Priklausomybė nuo motinos - sudėtingas emocinis ryšys, kuris gali tapti psichologine našta tiek suaugusiajam, tiek visai šeimai. Prieraišumas, nuolatinio įverčio siekimas ir baimė, jog paliks - tokia kasdieninė realybė tų, kurie kenčia nuo emocinės priklausomybės santykiuose. Emocinė priklausomybė nuo partnerio - psichologinė būsena, kurios metu žmogus pamina savo emocinius poreikius ir rūpinasi tik savo partneriu.
Kas yra priklausomybė ir kaip ji susijusi su emociniu ryšiu su motina?
Priklausomybė - tai psichikos sutrikimas, kuriam būdingas liguistas noras, poreikis vartoti tam tikrą medžiagą arba kartoti tam tikrą veiksmą, visiškai nepaisant skausmingų vartojimo padarinių. Klaidingai manoma, kad priklausomybė - tai silpnos valios išraiška ar tik įprotis, kurį galima pakeisti, sutvarkyti vien apie tai pagalvojus. Iš esmės, tai yra santykis: tik ne su kitu žmogumi, o su veiksmu, daiktu ar medžiaga, kuris suteikia tam tikrą palengvėjimą vartojimo metu.
Tačiau emocinė priklausomybė - tai santykis su konkrečiu žmogumi (pvz., motina), kuriame asmuo pamina savus poreikius, nuolatos ieško patikinimo, bijo netekimo ir susitapatina su kitam priklausančiu vaidmeniu. Psichologas J. pažymi, kad požymiai gali būti įvairaus intensyvumo: nuolatinis partnerio idealizavimas, troškimas būti visada šalia, baimė, kad jis paliks, nuolatinis klausinėjimas ir patikinimo poreikis.
Kaip susiformuoja emocinė priklausomybė vaikystėje?
Būdami vaikai emociškai priklausomi esame mes visi. Ir jeigu augdami iš to išaugame, tampame brandžiomis asmenybėmis, o emocinė priklausomybė nebėra toks sudėtingas reiškinys. Gyvenimo scenarijus yra pasąmonintas planas, kurį susikuria pats vaikas darydamas sprendimus, išvadas, kurie jam suaugus galbūt visai neatitinka realybės, visa tai vyksta tėvų įtakoje. Taigi susidūrus su stresine situacija žmogus ignoruoja visus galimus sprendimo būdus ir nesąmoningai renkasi gyvenimo scenarijaus įgyvendinimą.
Transakcinė analizė (TA) akcentuoja sąveikas tarp žmonių ir teigia, kad jų elgesys yra susijęs su tam tikra emocine būsena. Ši elgesio schemų, jausmų ir minčių sistema vadinama ego būsenomis (Tėvo, Vaiko, Suaugusiojo). Pagrindinė tiek individualios, tiek grupinės TA terapijos technika yra gyvenimo scenarijaus analizė, kurios tikslas yra - vaikystės sprendimų, lemiančių scenarijų, keitimas bei naujų sprendimų priėmimas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Psichologiniai mechanizmai: kaip priklausomybė palaikoma
Asmenybės pokyčiai - viskas prasideda tada, kai žmogus patiria nuotaikos pasikeitimą, t.y. malonumą, pasitenkinimą, dėl tam tikro įvykio, pavartotos medžiagos ar pan. Būdingi malonūs prisiminimai apie savo elgseną, jos pasekmes ir tai skatina kartoti elgesį. Priklausomam asmeniui būdingas savotiškas mąstymas, jausmai, diskomforto jausmas juos skatina veikti.
Transakcinė analizė, kaip ir daugelis teorijų, pripažįsta, kad ne tik medžiagos ar elgesys sukelia priklausomybę, bet ir emocinės būsenos pokyčiai. N. Craig (1988) priklausomybę įvardina kaip tam tikro elgesio sąsają su emocinės būsenos pakitimu, t.y. kai piktnaudžiavimas bet kokiomis medžiagomis sukelia nuotaikos pakitimus. Priklausomybės ligos pradžia - kai griebiamasi kažkokios medžiagos ar elgsenos pagerinti savijautą, patirti malonumą, palengvinti gyvenimą ar atsikratyti skaudžių minčių.
