Priklausomybės ligos samprata ir požymiai

Pastarąjį dešimtmetį vis dažniau susiduriama su nauju rizikos veiksniu, griaunančiu šeimos ir atskirų jos narių psichinę ir somatinę sveikatą. Tai vis labiau plintančios priklausomybės - liguistas potraukis azartiniams lošimams ir priklausomybė nuo interneto. Straipsnyje pateikiama informacija apie šias priklausomybes, diagnostikos kriterijus ir galimus pagalbos būdus, kuria rekomenduojama pasidalyti su pacientais, ieškančiais pagalbos sau ar savo šeimos nariams.

Kas yra priklausomybė?

Priklausomybės sindromas - tai oficialus priklausomybės ligos terminas. Priklausomybės sindromą reikėtų įtarti, kai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ar lošimų asmuo patiria neigiamų padarinių sveikatai, santykiams su kitais žmonėmis, socialinei padėčiai. Priklausomybė - tai elgesio sutrikimas. Naujausi priklausomybės tyrimai atskleidė, kad priklausomybė yra chroniškas, progresuojantis elgesio sutrikimas, kurio esmė yra kompulsyvus medžiagų vartojimas nepaisant neigiamų pasekmių.

Priklausomybės mechanizmas visiems yra vienodas: kai asmuo tampa priklausomas, keičiasi jo elgesys, mąstymas, gyvenimo būdas - tai tampa nebe norma, o patologija. Priklausomybė pasižymi tuo, kad pačioje jos pradžioje pats asmuo nemano, kad yra priklausomas - pirmiausia tai pastebi aplinkiniai.

Priklausomybės priežastys ir rizikos veiksniai

Priklausomybės rizikai įtakos turi tiek biologinės asmens savybės (lytis, šeimos istorija ir genetika, amžius), tiek socialinė aplinka (sąlygos namuose, mokykloje, kaimynystė ir kt.). Nėra vieno veiksnio, nuo kurio priklauso priklausomybė. Psichotrauminės patirtys, ypač ankstyvoje vaikystėje, turi didelę įtaką priklausomybių atsiradimui.

Priklausomybės nuo lošimo priežastys nėra visai aiškios. Iš biologinių veiksnių dažniausiai minimas nepakankamas dopamino kiekis kaktinėse smegenų žievės srityse, atsakingose už pasitenkinimo pojūtį. Priklausomybei susiformuoti svarbu ir asmeninės savybės bei psichologinės priežastys.

Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje

Azartiniai žaidimai ir ludomanija

Azartiniai žaidimai, žinomi nuo antikos laikų, gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir virsti pavojinga, asmenybei pražūtinga priklausomybe. Ludomanija (lot. ludus - žaidimas, lošimas) - liguistas potraukis azartiniams lošimams (kortos, automatai ir kiti kazino siūlomi žaidimai). Potraukis taip užvaldo asmenį, jog nepaisoma jokių įsipareigojimų - nei socialinių, nei materialinių, nei darbinių.

Atskiras nozologinis vienetas: 1980 metais pirmą kartą liguistas potraukis azartiniams lošimams įtrauktas į DSM-III ir suformuluotas terminas „patologinis potraukis azartiniams žaidimams“, o Pasaulio sveikatos organizacijos TLK-10 kodu F63.0 žymimas patologinis potraukis azartiniams lošimams. Kaip ir narkomanija, tai - nuolatinis nenumaldomas potraukis, nepaisantis jokių socialinių, materialinių, darbo bei šeimos įsipareigojimų ar neigiamų padarinių.

Stiprios ekonomikos šalyse šia liga serga apie 0,5-1,5 proc. gyventojų. Statistikos duomenimis, apie 3 proc. gyventojų turi tvirtai susiformavusį liguistą potraukį azartiniams žaidimams. Nereikia painioti patologinių žaidėjų su vadinamaisiais „socialiniais lošėjais“; tokių lošėjų yra maždaug 68 proc.

Patologinio lošimo stadijos (pagal R. Custer)

1. Laimėjimų fazė. Lošėjui sekasi, jis laimi didelę sumą ar pasiseka keletą kartų iš eilės. Tai nuteikia optimistiškai, statomos vis didesnės sumos, ir žmogus galutinai įsitraukia į lošimą.
2. Pralaimėjimų fazė. Laimėti nesiseka, tačiau lošėjai prisimena ankstesnius laimėjimus, ima lošti vieni, skolinasi pinigų, gali užsiimti nelegalia veikla; keičiasi nuotaikos - atsiranda susierzinimas, atsiribojimas nuo artimų žmonių.
3. Nevilties, nusivylimo fazė. Labai daug laiko praleidžiama lošiant, būdingi dideli pralaimėjimai, šeimos irimas, socialinė atskirtis; juntamas bejėgiškumas, mąstoma apie savižudybę ar net mėginama nusižudyti, piktnaudžiaujama alkoholiu ar narkotikais.

