Pagal pagrindinę koncepciją, kuri išrutuliavo iš pastarojo dešimtmečio mokslo pasiekimų, priklausomybė yra smegenų liga, kuri pamažu išsivysto laikui bėgant, dėl pradžioje savo noru pasirinkto elgesio - alkoholio vartojimo. Pasekmė yra iš esmės visiškai nevaldomas neįveikiamas potraukis/geismas alkoholiui/narkotikams, siekimas jų gauti ir vartoti, kas sutrikdo žmogaus funkcijas šeimoje ir visuomenėje. Dozės didinamos norint gauti pradinį efektą. Yra įvairių psichologinės bei fizinės priklausomybės simptomų, kurie skiriasi priklausomai nuo to kas vartota, tačiau kiekvienai priklausomybei yra būdingi nuolat pasireiškiantys kaltės, gėdos, beviltiškumo bei bejėgiškumo jausmai.
Nėra būdų nusakyti, kas gali išvystyti priklausomybę, kas ne. Nėra konkrečių priežasčių priklausomybei atsirasti. Nuo to nėra apsaugotas nei vienas. Vienintelė prielaida priklausomybei išvystyti yra alkoholio/narkotikų vartojimas. Psichoaktyvios medžiagos, kurios keičia žmogaus emocinę būklę, suteikia malonų potyrį, pasitenkinimo bangą, atsipalaidavimą - turi daug potencialo išvystyti priklausomybę. Kiekviena priklausomybė prasideda nuo psichologinio prisirišimo. Išmoktas naujas įgudis pakankamai greitai įtvirtinamas smegenyse ir palaipsniui tampa automatišku elgesiu.
Cheminių medžiagų vartojimas ilgainiui keičia smegenų veiklą, moduliuoja cheminę pusiausvyrą, tad prie psichologinės priklausomybės pasireiškia stiprus fiziologinis poreikis cheminėms medžiagoms, tam kad palaikyti ‘tariamą’ balansą. Tokie pokyčiai smegenyse pajėgūs paveikti žmogaus motyvaciją, emocinę atmintį bei pasitenkinimo pojūtį. Žmogaus elgesys tampa vis sunkiau ir sunkiau kontroliuojamas, orientuotas ties alkoholio/narkotikų vartojimu, bei nebejautrus natūraliems gyvenimiškiems malonumams (maistui, šeimai, seksui, sportui ir kt.).
Psichoaktyviosios medžiagos - medžiagos, sukeliančios psichikos ir elgesio sutrikimus. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija yra itin svarbi, nes šios medžiagos sukelia tiek priklausomybę, tiek fizines ir psichines ligas, socialines problemas, padidina sužalojimų riziką. Tabako gaminių vartojimas turi įtakos mirtingumui dėl širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, diabeto, lėtinių kvėpavimo takų ligų ir kt. Rūkymas sukelia rimtą žalą aplinkiniams (pasyvusis rūkymas) ir laikomas plaučių vėžio ir kitų lėtinių plaučių ligų rizikos veiksniu. Taip pat jis neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi nėštumo periodu.
Be priklausomybės, alkoholis sukelia apie 60 skirtingų ligų ir sutrikimų, įskaitant sužalojimus, psichikos ir elgesio sutrikimus, skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimus, vėžį, širdies ligas, imunologinius sutrikimus, plaučių ligas, skeleto ir raumenų ligas, reprodukcinius sutrikimus, prenatalinius pakitimus, įskaitant padidėjusią priešlaikinio gimdymo riziką ir mažą svorį gimimo metu. Kasmet pasaulyje 6 milijonai žmonių miršta dėl tabako gaminių vartojimo, o 600 tūkstančių - dėl pasyviojo rūkymo. Tabako vartojimo nulemtos ligos ir mirtys sukelia ir nemažai ekonominių problemų: rūkymo aukų šeima skursta, didėja sveikatos priežiūros kaštai, stabdoma ekonominė plėtra.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Tabako rūkymas nulemia net 25 proc. širdies ir kraujagyslių ligų, 30 proc. vėžio, 75 proc. Rūkymas taip pat žalingai veikia ne tik pačius rūkančiuosius, bet ir aplinkinius. Jei būnate tarp rūkančiųjų ir kvėpuojate tabako dūmais, tai ir jūs rūkote kartu su jais. Toks rūkymas vadinamas pasyviuoju arba prievartiniu. Valanda, praleista prirūkytoje ir blogai vėdinamoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui. Kvėpavimas prirūkytu oru pagreitina nuovargio atsiradimą, pablogina savijautą, mažina darbingumą, o jautriems ar ligotiems žmonėms suerzina akių, kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti migrenos, bronchito, astmos, krūtinės anginos priepuolį, paūminti alergines ligas.
Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų teigimu, daugiau nei 700 mln. pasaulio vaikų yra nuolatiniai pasyviojo rūkymo įkaitai. Vaikų organizmas ypač jautrus įvairių nuodų poveikiui. Jei namuose rūkoma, vaikai, ypač maži, auga ir vystosi blogiau, du kartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, didesnis jų mirtingumas. PSO duomenimis, trys iš keturių rūkančiųjų norėtų atsisakyti šio įpročio. Visgi keisti savo elgseną rūkančiajam nėra lengva, kadangi rūkant plaučiuose iš dūmų į kraują patenkančios narkotinės ir psichotropinės medžiagos sukuria stiprią fiziologinę bei psichologinę priklausomybę nuo tabako.