Savęs praradimas ir susitapatinimas
Emociškai priklausomi žmonės yra linkę susitapatinti su žmogumi, nuo kurio yra priklausomi. Nuolatinis „mes“ kartojimas iki tokio laipsnio, kad tampa sunku atsekti, kur prasideda vienas žmogus tuose santykiuose, o baigiasi kitas. Kopriklausomas elgesys - perdėtas priklausymas nuo kito žmogaus ir manymas, kad esi kito žmogaus dalis, kad be tavęs jis nepajėgus, o taip ir padarome jį neįgaliu ne tik tvarkytis su vartojimu, bet ir su visa gyvenimo kokybe.
Pasekmės asmenybei ir šeimai
Priklausomybės įtaka šeimai ir artimiesiems yra gilus ir kompleksiškas procesas. Priklausomybė yra daugiau nei fizinis noras vartoti ar elgtis. Priklausomybė nėra vieno asmens liga, tai visos šeimos ir artimiausios aplinkos žmonių liga ir tiesiogiai paliečiantį kiekvieną asmenį. Visi priklausomybę turinčio asmens artimieji, kurie stengiasi jam padėti, klausosi jo rūpesčių, tampa netiesiogiai priklausomi.
Šeimos struktūra gali būti suardyta: artimieji taip įsijaučia į kito žmogaus problemą, kad nekreipia dėmesio į savo poreikius, interesus. Jie gyvena priklausomybę turinčio asmens gyvenimą, stengiasi jam padėti. O netinkamai padėdami, jie priklausomybę turintį asmenį dar labiau klampina į tą problemą. Priklausomybei progresuojant darosi vis sunkiau susitvarkyti su kasdieniais uždaviniais bei atsakomybėmis, kol ilgainiui jis tampa visiškai nepajėgus jų išpildyti.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Emocinės pasekmės
Ryškiausiai dažniausiai pastebime pasitikėjimo trūkumą. Lošiantis žmogus ima slėpti savo elgesį, meluoti apie pinigus, laiką ar patiriamus nuostolius. Artimieji pradeda jausti nuolatinę įtampą, nerimą ir nesaugumą. Ilgainiui šeimoje atsiranda emocinis nuovargis, konfliktai, pyktis, kaltinimai, o kartais ir visiškas emocinis atsiribojimas.
Priklausomybė tarsi leidžia žmogui atsijungti nuo realių problemų, sukuria alternatyvų gyvenimą, alternatyvius siekius. Ilgą laiką dalyvaujant lošimuose ar kitokio tipo priklausomyje, smegenys prisitaiko prie intensyvaus stimuliavimo, o natūralūs malonumo šaltiniai - poilsis, santykiai, hobiai - nebekelia tokios jaudulio.
Fizinės ir psichinės sveikatos problemos
Priklausomybė gali sukelti fizinių ir psichologinių problemų, taip pat tarpasmeninių problemų. Neretai priklausomi asmenys skundžiasi padidėjusiu nerimu, įtampa, depresyvinėmis būsenomis, sutrikusiu miegu, psichosomatiniais simptomais: virškinimo sutrikimais, galvos skausmais, nuovargiu. Dėl šių priežasčių psichologai ar psichoterapeutai glaudžiai bendradarbiauja su psichiatrais.
Kada emocinė priklausomybė tampa problema?
