Priklausomybė nuo narkotinių medžiagų yra elgesio, mąstymo ir fiziologinių reiškinių rinkinys, kuris atsiranda dėl pakartotinio medžiagos vartojimo. Priklausomybė - tai psichikos sutrikimas, kuris atsiranda dėl polinkio vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ar daryti tą pačia veiklą siekiant pasitenkinimo jausmo, nepaisant numatomų ar akivaizdžių neigiamų padarinių pačiam individui ar jo aplinkai. Priklausomybė nepaiso nei lyties, nei vertybių ar religinių įsitikinimų. Priklausomybė nesirenka, ji pasibeldžia į gyvenimą nekviesta.
Kilus įtarimui, kad susiduriate su žalingu vartojimu ar priklausomybe, tiek jūs, tiek jūsų artimieji gali pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu. Priklausomybę, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojas.
Opiatų priklausomybė | Požymiai
Priklausomybės Vystymosi Priežastys ir Veiksniai
Pagrindinė priežastis yra pačios psichoaktyviosios medžiagos vartojimas. Narkomanijos vystymasis priklauso nuo vartojamos medžiagos cheminės struktūros, individualių organizmo, charakterio ypatybių, socialinių-kultūrinių faktorių. Būsimiems narkomanams būdingos tokios charakterio savybės kaip nestabilumas, impulsyvumas, psichinis nebrandumas, nesusiformavusios aukštosios emocijos. Jie neturi atsakomybės jausmo, ieško neįprastų pojūčių, malonumų.
Tam tikra medžiaga sąveikauja su atitinkamais receptoriais, pvz.: opioidai jungiasi su m opioidiniais receptoriais, stimuliatoriai slopina atgalinį dofamino sugrąžinimą neuronų jungtyse ir t. t. Svarbu vartojimo būdas, pvz., rūkant psichoaktyvioji medžiaga greitai patenka į organizmą, dėl to šis narkotiko vartojimo būdas gana paplitęs. Naudojant kai kurias medžiagas, pvz.: marichuaną, svarbus išankstinis nusistatymas.
Narkotikų priklausomybės priežastys
Taip pat skaitykite: Rizikos Veiksniai
Priklausomybės Simptomai
Pagrindinis simptomas - tai euforijos formavimasis. Pradėjus vartoti narkotiką iš pradžių gali pasireikšti apsauginės reakcijos: pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, galvos svaigimas. Tačiau po keletos kartų ši reakcija išnyksta. Formuojasi psichinė priklausomybė, atsiranda noras nuolat ar periodiškai vartoti narkotiką, pasiekti tam tikrus pojūčius ar pašalinti nemalonius jutimus. Psichinė priklausomybė gali atsirasti jau po pirmo bandymo, pasireiškia nenugalimas noras naudoti psichoaktyviąją medžiagą, galvoje nuolat sukasi mintys apie narkotiką.
Vėliau išsivysto fizinė priklausomybė, persitvarko viso organizmo funkcijos, nutraukus narkotiko naudojimą atsiranda abstinencijos sindromas. Esant opioidinei narkomanijai, galima „sausa abstinencija”, kai nutraukimo simptomai pasireiškia praėjus kelioms savaitėms ar net mėnesiams po paskutinio naudojimo. Išauga organizmo tolerancija narkotikui, norint pasiekti norimą efektą reikalingos vis didesnės dozės. Tada narkomanas vartoja viršijančias terapines, net mirtinas, dozes. Ligai pažengus tolerancija krenta, narkomanas nebepakelia ankstesnių dozių, tada dažnai pasitaiko perdozavimai.
Paprastai narkomanija prasideda nuo epizodinio medžiagos vartojimo, kartais psichinė priklausomybė susiformuoja jau po pirmo mėginimo. Galimas periodinis vartojimas, tada potraukis atsiranda staiga, pasibaigus narkotizacijos ciklui, potraukis išnyksta keletui dienų. Prognozė mažiau palanki, kai narkotinė medžiaga vartojama kasdien.