Pirmosios dvi fazės tęsiasi gana ilgai. Nuo pirmųjų lošimų iki trečiosios fazės gali praeiti 10-15 metų. Tačiau po to labai greitai, per dvejus metus galima visiška asmenybės degradacija.

Diagnostikos kriterijai patologiniam lošimui

Nuolatinis arba kartotinis lošimas nustatomas, kai yra 5 ar daugiau šių požymių:

Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje

• galvojimas apie lošimą (prisiminimai apie ankstesnius lošimus, naujų lošimų planavimas, galvojimas apie tai, kur gauti pinigų lošti);
• siekiant patirti malonumą, lošiama vis iš didesnių sumų;
• praeityje būta nesėkmingų bandymų susivaldyti, lošti rečiau arba visiškai liautis;
• bandant rečiau lošti ar visai liautis atsiranda susierzinimas, nerimas;
• lošiama norint užmiršti problemas arba pakelti prastą nuotaiką;
• pralošus pinigus grįžtama atsilošti;
• melavimas šeimos nariams, terapeutui, kitiems apie lošimo mastą;
• neteisėti veiksmai (klastojimas, sukčiavimas, vagystė) gauti pinigų lošimui;
• dėl lošimo sugadinti arba nutraukti svarbūs santykiai, prastas darbas, nutrauktas mokymasis ar atsisakyta karjeros;
• skolinamasi pinigų, kad pagerėtų lošimo nulemta prasta finansinė padėtis.

Lošimo elgesio negalima paaiškinti manijos epizodu.

Internetinės priklausomybės formos ir diagnostika

Internetinė priklausomybė gali būti kelių formų. Skiriamos penkios priklausomybės nuo interneto formos:

• Kiberseksuali priklausomybė - priklausomybė nuo pornografinių puslapių, pornografijos svetainių.
• Kibernetinių tarpusavio santykių priklausomybė - draugystės ir meilės ryšiai, užsimezgančios pokalbių svetainėse, pamažu visiškai pakeičiančios tikrus santykius.
• Komplusyvus elgesys tinkle - pripratimas lošti azartinius žaidimus internetinėse svetainėse ar virtualiuose kazino, aktyvus pirkimas internetiniuose aukcionuose.
• Informacinė perkrova - kompulsinis informacijos, duomenų šaltinių ieškojimas naršant be ryšio su darbu.
• Priklausomybė nuo kompiuterio - nuolatinis žaidimas kompiuteriu, dažniausiai vyrų, vaikų ir paauglių problema.

Labiausiai naršant internete priprantama prie: pokalbių kanalų (35 proc.), internetinių žaidimų (28 proc.), naujienų grupių (15 proc.), el. pašto (13 proc.), tinklalapių (7 proc.) ir informacijos (2 proc.).

Internetinės priklausomybės diagnostikos kriterijai (pasiūlyti 2005 m.)

Netinkamas naudojimasis internetu, sukeliantis kliniškai reikšmingą sveikatos pablogėjimą ar išsekimą, atsirandantis bet kuriuo metu per trijų mėnesių laikotarpį. Nustatomi šeši (arba daugiau) iš pateiktų simptomų:

• nuolatinis susirūpinimas, mąstymas apie veiklą internete;
• kartojasi nesėkmingi bandymai atsispirti staigiam impulsui naudotis internetu;
• pripratimas: pastebima, jog smarkiai pailgėjo naudojimosi internetu laikas;
• abstinencijos požymiai: disforiška nuotaika, nerimas, dirglumas, nuobodulys, atsirandantis kelias dienas nesinaudojus internetu;
• naudojimasis internetu siekiant palengvinti arba išvengti abstinencijos simptomų;
• naudojimasis internetu ilgiau nei ketinta; nuolatinis troškimas nutraukti arba apriboti naudojimąsi internetu;
• besaikis laiko švaistymas internetu ir didžiulės pastangos gauti prieigą prie interneto;
• tolimesnis intensyvus naudojimasis internetu, nors suvokiama, kad tai sukėlė arba pasunkino fizines arba psichologines problemas.

Funkcijų pablogėjimas - vienas (arba daugiau) iš simptomų: neatliekami pagrindiniai namų ruošos darbai ar mokyklos užduotys; suprastėję socialiniai santykiai; taisyklių ar įstatymų pažeidimas dėl naudojimosi internetu. Interneto priklausomas elgesys nėra sąlygotas psichikos sutrikimų ar I tipo dvipolio afektinio sutrikimo.

