Priklausomybės nuo kompiuterinių žaidimų simptomai ir gydymo būdai

Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų yra oficialiai pripažintas psichikos sveikatos sutrikimas, kurį Pasaulio sveikatos organizacija 2019 metais įtraukė į Tarptautinę ligų klasifikaciją. Šis straipsnis padės atpažinti konkrečius simptomus, suprasti, kas vyksta smegenyse, ir sužinoti, kur Lietuvoje kreiptis pagalbos. Klausimas, kurį dažniausiai užduoda ir žaidėjai, ir jų artimieji, paprastas: kur baigiasi sveikas laisvalaikis ir prasideda problema? Sveikas pomėgis netrukdo kasdienėms pareigoms. Svarbu suprasti: net ir ilgos valandos prie žaidimų savaime nereiškia priklausomybės nuo kompiuterio.

Biologinis priklausomybės pagrindas - smegenų atlygio sistema. Laikui bėgant smegenys prisitaiko. Paauglių smegenys ypač pažeidžiamos. Biologinis polinkis - tik viena dalis. Pripažinimas. Kompetencija. Bendruomenė. Nuolatinė interneto prieiga panaikina natūralias žaidimo pertraukas. Stiprios internetinės bendruomenės dažnai atstoja gyvą bendravimą tiems, kurie jaučiasi vieniši. Tokiems žmonėms žaidimai vis dažniau tampa pagrindiniu ryšio su kitais būdu. Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų nėra charakterio silpnybė, o neurobiologinių procesų ir psichologinių bei socialinių veiksnių padarinys.

Priklausomybė pasireiškia emociniu pluoštu simptomų: žmogus jaučia stiprų nerimą ar irzlumą, kai negali prisijungti prie žaidimo. Pasitenkinimą žmogus pajunta beveik tik žaisdamas, o kitos veiklos atrodo blankios. Apgaulė - vienas labiausiai nerimą keliančių ženklų: žmogus pradeda slėpti, kiek iš tikrųjų žaidžia. Emocinis pobūdis - priklausomybė palieka pėdsaką ir kūne, ir emocijose, ir elgesyje.

Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų yra gydomas sutrikimas, ir veiksmingos pagalbos tikrai esama. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra labiausiai moksliškai pagrįstas būdas gydyti priklausomybę nuo kompiuterio. Pavyzdžiui, įsitikinimą „tik žaisdamas galiu atsipalaiduoti“ terapeutas su pacientu patikrina kartu: ar tai tiesa? Toks klausinėjimas ir yra pagrindinis KET principas. Vaikų priklausomybės ypač svarbus - šeimos vaidmuo. Kartu su terapeutu šeima nustato aiškias, abipusiai sutartas ekrano laiko taisykles. Savarankišką darbą galima pradėti dar laukiant profesionalios pagalbos arba kartu su ja.

Simptomų diapazonas ir jų atpažinimas

Pirmiausia stebėkite žaidimo laiką: savaitę užsirašykite, kiek valandų iš tikrųjų praleidžiate prie ekrano. Tada išsikelkite realų tikslą, pavyzdžiui, sutrumpinti laiką penktadaliu. Laiko valdymo programos, tokios kaip „Cold Turkey“ ar „Freedom“, automatiškai užblokuoja žaidimus pasibaigus nustatytam laikui. Tuštumą, kurią palieka žaidimai, būtina užpildyti kita veikla: komandiniai sportai, kūryba ar savanorytė. Vaikų priklausomybė dažniausiai prasideda nepastebimai, todėl svarbu nedelsiant kreiptis pagalbos į mokyklos psichologą ar šeimos gydytoją pirmajame etape. Pirmas žingsnis - kreiptis į šeimos gydytoją arba į savivaldybės psichikos sveikatos centrą. Nemokama ar iš dalies apmokama pagalba teikiama psichikos sveikatos centruose didmiesčiuose.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Kodėl vystosi priklausomybė nuo žaidimų

Biologinis pagrindas - smegenų atlygio sistema. Laikui bėgant smegenys prisitaiko. Paauglių smegenys ypač pažeidžiamos. Priklausomybė nėra tik vadinamoji „karakterio silpnybė“: ji kyla dėl neurobiologinių procesų ir socialinių veiksnių. Nuolatinė interneto prieiga sukuria gebėjimą vengti realių pertraukų, o stiprios internetinės bendruomenės kartais atstoja socialinį gyvą bendravimą. Žaidimai gali tapti pagrindiniu ryšio su kitais būdu, o priklausomybė nėra vien tik įprotis - tai kompleksiškas reiškinys, kuris įtrauktų emocinius, socialinius ir biologinius veiksnius.