Išoriniai požymiai
Asmenys, vartojantys narkotikus, atrodo vyresni nei yra iš tikrųjų. Nagai ir plaukai sausi, lūžinėja, dantis pakenkia ėduonis. Smarkiai krenta kūno masė. Venos sustorėja, aplink jas lieka daugybinių randų, likusių po uždegiminių procesų. Išsivysto odos pažeidimai, pūliniai.
Komplikacijos
Vystosi somatinės komplikacijos: plaučių, bronchų, inkstų uždegimai, didelė tikimybė užsikrėsti infekciniu kepenų uždegimu, AIDS. Sutrinka dėmesio koncentracija, pablogėja atmintis, sunkiais atvejais vystosi protinis atsilikimas.
Taip pat skaitykite: Priklausomybių gydymas ir resocializacija Lietuvoje
Pakinta asmenybė: siaurėja interesų ratas, išnyksta kaltės, gėdos, atsakomybės jausmas. Ilgainiui toks žmogus visai nebegali dirbti. Vartojant narkotikus gali išsivystyti psichozės su regos, klausos haliucinacijomis, psichomotoriniu sujaudinimu, nuotaikos sutrikimais.
Narkotikų poveikis organizmui
Narkotikų Vartojimo Tipai
Narkotikų vartojimas gali būti skirstomas į kelis tipus:
- Eksperimentinis vartojimas. Aprašomas kaip trumpalaikis, dažniausiai sutinkamas grupinėje veikloje. Jis yra tiriamojo pobūdžio. Šis narkotikų vartojimo būdas dažniausiai priklauso nuo narkotinių medžiagų gavimo galimybių, vartojimo vietos, kompanijos, su kuria kartu vartojama, subkultūros ir esamos mados. Eksperimentinis vartojimas yra rizikingas, pvz., dėl žinių apie narkotikų poveikį stokos. Kai kurių tyrimų duomenimis iki 25 proc. klijų ar tirpiklių uostytojų miršta pirmo bandymo metu.
- Reguliarus vartojimas. Šiuo atveju pagrindiniu narkotikų vartojimą lemiančiu veiksniu tampa malonumo siekimas. Daug reikšmės turi tai, kad vartotojas dažniausiai mano, jog kontroliuoja narkotikų vartojimo dažnį, suvartojamų narkotikų kiekį.
- Ilgalaikis narkotinių medžiagų vartojimas. Kartu pasireiškia fizinis bei psichinis poreikis vartoti narkotiką. Daugeliu atvejų vartotojas nebekontroliuoja vartojimo. Vartojama bet kuriuo metu, dideliais kiekiais, dažnai. Šioje stadijoje narkotikai dažniau vartojami pavieniui arba nedidelėse grupėse.
Gydymo Metodai
Iš pradžių malšinamas abstinencinis sindromas, taikomos detoksikacinės priemonės. Paprastai tai atliekama ligoninėje. Esant opioidinei narkomanijai galima detoksikacija metadonu, klofelinu, karbamazepinu. Perdozavus opioidų, skiriamas naloksanas, naltreksonas. Taip pat gali būti skiriamos lašinės infuzijos, raminantys, nuskausminantys medikamentai, neuroleptikai, vitaminai, kt.
Po narkotikų nutraukimo būtina ilgalaikė reabilitacija. Reabilitacijos bendruomenėse vykdomų programų trukmė iki 18 mėn. Taikomas individualus ir grupinis konsultavimas, formuojami darbo įgūdžiai, organizuojamas laisvalaikis. Sukurta 12 žingsnių programa.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Vienam mesti vartoti narkotikus yra labai sunku, todėl rekomenduojama kreiptis į patyrusį specialistą. Nevartoti jokių narkotikų, nes ir po vieno karto gali atsirasti psichinė priklausomybė. Nustatyta, kad 60 proc. narkomanų narkotikus vartoti pradeda rūkydami marichuaną.
Priklausomybės Gydymo Paslaugos Lietuvoje
Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus.
