Lietuvos socialinis modelis rengiamas sudėtingoje teisėkūros aplinkoje, kurią apibūdina skaidrumo stoka, prasta institucijų komunikacija, interesų grupių kritika ir koncentracija į reitingus bei užkulisinės intrigos. Nepaisant gerų ketinimų, projekto įgyvendinimo proceso metu iškilo daug klausimų ir kritikų, ypač pagal administravimo mechanizmą, finansavimo sąnaudas ir bendrą komunikaciją.
Lietuvos socialinio modelio kūrimo procesas ir tikslai
Projekto rengimas prasidėjo dar 2011 metais, kai buvo patvirtintos „Sodros“ reformos gairės ir gimė poreikis keisti pensijų sistemą bei peržiūrėti užimtumo ir darbo santykių sritis. Naujasis socialinis modelis kuriamas trimis etapais: tyrimai, modelio sukūrimas ir teisės aktų parengimas.
Projekto vykdytojas - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su Vilniaus universitetu ir partneriais, tarp kurių yra Mykolo Romerio universitetas ir Socialinių tyrimų centras. Projekto tikslas - sukurti visapusišką, integruotą socialinį modelį, kuris ne tik išspręstų fragmentiškas problemų sprendimo praktikas, bet ir suteiktų kompleksinius sprendimus darbo, socialinių garantijų bei pensijų srityse.
Projekto ekspertai ir mokslinis pagrindimas
Projekte dalyvauja apie 40 mokslininkų iš įvairių Vilniaus universiteto fakultetų, tarp jų - teisės, ekonomikos ir socialinio darbo ekspertai, tokie kaip Tomas Davulis, Teodoras Medaiskis, Romas Lazutka ir kiti. Jie atlieka mokslinius tyrimus ir konsultuoja dėl modelio sociologinių, ekonominių bei teisinių aspektų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su mokslininkais siekia suformuoti globalų požiūrį, jungiantį visas socialinio modelio sritis. Tai turi užtikrinti, kad sprendimai būtų pagrįsti ir integruoti, o ne fragmentiški - kaip buvo anksčiau, kai keitimai viename kodekso straipsnyje neduodavo laukiamo poveikio.
Taip pat skaitykite: Socialinės ataskaitos
Socialinio modelio reformų aktualumas ir svarba
- Lankstesni darbo santykiai: siūloma leisti įvairesnes terminuotų sutarčių formas, kad būtų galima greičiau reaguoti į darbo rinkos pokyčius.
- Geresnės socialinės garantijos ir įsidarbinimo galimybės: ypač saugomoms grupėms, tokioms kaip neįgalieji, jaunimas, vienišos motinos.
- Lankstesnis darbo grafikas: leidžiantis geriau suderinti darbo ir šeimos įsipareigojimus.
- Pensijų sistemos skaidrinimas: planuojama įvesti paprastą apskaitos vienetų sistemą, užtikrinančią pensijų dydžio priklausomybę nuo sukauptų vienetų ir ekonominės situacijos.
Socialinio verslo vaidmuo ir modeliai Lietuvoje
Socialinis verslas yra unikalus reiškinys, išskiriantis ekonominį pelną ir socialinį poveikį kaip lygiaverčius tikslus. Tai verslo forma, kurios socialinė misija vykdoma kartu su ekonomine veikla, o didžioji dalis uždirbto pelno skiriama socialiniams tikslams.
Lietuvoje oficialiai pripažįstami trys socialinio verslo modeliai:
- Įterpiamasis socialinis verslas (Embedded): socialinio poveikio veikla tiesiogiai generuoja verslo pajamas. Pvz., įmonė įdarbina socialinės atskirties grupių narius.
- Integruotas socialinis verslas (Integrated): verslas nuo pat pradžių kuriamas su socialiniu tikslu ir finansuoja šią misiją dalimi savo veiklos.
- Išorinis socialinis verslas (External): pelno siekiančios veiklos pajamos skiriamos socialinės misijos vykdymui, nors veiklos sritys yra atskiros.
Šie modeliai leidžia socialinio verslo kūrėjams pasirinkti tinkamiausią veikimo būdą, atsižvelgiant į verslo pobūdį, tikslus ir galimybes gauti paramą.
Socialinio verslo pavyzdžiai Lietuvoje
- Salotų baras „Mano Guru“: restoranas, kuris suteikia darbo vietas priklausomybės turintiems arba iš kalėjimo grįžusiems žmonėms.
- Socialinis taksi: transporto paslauga neįgaliesiems ne tik Vilniuje, bet ir kitose Lietuvos bei Latvijos vietovėse, siekianti užtikrinti judėjimo galimybę.
- „Pirmas blynas“: blynų restoranas, kuriame dirba žmonės su negalia, integruojantis socialines vertybes ir verslą.
Socialinio verslo iššūkiai ir galimybės
Lietuvoje socialinis verslas vis dar dažnai painiojamas su labdara ar ne pelno organizacijų veikla. Tačiau iš tiesų tai pelno siekianti veikla, integruojanti ekonominę naudą ir socialinę misiją. Socialinis verslas yra sparčiausiai augantis verslo modelis Europoje, suteikiantis galimybę efektyviai spręsti socialines problemas, kartu generuojant pajamas ir kurti darbo vietas.
Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) - tai savanoriškas įmonių įsipareigojimas socialiniams ir aplinkosauginiams klausimams. Dažnai įmonės taiko įvairias paramos formas, tačiau socialinis verslas žengia dar toliau - tai verslas, kurio prigimtis yra nuoseklus socialinės vertės kūrimas per ekonominę veiklą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Sodros įmokas IĮ
Įmonių socialinio modelio įgyvendinimo iššūkiai
Projekto įgyvendinimas užtruko ir sulaukė kritikos dėl administravimo, finansavimo skaidrumo, viešųjų darbų procesų. Prezidentės D. Grybauskaitės pareiškimai apie galimą "pinigų plovimą" atspindi pasipiktinimą, tačiau projekto vadovė Eglė Radišauskienė teigia, kad mokslininkų įtraukimas į tokio masto projektus yra įprasta praktika ir būtina dėl sudėtingumo.
Valstybės kontrolė vykdo šio projekto finansų patikrinimus, o dalis lėšų gaunama iš Europos socialinio fondo, padengiančio apie 85 proc. projekto kainos. Projekto išlaidos apima mokslininkų atlyginimus, ekspertų konsultacijas bei kitų paslaugų sutartis.
Darbo kodekso ir pensijų sistemos reformos pagrindiniai aspektai
- Lankstumo didinimas leidžiant terminuotas darbo sutartis su ribojimais, orientuojantis į darbo rinkos pokyčius.
- Darbo santykių liberalizavimas - mažinamos kai kurios nuostatos dėl darbo sutarties nutraukimo, siūloma trumpinti įspėjimo apie atleidimą laikotarpius ir didinti nedarbo draudimo išmokas.
- Pensijų sistemos modernizavimas - įvedama paprasta apskaitos vienetų sistema, indeksavimas ir valstybinės pensijos dalies perkelimas į biudžetą, siekiant finansinio stabilumo ir adekvatumo.
Tikslingai suderintos reformos turėtų skatinti darbo rinkos lankstumą, gerinti socialines garantijas ir stiprinti darbo rinkos dalyvių apsaugą bei užimtumą.
Laukiančios diskusijos ir socialinio modelio perspektyvos
Po modelio galutinio patvirtinimo SADM planuoja intensyvius derinimus su socialiniais partneriais, valstybės institucijomis ir verslo atstovais. Diskusijos gali trukti kelis mėnesius, o projektas sieks patekti į Seimą per pavasario sesiją.
Nepaisant optimizmo projekto komandoje, politologai ir dalis verslo asociacijų išreiškia skepsį dėl siūlomų teisės aktų priėmimo ir įgyvendinimo, ypač dėl galimų naujų mokesčių ir visuomenės nuotaikų.
Taip pat skaitykite: Viešieji pirkimai ir socialinės įmonės
3 e įmonių socialinio modelio esmė
3 e socialinio verslo modelis apima tris pagrindines sritis:
- Įterpiamasis socialinis verslas (Embedded): socialinė veikla integruota į verslo procesus ir tiesiogiai generuoja pajamas.
- Integruotas socialinis verslas (Integrated): nuo pat veiklos pradžios orientuotas į socialinio tikslo finansavimą per verslo veiklą.
- Išorinis socialinis verslas (External): pelno siekiančios veiklos rezultatas skiriamas socialinei misijai, nors veikla ir socialinė misija yra atskiros.
Kiekvienas modelis turi savitumų, o jų parinkimas priklauso nuo verslo pobūdžio, galimybių ir norimo socialinio poveikio.
Socialinio verslo kūrimo rekomendacijos
Socialinio verslo kūrėjams rekomenduojama naudoti business model canvas metodiką, patobulintą socialiniam verslui, kuri leidžia aiškiai apibrėžti:
- Vertės pasiūlymą klientams ir naudos gavėjams;
- Tikslinei auditorijai skirtas vertės kūrimo segmentus;
- Sklaidos kanalus ir bendravimo strategijas;
- Santykius su klientais ir naudos gavėjais;
- Pajamų šaltinių struktūrą;
- Organizacijos vidaus išteklius ir veiklas;
- Partnerysčių tinklą;
- Patiriamas išlaidas ir jų struktūrą.
Taip kuriamas socialinis verslas turi aiškią strategiją ir pagrindą sėkmingam poveikio ir ekonominės vertės derinimui.
Socialinės innovacijos ir jų ryšys su socialiniu verslu
Socialinė innovacija - tai naujų idėjų, metodų bei praktikų diegimas socialinėje veikloje. Socialinis verslas dažnai taiko socialines inovacijas, kurių tikslas - spręsti socialines problemas ir kurti naujus bendradarbiavimo modelius. Tokie sprendimai prisideda prie socialinės ekonomikos augimo ir socialinių uždavinių sprendimo.
Šiandien socialinė ekonomika sudaro apie 10 proc. visos ES ekonomikos, o socialinis verslas yra vienas svarbiausių šio sektoriaus komponentų.
Socialinio verslo ateities perspektyvos
Ateityje Lietuvoje laukia toliau plėtojamos socialinio verslo bei socialinio modelio reformos, kurios turėtų prisidėti prie darbo rinkos lankstumo, socialinių garantijų stiprinimo bei platesnių įsidarbinimo galimybių socialinės atskirties grupėms. Svarbus vaidmuo tenka efektyviam komunikavimui tarp institucijų ir viešojo bei privataus sektorių partnerystėms. Sėkmingas socialinio modelio įgyvendinimas leis ne tik gerinti šalies ekonominę padėtį, bet ir didinti visuomenės gerovę bei socialinį teisingumą.
tags: #3 #e #imoniu #socialinis #modelis