Taip pat skaitykite: Kontaktai su priklausomybės ligų specialistų asociacija

Kaip atpažinti priklausomybę? Požymiai

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities mobiliosios komandos psichologės Auros Svetikienės, priklausomybė yra liga, kuri pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją priskiriama psichikos ir elgesio sutrikimams. Vienas iš labiausiai pastebimų požymių, A. Svetikienės teigimu, asmuo ima nebekontroliuoti savo elgesio: tampa nebesvarbūs artimi žmonės, jis gali prarasti darbą, susigadinti sveikatą.

Mobiliosios komandos psichologės A. Svetikienės teigimu, kad asmuo jau yra priklausomas, galima įtarti iš šių požymių: pirmiausia - dirglumas, didelė emocijų kaita; atsiranda naujų draugų, kurie dažniausiai taip pat turi žalingų įpročių; kai asmuo vartoja narkotikus, pastebimos žaizdos, injekcijų žymės. Šiek tiek keičiasi asmens išvaizda. Laikui bėgant galima pastebėti, kad asmuo vengia bendrų veiklų, ypač nesilaiko susitarimų, pažadų, taip pat nebelieka mėgstamų pomėgių.

Vis dažniau pastebimas emocinis nestabilumas, nes priklausomybė dažnai susijusi su gėda dėl kontrolės praradimo. Asmuo nesijaučia gerai, nes nesuvaldo savo elgesio, todėl atsiranda nerimastingumas, baimė, grubumas. Tačiau vienareikšmiškai teigti, kad išvardyti požymiai yra sukelti priklausomybės, negalima; diagnozę išsiaiškinti gali specialistai.

Priklausomybės poveikis šeimai ir aplinkai

Svarbu pažymėti, jog nuo liguisto potraukio azartiniams lošimams ir internetui kenčia ne tik pats priklausomybę turintis žmogus, bet ir visa šeima. Priklausomybės ligos yra sunkus depresijos, nerimo sutrikimų, savižudybės, nusikalstamo elgesio rizikos veiksnys. Tai dažna smurto prieš sutuoktinį ir vaikus, jų depresijos, nerimo, nemigos ir psichosomatinių ligų, skyrybų ir jų lemiamų emocinių problemų priežastis.

Priklausomybės dažnai paveikia ne tik priklausomą asmenį, tačiau ir visus šeimos narius. Artimieji neturėtų galvoti pateisinimų ar dangstyti piktnaudžiavimo, nes priklausomam asmeniui neleidžiama susidurti su realiomis jo elgesio pasekmėmis ir nesuteikiama proga pamatyti problemos mastą. Šeimos nariams taip pat būtina pagalba, nes jie nuolat patiria nerimą, bejėgiškumo jausmą, pyktį ar gėdą.

Mobiliosios komandos specialistai pastebi, kad turintys priklausomybę tėvai praranda ryšį su vaikais, nebesidomi jų mokymosi procesu, nesirūpina tinkama vaikų sveikata; šeimos namuose dažnai lankosi pašaliniai asmenys, vaikai paliekami vieni, be priežiūros, vaikams neužtikrinama saugi aplinka.

Komorbidumas ir kita su priklausomybe susijusi patologija

Komorbidiškumas yra neretas reiškinys, taigi pagalbos poreikis itin didelis. L. F. Ramirez ir bendraautorių duomenimis, net 78 proc. jų gydytų patologinių lošėjų atitiko ir depresijos kriterijus. Nuo 14 proc. iki 40 proc. patologinių lošėjų, ieškojusių gydymo, atitiko asocialaus tipo asmenybės sutrikimo kriterijus.

Linden ir bendraautorių tyrimas parodė, kad 28 proc. nustojusių lošti patologinių lošėjų atitiko įvairių nerimo sutrikimų diagnostikos kriterijus. A. Roy ir bendraautorių duomenimis, 12,5 proc. jų gydytų patologinių lošėjų buvo nustatyta ir fobinių nerimo sutrikimų arba generalizuotas nerimo sutrikimas.

Kaip padėti priklausomam asmeniui? Praktiniai žingsniai

Sužinojus apie asmens priklausomybę, jokiu būdu negalima kaltinti ir gėdinti: tai patiriantis asmuo nepradės kalbėti, atsiverti ir pripažinti savo problemos. Bendraujant reikia laikytis mylinčio, bet griežto asmens pozicijos, atvirai kalbėtis išsakant, ką pastebite, dėl ko nerimaujate.