Viena svarbiausių įstaigų, į kurią reikėtų kreiptis susidūrus su bet kokio tipo priklausomybe yra Respublikinis Priklausomybės Ligų Centras (RPLC). Tai sveikatos priežiūros bei gydymo įstaiga, kuri teikia įvairias medicinines, psichologines ir socialines paslaugas žmonėms, kovojantiems su priklausomybe, ir jų artimiesiems, kurie to buvo paveikti. Remdamiesi moksliniais tyrimais, įgyta patirtimi ir išskirtiniu požiūriu į kiekvieno žmogaus situaciją bei būklę, priklausomybių centras užtikrina efektyvų ir kokybišką gydymą, kad pacientai galėtų atrasti naują savo gyvenimo kelią bei išsigelbėti nuo sunkumus ir pavojų keliančių sutrikimų.
Atkrytis ir Jo Prevencija
Viena didžiausių narkomanijos problemų yra ta, kad daugelis narkomanų gali kurį laiką gyventi blaiviai, tačiau po to vėl pradeda vartoti. Kaip žmogus, pripažįstantis savo ligą, siekiantis blaivėjimo, gerai žinantis savo ligą, vėl pradeda vartoti?
Egzistuoja klaidinga nuostata į atkrytį, ir tokia nuostata didina riziką, kad atkrytis įvyks. Jei pakeistume tokias nuostatas, tai pakeistume ir elgesį, kuris veda prie atkryčio.
Daugelis narkomanų mano, kad atkrytis yra vėl pradėtas narkotikų vartojimas. Žinoma, jei žmogus vartoja narkotikus, jis jau yra atkrytyje. Tačiau atkrytis prasideda daug anksčiau nei pradedami vartoti narkotikai. Narkomanas gali būti blaivus, nenaudoti narkotikų, ir vis viena būti atkritęs. Jis gali prarasti sugebėjimą blaiviai mąstyti ir kontroliuoti savo elgesį. Pas jį gali atsirasti emocinės arba fizinės problemos. Taigi, nors ir būdamas ‘švarus’ (t.y. Taigi, atkrytis nėra tik vėl pradėtas narkotikų vartojimas. Atkrytis - tai ir nuostatos bei elgesys vedantis į narkotikų vartojimą. Atkrytis - tai judėjimas tolyn nuo blaivėjimo, artyn prie ligos.
Tai nereiškia, kad jei tu patiri skausmą ar problemų, tai tu jau esi atkrytyje. Tačiau tai reiškia, kad jei tu iš esmės nekreipi dėmesio į savo blaivėjimą ir nedarai dalykų, kurie prisidėtų prie tavo blaivėjimo proceso, tai tu gali judėti atkryčio link. Jei tavo išblaivėjimas tik dalinis, tai tavo atkryčio tikimybė yra didelė.
Blaivėjimas primena lipimą eskalatoriumi, kuris juda žemyn. Neįmanoma stovėti ramiai. Kai tu nustoji kopti aukštyn, tu iš karto judi žemyn. Nereikia nieko ypatingo daryti, kad atsirastų simptomai vedantys į atkrytį. Tam tereikia nežengti tinkamų blaivėjimui žingsnių. Simptomai atsiranda patys savaime nesant stipriai blaivėjimo programai.
Jei tu atsisakai blaivėjimo programos, tai tėra tik laiko klausimas kada pasirodys lėtinio sindromo simptomai, ir jei nieko nepadaroma tam, kad juos suvaldytum, tu gali prarasti elgesio kontrolę. Toks periodas ir yra vadinamas atkryčio sindromu. Lėtinio abstinencijos sindromo simptomų nesukontroliavimas ir sukelia atkryčio sindromą - jei tave yra apėmęs lėtinis abstinencijos sindromas ir tu nedarai visko, kas būtina simptomų suvaldymui, galiausiai įvyksta atkryčio sindromas. Simptomai auga, tvirtėja ir progresuoja.
Tačiau prieš kontrolės praradimą atsiranda daug perspėjimo ženklų ir mąstymo, emocijų bei asmenybės pokyčių. Galiausiai tu nebegali savęs sukontroliuoti. Yra įmanoma nutraukti tokį judėjimą dar prieš pasirodant atkryčio ženklams. Jei nieko nedaroma iki tol, kol pasirodo aiškūs ženklais, paprastai būna labai sunku įveikti atkryčio sindromą, kadangi tu jau praradai savo mąstymo ir elgesio kontrolę.