Emocinė priklausomybė tampa aiški, kai žmogus pamina savo poreikius, tampa nuolat priklausomas nuo kito patikinimų ir bijo atstumimo. „Kai esame vaikai, nelabai ką galime pakeisti. Kaip ir daugumai psichologinių problemų, mes turime sprendimų, ką daryti. Tas kelias nėra labai paprastas, nes emocijos neveikia kaip logika.“
Pastebėję tokius požymius verta neatidėlioti veiksmų: nuolatinis partnerio idealizavimas, kontrolės stoka, negebėjimas pasakyti „ne“, nuolatinis patikinimo poreikis - visa tai ženklai, kad reikalinga pagalba.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
Kaip padeda terapija ir intervencijos?
Galutinis TA terapijos tikslas - paciento autonomijos pasiekimas. Struktūrinė analizė - klientui padedama suvokti jo ego būsenas. Kontrakto sudarymas - kurio tikslas yra susitari, ko nori abi pusės ir kokia bus kiekvieno iš jų asmeninė atsakomybė už terapijos rezultatus. Akcentuojama yra pozityvūs siekiai, t.y. kokiu pozityviu veiksniu žmogus keis savo problemą.
Gyvenimo scenarijaus analizė yra pagrindinis terapeuto darbo tikslas, o naujų sprendimų priėmimas - paciento darbo tikslas. Terapijos metu pacientas skatinamas pažinti savo ego būsenas, įsisąmoninti ir keisti vaikystės sprendimus, lemiančius gyvenimo scenarijų. Galutinis terapijos tikslas yra pasiekti paciento autonomiją, įgalinti jį priimti racionalius sprendimus, atitinkančius Suaugusiojo ego būseną.
Psichoterapiniai metodai
- Kognityvinė elgesio terapija (KEVT) - padeda identifikuoti ir keisti žalingus mąstymo modelius bei elgesio įpročius.
- Transakcinė analizė - analizuojami gyvenimo scenarijai, ego būsenos ir psichologiniai žaidimai.
- Grupinė terapija ir savitarpio pagalbos grupės - suteikia emocinį palaikymą ir praktinius įgūdžius.
- Psichoedukacija šeimai - padeda artimiesiems suprasti priklausomybę ir koreguoti savo elgesį (nutraukti gelbėjimą, sustabdyti kopriklausomybę).
Kaip elgtis artimiesiems: praktiniai patarimai
Manau, vienas pagrindinių dalykų, kurį turėtų daryti artimieji, - nustoti gelbėti. Pirmiausia, tai yra bergždžias reikalas, nes išgelbėti kitą neįmanoma. Dažniausiai pirmieji pavargsta gelbėtojai. Gelbėjimo procese artimieji įdeda daug emocinių resursų siekdami įtikinti priklausomą, kad jis serga. Vėliau atima iš jo galią pačiam dalyvauti savipagalbos procese.
Rekomenduojami žingsniai:
- Nustokite gelbėti - leidykite patirti pasekmes, kad priklausomas asmuo prisiimtų atsakomybę.
- Išmokite emocinio atsitraukimo - saugokite savo emocinę sveikatą ir ribas.
- Kreipkitės į specialistus ir grupes, skirtas artimiesiems: Lošiančiųjų artimųjų savitarpio paramos grupės, psichologai.
- Skatinkite, bet nereikalaukite pagalbos - parodykite palaikymą ir galimybes kreiptis pagalbos.
- Nesmerkite ir nepažeminkite - daug efektyviau yra supratimas ir pagarba.
Ką daryti žmogui, kuris pats nori keistis?
Psichologė Sigita Novikovienė įsitikinusi, kad su visomis priklausomybėmis yra vienas kelias: pirmiausiai reikia pripažinti pačiam sau, kad aš esu priklausomas ir pripažinti kitiems savo problemą. Kol pats žmogus nepripažins problemos, ir nenorės jos spręsti, tikriausiai vargu ar kas galės padėti. Terapijų tikslas: padėti įveikti savo neigimą ir pripažinti savo problemas, toliau jau seka, kad aš visgi pats esu atsakingas už savo problemas.
Praktiniai patarimai:
- Ieškokite profesionalios pagalbos: psichoterapija, psichiatro konsultacija.