Reguliariai rūkančiu laikomas tas žmogus, kuris kasdien surūko bent vieną cigaretę. Jei asmuo surenka mažiau nei 5 balus, priklausomybės lygis žemas, tačiau susirūpinti reikėtų jau dabar, o ne laukti, kol priklausomybės nuo nikotino lygis pakils. Jei surenkama daugiau nei 5 balai, priklausomybė vidutinio stiprumo. Jeigu surenkama daugiau nei 7 balai, priklausomybės lygis labai aukštas. Raskite savo aplinkoje žmonių, taip pat norinčių mesti rūkyti. 3 - 9 mėnesiams - pradeda nykti tokie simptomai kaip kosulys, dusulys.
2018 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. Jei nepilnametis asmuo eksperimentuoja psichoaktyviomis medžiagomis - tai įspėjimas, kad jam reikia pagalbos formuojant atsakingą požiūrį į minėtų medžiagų vartojimą. Ankstyvosios intervencijos programa yra pagrįsta nuostata, kad pastebėjus psichoaktyviąsias medžiagas vartojantį asmenį, svarbu laiku reaguoti, t. y. nukreipti dalyvauti Ankstyvosios intervencijos programoje. Mokomosios 6-12 jaunuolių grupės (nuo 14 metų). Registruoja tėvai savanoriškai ir prevenciniais tikslais, kai vaikas eksperimentuoja ar nereguliariai vartoja alkoholį ar narkotikus.
Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Strūnaičio g. Mob. el. Neretam pažįstama situacija, kai norisi parūkyti po sudėtingo pokalbio ar išgerti alkoholio po įtemptos dienos, taip siekiant nusiraminti. „Psichoaktyvus medžiagos gali sukelti iš pirmo žvilgsnio patrauklius nuotaikos pokyčius: žmogus gali jausti pakylėjimą, gyvumą, patirti jausmą, jog yra pilnas, išbaigtas, anapus skausmo ir kančios. Tačiau toksinės psichoaktyviųjų medžiagų savybės veikia nervų sistemą. Emocinę savijautą vaidina svarbų vaidmenį, kai kalbama apie priklausomybės išsivystymą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Siekiant suprasti žmogaus emocinę reguliaciją, medicinos psichologas primena, jog nuo pat gimimo, emocijų pažinimui ir valdymas formuojasi santykyje su pirminiais globėjais. Ankstyvosios patirtys gali formuoti savotiškus lęšius, per kuriuos žiūrėdami išmokstame pasitikėti arba nepasitikėti jais. Psichoaktyviosios medžiagos gali būti pasirenkamos kaip būdas kompensuoti sveiko emocinio ryšio trūkumą. Taip yra, nes santykis su medžiaga yra lengviau kontroliuojamas negu nenuspėjami žmonių santykiai. Emocinę atsparumą stiprina savo psichologinių poreikių atpažinimas ir rūpinimasis jais.
Reikėtų pabandyti sau priminti, jog tai tėra iracionalus impulsas, taip smegenys siunčia netikslingus signalus, kurie neatneš jokios naudos. Verta pagalvoti, kokie dar jausmai kyla šiuo metu, koks yra kontekstas - gal susinervinote, gal esate pervargę ar vieniši. Naudinga ieškoti bet kokios veiklos, kuri padėtų nukreipti dėmesį: hobis, kūrybinis darbas, dvasinė veikla ar praktika. Emocinę savireguliaciją formuoja saugūs ryšiai su artimais žmonėmis, kuriais galite pasitikėti ir su kuriais galite pasikalbėti.
Nors kartais sakoma, kad vyresnio amžiaus žmonės įpročius keičia sunkiai, tačiau patirtis rodo, kad pokyčiai yra įmanomi. Psichologiniai poreikiai išlieka visą žmogaus gyvenimą. Ankstyvoji patirtis mus suformuoja, bet nesuvaržo. Smegenys yra plastiškos visą gyvenimą, o nauji saugūs ryšiai ir sąmoningas emocijų reguliavimas gali pakeisti giliai įsišaknijusias reakcijas.
Prevencija ir intervencija
Psichoaktyviosios medžiagos gali sukelti priklausomybę, fizines ir psichines ligas, socialines problemas, padidina sužalojimų riziką. Ankstyvoji intervencija ir šeimos įtraukimas yra svarbūs aspektai, siekiant sumažinti rizikas ir skatinti atsakingą elgesį su psichoaktyviomis medžiagomis. Svarbu atkreipti dėmesį į emocinį reguliavimą, saugius ryšius ir socialinį palaikymą.
Tyrimai ir demografija
Emocinio ryšio ir ankstyvų patirčių įtaka priklausomybių vystymuisi pabrėžia, jog žmogus gali išmokti sveikesnių būdų reguliuoti savo emocijas ir veikti sociume. Smegenų plastika ir gyvenimo patirtys leidžia keisti elgesio modelius, kai tik yra tinkama pagalba ir aplinka.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
| Rūkymo poveikis sveikatai | Poveikio sritis |
|---|---|
| Širdies ir kraujagyslių ligos | Didina riziką, priklauso nuo ilgalaikio vartojimo |
| Vėžys | Didina riziką įvairioms onkologinėms ligoms |
| Respiracinės ligos | Bronchitas, astma, plaučių ligos |
| Prenataliniai pakitimai | Padidėjusi priešlaikinio gimdymo rizika |
- Raskite aplinkoje žmonių, kurie norėtų mesti rūkyti.
- Pradėkite ankstyvąją intervenciją nepilnamečiams, jei įtariama psichoaktyvių medžiagų vartojimas.
- Palaikykite emociškai saugius santykius ir skatinkite sveiką emocijų reguliaciją.
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti.
tags: #priklausomybe #sukelianciu #medziagu #vartojima