus požiūriui ir prisijungus prie Lošėjų artimųjų savitarpio pagalbos grupės, Violeta pamatė realų problemos mastą ir sulaukė emocinio palaikymo be išankstinio teisimo. Tai suteikė galimybę semtis patirties ir stiprybės iš kitų panašią patirtį turinčių žmonių. Tokios grupės - svarbus bendruomenės resursas.
Skaitmeninės priklausomybės ir paauglių rizika
Priklausomybė nuo ekranų: šiandien paauglių smegenys yra ypač pažeidžiamos. Socialinių tinklų platformos naudoja atlygio mechanizmą: patiktukai, komentarai, naujienų srautas - viskas vyksta labai greitai. Tokia stimuliacija susijusi su dopamino išsiskyrimu, o paaugliams, kurių impulso kontrolė dar nėra išbaigta, tai gali reikšti sunkumą sustoti, dėmesio suskaidymą, mažėjantį pasitenkinimą „realiomis“, nevirtualiomis veiklomis.
Tyrimas „Adolescents’ screen time displaces multiple sleep pathways and elevates depressive symptoms over twelve months“ teigia, kad paauglių ekrano laikas konkuruoja su miegui būtinu laiku, o tokie pokyčiai gali per metus išauginti depresijos simptomų riziką. Mėlyna ekranų šviesa, įpročiai naudoti įrenginius prieš miegą, trukdo melatonino gamybai, vėluoja užmigimas, o prastulėjęs miegas neigiamai veikia atmintį, dėmesį, emocijų reguliaciją.
Socialinis projektas „Be spalvų: priklausomybės“, kurį inicijavo VšĮ „Geras vardas“ vadovė Fausta Tavoraitė - tai 6 laidų ciklas apie priklausomybes turinčius, sveikstančius, co-priklausomus asmenis, kovojančius su priklausomybės liga. Šiuo projektu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į vyraujančias priklausomybes, jų įvairovę, įtaką žmogaus gyvenimui bei pasekmes.
Kodėl vieni gali išgerti daug alkoholio, o kiti negali visai?
Kas svarbu socialiniame darbe ir socialinėje politikoje?
Teikiant pagalbą asmenims, turintiems priklausomybę nuo alkoholio ir gyvenantiems socialinėje atskirtyje, pirmiausia svarbu suteikti psichologinę pagalbą, nes ji atlieka esminį vaidmenį sprendžiant tiek priklausomybės, tiek psichologines ir emocines problemas, kurios dažnai yra pagrindinės kliūtys pokyčiams. Socialiniame darbe turime vadovautis šiais principais - neteisti ir nevertinti asmenų, nes mūsų pagrindinė užduotis - teikti pagalbą, sukuriant saugų, pagarbų ir nevertinantį santykį su pagalbos gavėjais. Šis požiūris yra esminis socialinio darbo principas, padedantis kurti pasitikėjimu pagrįstą aplinką, kurioje žmonės gali jaustis priimti ir vertinami, nepaisant savo gyvenimo aplinkybių ar gyvenimo istorijos.
Visuomenės, valstybės ir bendruomenių vaidmuo yra būtinas: nuo prevencijos švietimo mokyklose ir šeimose iki finansavimo reabilitacijos programoms ir integruotoms paslaugoms. Socialinės inovacijos, projektai ir savitarpio pagalbos grupės turi būti plėtojami kaip dalis holistinio sprendimo.
Veiksmų gairės
- Skatinti integruotą gydymą, kuris vienu metu sprendžia priklausomybę ir gretutines psichikos sutrikimus.
- Didinti prevencijos priemones mokyklose ir bendruomenėse, ypač apie ekranų naudojimą ir lošimų riziką.
- Plėtoti psichosocialinės reabilitacijos paslaugas ir reintegracijos programas į darbo rinką.
- Mazinant stigmą, skatinti visuomeninį dialogą ir paramos tinklų kūrimą artimiesiems.
- Finansiniu ir teisiniu lygiu stiprinti priemones, kurios padėtų užtikrinti prieinamumą paslaugoms visoje šalyje.
| Problemos sritis | Pagrindiniai iššūkiai | Siūlomi sprendimai |
|---|---|---|
| Priklausomybės gydymas | Stigma, „klaidingų durų“ sindromas | Integruotos paslaugos, mokymai specialistams |
| Prevencija paaugliams | Ekranų perdozavimas, prastas miegas | Skaitmeninis raštingumas, ekrano laiko taisyklės |
| Socialinė reabilitacija | Darbo rinkos integracija, socialinė izoliacija | Reintegracijos projektai, mokymai, socialinė parama |
Priklausomybė yra sudėtingas reiškinys, turintis tiek socialinių, tiek psichologinių aspektų. Žmonėms, kurie susiduria su priklausomybe, būtina suteikti galimybę gauti psichologinės ir socialinės reabilitacijos ir reintegracijos paslaugas tam, kad jie galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę. Šio proceso sėkmė priklauso nuo mūsų visuomenės gebėjimo mažinti stigma, plėtoti prevencines priemones ir užtikrinti prieinamą, integruotą pagalbą.
tags: #priklausomybes #socialine #ar #kulturine #problema