Atkrytis paprastai nėra sąmoningas pasirinkimas. Tyrimai rodo, kad atkrentantys žmonės paprastai sąmoningai nepastebi ankstyvųjų atkryčio ženklų. Vėliau, kai jie pažvelgia atgal, jie gali atrasti, kas vyko ne taip, bet tuo metu kai tai vyko, jie nesuprato, kad šios problemos auga ir progresuoja. Atkryčio ženklai vystėsi nesąmoningai.
Atkryčio proceso pradžią dažniausiai išprovokuoja stresas. Stresas dažnai atsiranda įvykus kokiems nors gyvenimo pokyčiams, kurie žmogui iškelia naujus uždavinius. Pokyčiai yra normali gyvenimo dalis, bet dauguma jų sukelia stresą (įtampą). Paprastai narkomanai būna neatsparūs stresui ir yra linkę į jį perreaguoti. Kartais stresas ir įtampa atsiranda dėl tokių problemų, kurias lengva pamatyti.
Kai žmogus patiria daug streso ir problemų, dažnai įsijungia gynybinė reakcija, tokia kaip neigimas, kuris yra narkomanijos ligos sudėtinė dalis. Su įtampa ir problemomis bandoma susidoroti tokiu pat būdu, kaip buvo bandoma pateisinti vartojimą: “Viskas tvarkoje, nėra jokių problemų. Aš galiu susitvarkyti su tuo”. Narkomanas bando nuneigti jam iškilusias problemas. Kartais jis tikisi, kad jos išsispręs pačios savaime. Kartais jam tiesiog pernelyg sunku ir baisu apie jas galvoti, todėl jis atidėlioja jų sprendimą.
Blaivėjimo programa nebeatrodo tokia svarbi kaip anksčiau. Kartais atrodo, kad viskas eina taip gerai, kad nebereikia dėti tiek pastangų į programos laikymąsi - “jaučiuosi gerai, narkotikai nevartoju, šiai dienai esu stiprus, nieko neatsitiks jei kartą ir nepadarysiu mankštos”. Kartais atrodo, kad narkotikų nevartosiu daugiau niekada ir dėl to programa nebėra tiek svarbi. Kartais atsiranda svarbesnių ir įdomesnių dalykų nei blaivėjimo programa. Kartais atsiranda tokių problemų, kurių blaivėjimo programa lyg ir nepadeda išspręsti, todėl atrodo, kad su ja stengtis neapsimoka.
Taip pradedi daryti sau smulkias nuolaidas. Padidėjusi įtampa sustiprina lėtinį abstinencijos sindromą, bet neigimas neleidžia įžvelgti, kas vyksta. Jei nieko nedarai, lėtinio abstinencijos sindromo simptomai stiprėja. Tau sunku susikaupti, sunku aiškiai galvoti, tu negali atsiminti paprastų dalykų, tu perreaguoji. Įtampa stiprėja. Pradeda keistis jausminė būsena. Ji kinta labai įvairiai. Kartais apima euforija, lyg viskas būtų gerai, nors iš tikrųjų taip nėra. Kartais apima nerimas ir nepasitikėjimas savimi, pradedi nuogąstauti dėl kiekvieno nieko. Kartais užeina ir depresija, atrodo, kad niekas nesiseka. Kartais ilgai jautiesi pavargęs, nors lyg ir nebuvo nuo ko pavargti ir negali pasiilsėti. Kartais apima baimė, kad gali pradėti vartoti vėl, bet dažniausiai ją stengiesi nustumti į šoną ir negalvoti apie tai.