- Dalyvaukite palaikymo grupėse (pvz., anoniminės pagalbos grupės).
- Sukurkite aiškias ribas ir susitarimus (kontraktai su terapeutu).
- Dirbkite su gyvenimo scenarijais ir vaikystės sprendimais (TA metodai).
- Skirkite dėmesį savo fizinei ir emocinei sveikatai - miegas, mityba, fizinė veikla.
Prevencija ir visuomeninė atsakomybė
Turime suprasti, kad prevencija šeimoje yra kertinis dalykas. Vaikai mokosi iš tėvų: jei šeimoje normaliomis laikomos priklausomybės ar emocinė priklausomybė, vaikai vėliau gali kartoti tas elgesio schemas. Tai reiškia, kad šeimos vertybės, nuostatos ir šeimos narių elgesys turi didelę reikšmę rizikos mažinimui.
Visuomenės lygiu svarbu mažinti stigmatizaciją, skatinti prieinamą pagalbą ir informuoti apie pagalbos galimybes. Tai apima prieinamą psichikos sveikatos priežiūrą, paramos grupes artimiesiems ir edukacines programas apie sveikus emocinius ryšius.
Pirmieji ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį
- Nuolatinis patikinimo poreikis ir baimė būti paliktam.
- Savi-identiteto praradimas: sunku pasakyti „ne“, nesugebėjimas išlaikyti ribų.
- Artimųjų pranešimai apie besikeičiantį elgesį: izoliacija, emocinis atšalimas, nuotaikų svyravimai.
- Šeimos funkcijų iškreipimas: vienas narys chroniškai priklausomas, kiti perima jo pareigas.
Pagalbos šaltiniai
Nepaisant, kad kai kurių priklausomybių problemos viešinamos mažiau, pagalba yra. Psichologai, psichoterapeutai, priklausomybių centrai ir savitarpio pagalbos grupės yra svarbūs pagalbos šaltiniai. Rekomenduojamos intervencijos: kognityvinė elgesio terapija, grupinė terapija, programos kaip Minesotos programa, Anoniminių lošėjų ar panašios savipagalbos grupės.
Artimiesiems taip pat rekomenduojama dalyvauti paramos grupėse, kuriose sprendžiami kopriklausomybės klausimai ir mokoma sveikų ribų. Svarbu prisiminti, kad sveikimas dažnai yra ilgas procesas, jam būdingi atkryčiai, tačiau su tinkama pagalba galima išmokti gyventi su mažesniu skausmu ir atgauti gyvenimo kontrolę.
| Problema | Galimos pasekmės | Pagalbos priemonės |
|---|---|---|
| Emocinė priklausomybė | Identiteto praradimas, baimė, kontrolės stoka | Psichoterapija, TA, grupinė terapija |
| Kopriklausomybė šeimoje | Artimųjų emocinė ir socialinė sveikata pablogėja | Paramos grupės artimiesiems, psichoterapija |
| Ilgalaikės psichinės problemos | Depresija, nerimas, psichosomatiniai simptomai | Psichiatro ir psichologo konsultacijos, medikamentinė pagalba prireikus |
Santrauka
Priklausomybė nuo motinos ar emocinė priklausomybė apskritai yra sudėtingas reiškinys, jungiantis vaikystės patirtis, šeimos dinamiką ir smegenų biocheminius mechanizmus. Ji veikia ne tik priklausomą asmenį, bet ir visą šeimą. Transakcinė analizė, kognityvinė terapija, grupinė parama ir šeimos įsitraukimas - tai svarbiausi keliai link autonomijos ir sveikesnių santykių. Artimiesiems svarbu nustoti gelbėti, nustatyti ribas ir ieškoti profesionalios pagalbos, o priklausomam asmeniui - pripažinti problemą ir imtis veiksmų su specialistų pagalba.
tags: #priklausomybe #nuo #motinos