Priklausomas asmuo linkęs neigti savo problemą, jos nepripažinti, todėl turėtų vykti nuolatiniai pokalbiai. Ypač svarbus artimųjų palaikymas. Mobiliosios komandos specialistai taiko motyvavimo technikas, siekiant, jog priklausomybės ligomis sergantis šeimos narys priimtų siūlomą pagalbą, padidėtų asmens vidinė motyvacija keisti savo elgesį.

Specialistės pažymi, kad pirmiausia reikalingas priklausomybės pripažinimas, jos įvardijimas - tai vienas iš pirmųjų gydymo etapų. Asmuo turi pripažinti, kad pats savo pastangomis negali susitvarkyti su priklausomybės problemomis, peržengti baimės, gėdos, puikybės ribas ir kreiptis pagalbos į specialistus, anoniminių alkoholikų grupes, vykdyti jų rekomendacijas, dirbti bendradarbiaudamas, dėti valios pastangas ir sutelkti kantrybę.

Mobiliosios komandos specialistai išanalizuoja šeimos situaciją iš pateiktos informacijos, gautos iš įvairių šaltinių: ugdymų ir gydymo įstaigų, kaimynų, giminaičių, vaiko teisių apsaugos skyrių. Vykstant į šeimą, atkreipiamas dėmesys, ar šeima jau buvo žinoma vaiko teisių apsaugos skyriui, ar joje vyrauja besikartojančios tos pačios problemos, kokių pagalbos priemonių buvo imtasi problemoms spręsti.

Mobiliosios komandos tikslas - įvertinti rizikos ir saugumo veiksnius šeimoje, šeimos stiprybes, poreikį intensyviai pagalbai. Dažniausiai krizinės situacijos šeimoje kaltininkas - alkoholio vartojimas. Vaiko tėvams sutikus priimti mobiliosios komandos pagalbą, priklausomai nuo problemos pobūdžio, jiems rekomenduojami tiek skubios pagalbos būdai, tiek ilgalaikė pagalba, inicijuojamos psichologo, psichiatro, priklausomybių specialisto konsultacijos.

Gydymas ir prieinamos pagalbos formos

Kad bet kurios priklausomybės gydymas būtų sėkmingas, pats žmogus turi pripažinti savo problemą ir norėti gydytis. Vis dėlto, kitaip nei esant alkoholizmui ar narkomanijai, gydant šias priklausomybes svarbi aktyvi artimųjų pagalba visomis įmanomomis medicininėmis, socialinėmis ir net teisinėmis priemonėmis.

Kol kas vienos nuomonės apie internetinės priklausomybės gydymo būdus ir metodus dar nėra. Dažniausiai taikoma individuali arba grupinė psichoterapija, kartais derinama su gydymu antidepresantais. Klinikinė patirtis rodo, kad toks gydymas, jeigu trunka gana ilgai, duoda gerų rezultatų.

Priklausomybę, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojas. Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus.

Kryptinga psichoterapeuto ir kitų sričių medikų pagalba padeda pasiruošti pokyčiams, suvokti, kodėl jų norima, imtis aktyvių veiksmų, pasiekti remisiją ir išmokti palaikyti rezultatą, kad būtų išvengta atkryčio. Tik taikydami visą kompleksą priemonių galime tikėtis ilgalaikės remisijos. Būtina ir psichologo pagalba priklausomo asmens šeimos nariams - kopriklausomiems asmenims.

Prevencija, informacija ir parama

Stebėkite savo savijautą ir venkite streso, daugiau ilsėkitės, dalyvaukite socialinėje veikloje, bendraukite. Kilus įtarimui, kad susiduriate su žalingu vartojimu ar priklausomybe, tiek jūs, tiek jūsų artimieji gali pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu.

Platus paslaugų spektras Lietuvoje: nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo; kreipimasis į priklausomybių konsultantus; Respublikinis priklausomybės ligų centras teikia valstybės finansuojamą gydymą.

Mokslinės įžvalgos ir istorija

Psichoaktyvias medžiagas žmonės vartoja nuo seno. Esminis pokytis įvyko XIX a. pradžioje atradus morfiną; 1861 m. morfinas imtas naudoti JAV pilietiniame kare gydyti kareiviams, o vėlesnis plataus vartojimo pasekmė - priklausomybės. Dvidešimto amžiaus pradžioje gydytojai heroiną skirdavo netgi neramiems kūdikiams ir kitiems pacientams, tačiau netrukus išryškėjo tokio vartojimo bėdos.