Stiprėjant lėtinio abstinencijos sindromo simptomams, tu pradedi prarasti savo elgesio kontrolę. Iš pradžių tavo elgesys išoriškai lieka lyg nepakitęs. Tu gali vaikščioti į tas pačias vietas, užsiiminėti ta pačia veikla. Tačiau viduje yra įvykęs pokytis. Iš pradžių tai tik nuostata į įprastą discipliną - tau tai neįdomu, tu nematai prasmės (neigimas, kad tau tai būtina daryti). Vėliau pradeda keistis visa tavo dienotvarkė. Tu atsisakai reguliarių įpročių, kurie suteikdavo tau nuoseklumo. Nustoji laiku eiti miegoti, nustoji reguliariai maitintis. Nustoji planuoti ir galvoti apie tai, ką darysi vėliau. Sunku suplanuoti, ką veiksi per dieną, sunku numatyti, ką kada veiksi. Pradedi galvoti, kad šūkis “Gyvenk tik šia diena” ir reiškia nieko neplanuoti.
Tu pradedi kitaip reaguoti ir į aplinkinius. Stiprėja izoliavimasis. Kartais atsiranda vienišumo jausmas, kuris ilgainiui sustiprėja. Tačiau vietoj to, kad eitų pas žmonės ir su jais bendrautų, narkomanas pradeda šalintis žmonių, labiau užsidaro savyje.Ypatingai vengi tokių žmonių, kurie verčia tave būti sąžiningu apie savo jausmus, mintis ir elgesį. Pats nustoji kitiems sąžiningai sakyti, ką galvoja ir kaip jautiesi. Jei kas nors bando patarti ar pastebėti tavo problemas, reaguoji gynybiškai - dažniausiai patarimus irzliai atmeti, arba išoriškai sutinki, nors viduje manai, kad jie nėra vertingi ir tau nepadės, ir todėl neketini jų laikytis. Kartais tiesiog nerūpi, ką man sako kiti. Dažnai nematai prasmės bendrauti, nes tai “vis viena nepadės”. Taipogi, atsiranda polinkis kaltinti kitus dėl savo problemų. Daugėja ginčų ir konfliktai aštrėja. Praktiškai visi santykiai darosi įtempti: su draugais, šeima, terapeutu. Atsiranda daug pykčio, perreaguoji į bet kokią smulkmeną, pradedi vengti žmonių, nes bijai, kad gali nesusivaldyti. Pastangos save sukontroliuoti sukelia dar daugiau įtampos.
Dėl lėtinio abstinencijos sindromo pablogėja sugebėjimas spręsti problemas, dažnai darai ne tuos sprendimus. Prarandi sveiką nuovoką. Darai tokius sprendimus, kurių nedarytum jei jaustumeis normaliai. Todėl pradedi daryti klaidas ir problemos ne tik kad nesisprendžia, bet jų gausėja ir jos sunkėja. Kartais susiimi ir bandai išspręsti problemas, bet tau nesiseka - išsprendus vieną, atsiranda dvi naujos. Atsiranda impulsyvumas - dažnai darai dalykus nepagalvojęs, tiesiog kas šauna į galvą. Nebekreipi dėmesio į detales, jos tau atrodo pernelyg nesvarbios. Dėl to dauguma planų žlunga. Tai sukelia papildomų problemų. Taip pat problemos gausėja dėl santykių su aplinkiniais pablogėjimo. Į problemas perreaguoji, kas sukelia dar didesnių problemų. Dėl problemų gausos atsiranda neviltis.
Gyvenimas atrodo neteisingas. Tu esi bejėgis ką nors pakeisti, jautiesi tuščias, nuvargęs. Trūksta energijos, norisi miego, bet negali išsimiegoti, neišeina atsipalaiduoti įprastais būdais. Retai jauti džiaugsmą. Apie tai nesinori kalbėti. Atsiranda įsitikinimas, kad aš padariau viską, ką galėjau, tačiau niekas man nepadėjo. Dėl depresijos dar labiau šaliniesi aplinkinių, su jais pykstiesi ir pradedi gailėtis savęs - pradedi skųstis, kad niekam tu nerūpi. Nuovargis, vienišumas depresiją tik dar labiau gilina. Depresija gilėja, ją sunku nuslėpti.
Taip pat atsiranda bėgimas nuo realybės - fantazuoji, kad kaip nors viskas staiga pasikeis, tave kas nors išgelbės ir visi vargai baigsis. Taip pat kartais gali atrodyti, kad gyventi normaliai neduoda koks nors vienas dalykas - “Jei mano kambaryje negyventų Česka, susitvarkytų visos mano problemos”. Daugybė problemų ir jokios aiškios išeities. Dienotvarkė jau sugriuvusi, nebegali nieko nuveikti, jautiesi visą laiką užimtas ir niekur nespėji, tačiau neigi, kad esi krizėje.