Senesniuose vadovėliuose pabrėžiama abstinencija ir tolerancija medžiagai, tačiau šiandienos priklausomybės sindromo apibrėžimas orientuotas į elgesį. Neurologijos mokslas ne tik radikaliai pakeitė požiūrį į priklausomybės ligas, bet ir atveria naujas jų gydymo galimybes. Dr. Nora Volkow tyrimai įrodė, kad priklausomybė yra galvos smegenų liga, kuri pasižymi ne tik funkciniais, bet ir struktūriniais, ilgalaikiais pakitimais.

Tyrimai parodė, jog smegenys yra plastiškos, t.y. jos geba atsistatyti - tiek funkcinė smegenų veikla, tiek jų struktūra, tačiau tam reikia laiko arba gydymo intervencijų. Moksliniai tyrimai rodo, jog po 6 mėnesių jau ima atsistatyti pažeista smegenų sistema, tačiau smegenų atsistatymas priklauso nuo asmens amžiaus, vartojimo stažo, vartotų medžiagų ir kitų faktorių.

Mitas ir faktai apie priklausomybes

• Mitas: alkoholis ir narkotikai padeda atsipalaiduoti. Faktas: tai iliuzija; vartojant medžiagas vystosi fiziniai ir psichiniai pakitimai.
• Mitas: priklausomybė - silpnavališkumas. Faktas: priklausomybė susijusi su smegenų ir neuronų veiklos pokyčiais ir nėra vien tik valios trūkumas.
• Mitas: bet kas, vartojantis psichotropines medžiagas, taps priklausomu. Faktas: polinkį lemia kompleksas veiksnių, įskaitant ankstyvas traumas.
• Mitas: fiziniai pratimai nėra priklausomybė. Faktas: fizinis aktyvumas naudingas, bet ir jis gali tapti patologiniu, jei peržengia ribas.

Melavimas yra neatsiejama priklausomybės dalis. Pirmiausia, priklausomas žmogus išmoksta meluoti sau, o vėliau - kitiems. Tai tampa paprasta ir įprasta. Čia dar „padeda” ir kaktinė smegenų dalis, atsakinga už sprendimų priėmimą - dėl alkoholio ar narkotikų jos veikla sutrinka, žmogus objektyviai nebesuvokia tikrovės ir negali priimti teisingų sprendimų.

Šeimos ir kopriklausomybė

Šeima, kurioje yra priklausomybės problemų, laikoma disfunkcine šeima. Kai vienas iš šeimos narių yra priklausomas, kitas šeimos narys tampa emociškai priklausomu nuo santykių su priklausomu asmeniu. Emocinė priklausomybė nuo priklausomo žmogaus reiškia, jog pirmiausia reikia gelbėti save: rūpintis savo sveikata, savo poreikiais, interesais.

Priklausomi žmonės tiki ne žodžiais, o pavyzdžiais. Geriausi pavyzdžiai yra laimingi, džiugūs, sėkmingi žmonės, neįklimpę į priklausomybes arba jas įveikę. Kai šeimos nariai sprendžia savo kopriklausomybės psichologines problemas, tai daro teigiamą įtaką priklausomam asmeniui pripažinti problemas ir jas spręsti.

Artimiesiems reikėtų vengti kankinio pozos, vengti moralizavimo. Kaltinimai, grasinimai, skyrybos nėra tinkama išeitis spręsti priklausomybės ir kopriklausomybės problemas. Disfunkcinei šeimai gali padėti šeimos psichoterapija.

Praktinė informacija ir pagalba Lietuvoje

Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vykdo „Priklausomybių mažinimo programą“. Esant poreikiui, kviečiame apsilankyti Gyventojų, turinčių priklausomybes, konsultavimo kabinete, adresu J.T. Vaižganto g. 93 A, Plungė. Kontaktai: 8 638 01831 (Ilona), 8 638 01296 (Rita).

Pagalbos forma	Teikėjas / Paslauga
Diagnostika ir ambulatorinis gydymas	Respublikinis priklausomybės ligų centras
Stacionarus psichosocialinis gydymas	Specializuotos gydymo įstaigos
Psichoterapija (individuali / grupinė)	Psichologai, psichoterapeutai
Konsultacijos ir reabilitacija bendruomenėje	Priklausomybės specialistai, socialiniai darbuotojai
Anoniminės pagalbos grupės	Anoniminiai Alkoholikai ir kitos savitarpio pagalbos grupės

Sveikimo procesas visuomet individualus. Tai gana ilga kelionė į save, neužkraunant atsakomybės aplinkiniams žmonėms. Tai laikas, skirtas apmąstymams: kaip aš gyvenu, kas vyksta mano gyvenime, kaip aš iš tikrųjų noriu gyventi?

tags: #priklausomybes #ligos #samprata