Pradedi nebevaikščioti į terapinius užsiėmimus ir ieškai įvairių pasiteisinimų. Atsiranda nuostata “Grupės ir konsultavimas man niekuo nepadeda, tai kodėl aš turiu juos lankyti? Yra svarbesnių dalykų”. Pradedi atvirai meluoti, žinai, kad elgiesi negerai ir darai tokius dalykus, kurių anksčiau sau nebūtum leidęs, tačiau nerandi jėgų sau pasipriešinti. Jautiesi visiškai bejėgis ką nors pakeisti. Paprastai iki to laiko jau būni sugadinęs visus santykius ir dėl to nebėra iš kur gauti pagalbos.
Viskas atrodo taip blogai, kad atsiranda minčių apie vartojimą - atrodo, kad už dabartinę situaciją vis tiek negali būti nieko blogiau. Atsiranda mintys apie kontroliuojamą vartojimą. Gali stengtis jas nuvyti šalin, bet jos labai stiprios ir įkyrios. Gali pradėti ne nuo mylimo narkotiko, bet nuo kitų svaiginančių medžiagų. Galiausiai vis tiek grįši prie mylimojo. Bandai įsišauti “tik vieną kartą”, kuri planus apie kontroliuojamą vartojimą. Vartojimas pradeda tapti nebesuvaldomas. Kartais tai atsitinka lėčiau, kartais labai greitai.
Daugelio atkryčių būtų įmanoma išvengti. Jei imtis atitinkamų veiksmų, tai galėtų padėti sustabdyti atkryčio procesą, kol dar neatsirado tragiškos pasekmės. Susitvarkymo su atkryčiu planavimas padeda sumažinti atkryčio proceso sukeliamą žalą. Susitvarkymo su atkryčiu planavimas gali suteikti saugumo jausmą. tu iš anksto gali žinoti, kad darai tai kas būtina, kad išvengtum atkryčio. tu gali atpažinti ankstyvuosius atkryčio perspėjimo ženklus ir sudaryti planą kaip išvengti atkryčio sindromo, kai jis atsiranda.
Žingsniai, kaip susitvarkyti su atkryčiu:
- Stabilizacija.
- Savęs įvertinimas.
- Edukacija.
- Perspėjimo ženklų atpažinimas.
- Susitvarkymas su perspėjimo ženklais.
- Savistabos lavinimas.
- Blaivėjimo programos peržiūrėjimas.
- Kitų žmonių įtraukimas.
- Tobulinimas.
Prieš užsiimdamas susitvarkymo su atkryčiu planu tu turi kontroliuoti save. Stabilizacija reiškia savo minčių, emocijų, atminties ir elgesio kontrolės atgavimą, jei buvai prieš tai atkritęs. Tai yra krizė tau ir tavo šeimai, Atkrytis suardė tavo gyvenimą. Visiškai normalu jums visiems jaustis išgąsdintiems, piktiems, nusivylusiems ir kaltiems. tau reikia pagalbos. tau reikia kreiptis į žmones, kuriais tu gali pasitikėti ir nuo jų priklausyti, ir kurie gali padėti tau žengti tuos žingsnius, kurie yra būtini tam, kad galėtum išlaikyti savo blaivybę.
Antras žingsnis yra atrasti, kas atsitiko, kad atsirado atkrytis. Tai daroma peržiūrint savo narkobiografiją, taip pat konkrečius perspėjančius ženklus ir simptomus, kurie atsirasdavo kai bandydavai mesti narkotikus. Tokia informacija gali būti vertinga ieškant kas vyko ne taip ir ką galima padaryti kitaip, kad šansai likti blaiviam padidėtų. Praeitis yra geriausias mokytojas.
Kad išvengtum atkryčio, turi jį suprasti. Kuo daugiau informacijos turi apie narkomaniją, blaivėjimą ir atkrytį, tuo daugiau įrankių turi blaivėjimo palaikymui. turi suprasti, kokie yra atkryčio simptomai, kas didina jų atsiradimo riziką, kas gali juos sukelti ir ko reikia imtis, kad jų išvengtum arba juos suvaldytum. Tu turi gerai pažinti perspėjimo ženklus ir sugebėti pateikti jų pavyzdžių bei persakyti juos savais žodžiais tam, kad būtum užtikrintas, jog supranti juos. Tu jau pradėjai edukaciją klausydamasis paskaitų. Bet vien tik užsirašinėti paskaitas nepakanka. Tai ką išgirsti, turi peržiūrėti ir aptarti su kitais žmonėmis. Profesionalai, sponsoriai ar kiti blaivūs žmonės gali padėti tai peržiūrėti ir pritaikyti šią informaciją. Svarbu atsiminti, kad edukacija nėra baigta tol, kol tu nesugebi sąžiningai ir atvirai pritaikyti informacijos, kurią išmokai, savo gyvenimui ir esamai situacijai. Narkomanija - neigimo liga.
Kiekvienas žmogus turi tik jam būdingą perspėjimo ženklų rinkinį, kuris rodo, kad vyksta atkrytis. Tai signalai, kuriuos siunti pats sau ir kitiems, kad tau gresia narkotikų vartojimas ar kitų atkryčio simptomų atsiradimas. Atkryčio perspėjimo ženklų atpažinimas yra problemų ir simptomų, kurie vedė prie atkryčio, atpažinimas. Problemos gali būti ir tavo viduje, ir tavo išorėje. Būtina susidaryti asmeninių perspėjimo ženklų, kurie rodo, kad esi pavojuje, sąrašą. Perspėjantis sąrašas turi būti sudarytas remiantis praeityje vykusiais atkryčiais. Iš perspėjimo ženklų sąrašo išsirink apie penkis ženklus, kuriuos manai tau tinkant. Persakyk juos savais žodžiais ir parašyk apie kiekvieną, kaip esi išgyvenęs šį perspėjimo ženklą.
Kiekvienas perspėjimo ženklas iš tikrųjų yra problema, kurios reikia išvengti arba ją išspręsti, jei ji jau atsirado. Tu turi atsiminti, kad narkomanija yra liga, kuri turi polinkį į atkrytį. Tai reiškia, kad bet kuris blaivėjantis narkomanas turi polinkį išgyventi problemas ar perspėjimo ženklus, kurie veda jį atgal prie vartojimo. jei tu tai žinai ir priimi, tu gali pasirengti neišvengiamam. Tu turėsi problemų ir atkryčio perspėjimo ženklų. Pati esmė yra ta, kad tu išmoktum naujai reaguoti į atpažintus atkryčio perspėjimo ženklus. Nusistatyk, ką tu ketini daryti, kai tu atpažįsti konkretų perspėjimo ženklą savo gyvenime. Kaip galima nutraukti atkryčio sindromą? Kokių teigiamų veiksmų tu gali imtis kad pašalintum atkryčio ženklą? Kelių variantų išvardijimas duoda daugiau šansų, kad išsirinksi geriausią sprendimą ir duoda tau alternatyvą, jei pirmasis variantas neveikia. Išsirink pagrįstą variantą, kuris siūlo didžiausią tikimybę nutraukti atkryčio procesą. Treniruok kiekvieną naują reakciją, kol tai netaps įpročiu. Jei naujo reagavimo tau prisireiks didelio streso atveju, tu turi treniruoti jį kai stresas yra mažas. Treniruokis ir treniruokis kol reakcija netaps įpročiu. Tu neturi prabangos atidėti plano sudarymo iki tol, kol atsiras atkryčio ženklai.
Bet kuri sėkminga blaivėjimo programa įtraukia kasdieninę savistabą. Kasdieninė savistaba yra būtina, kad padėtų tau atpažinti perspėjimo ženklus prieš tai, kol neįsijungė tavo neigimas. Bet koks atkryčio perspėjimo ženklas yra rimtas signalas, kadangi jis gali būti pirmas žingsnis link...
tags: #priklausomybe #nuo #narkotiku