< tagimg>Grafikas: ateina laiko ribos - iššūkiai ir galimybės

Kalbant apie priežastis ir rizikos veiksnius, psichologiniai veiksniai (stresas, depresija, vienatvė) gali skatinti žmones ieškoti komforto žaidimuose ir internetu. Internetas suteikia nemokamą prieigą prie informacijos ir pramogų, o socialinio santykio trūkumas gali skatinti kompensaciją virtualioje erdvėje. Priklausomybė gali turėti rimtų pasekmių fiziškai (nugaros skausmai, akių įtampa, miego sutrikimai), emociškai (depresija, nerimas) ir socialiai (izoliacija).

Kita vertus, kai kurie tyrimai rodo, kad žaidimai gali turėti ir teigiamų rezultatų, pavyzdžiui, lavinti tam tikras kognityvines funkcijas ar skatinti socialinius įgūdžius. UNICEF ataskaitose pabrėžiama, kad labai svarbu nevartoti etikatinės žalos lygiu - žaidimai kartais gali būti dalinai naudingi, kai laikomasi saikingumo ir priklausomybė nėra patologinė. Tačiau nuoseklus ir ilgalaikis per didelis laikas ekranams gali sukelti problemų šeimoje ir socialiniame gyvenime.

Gydymas ir prevencija Lietuvoje

Nėra vaistų, skirtų gydyti priklausomybės nuo kompiuterio. Priklausomybės ligų specialistai - tai pirmoji pagalbos grandis. Tačiau savarankiškai galima pradėti pokyčius: ištrinti visus žaidimus, užblokuoti prieigas prie žaidimų ar portalų, ištrinti socialinių tinklų profilius, išmokti naudotis kompiuteriu tik būtiniems poreikiams. Bendravimas gyvai, hobiai, sportas ir kūrybinė veikla gali būti labai naudingi. Svarbu nustatyti ribas: vienas reguliarus laikas per savaitę pasitikrinti elektroninį paštą ir laikytis grafiko. Jei pirmieji bandymai nepavyksta, kreiptis į specialistus - priklausomybės ligų centrai didžiuosiuose miestuose, psichikos sveikatos centrai regionuose, be reikalingo siuntimo.

Gydymas dažnai apima psichoterapiją (ypač KET), grupinę ir individualią terapiją. Lengvesnių atvejų gydymas gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Taikomos hipotezės - abstinencija (visiškai nebežaisti) arba kontroliuojamas naudojimas. Grupinė terapija dažnai lydi 10-15 individualių užsiėmimų. Svarbu pripažinti poreikį pagalbos ir pradėti darbą su avatarų atvėrimu, nes avatarų atleidimas išsklaido priklausomybės emocinį ryšį.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos

Kaip kalbėtis ir padėti vaikams

Vaikų priklausomybė dažnai prasideda nuo nepastebimo prisidėjimo prie žaidimų dėl sunkumų realiame gyvenime. Tėvai turėtų stebėti vaiko elgesį, domėtis jo pomėgiais ir nustatyti ribas laikui praleistam prie kompiuterio. Priešingai nei kritika, svarbu pradėti pokalbį iš rūpesčio. Mokykla ir tėvų pavyzdys - svarbios dalys. Atverkite dialogą, pasiūlykite alternatyvių veiklų, žaiskite kartu sportą, kurkite ir gilinkite socialinius ryšius realiame pasaulyje.

Priklausomybės požymiai vaikams gali būti: slapta žaidimo laiką, melavimą apie laiką, blogėjančius mokymosi rezultatus, pablogėjusią sveikatą ir sutrikusį miegą. Jei vaikas nuolat praleidžia pamokas ar užsiėmimus dėl žaidimų, reikia kreiptis pagalbos. Prevencija - pradėkite nuo ankstyvo amžiaus: tėvai turi būti pavyzdžiu skaitmeninei higienai ir riboti laiką prie išmaniojo įrenginio. Mokykla gali prisidėti formuojant saugaus elgesio nuostatas su įrenginiais taisyklių diegimu.

Kokie yra tinkami patarimai tėvams?

  • Stebėkite vaiko elgesį ir komunikuokite;
  • Nustatykite aiškias ribas laikui prie kompiuterio;
  • Siūlykite alternatyvas ir įtrau kiški į aktyvų laisvalaikį;
  • Būkite pavyzdžiu vaikui dėl skaitmeninės higienos;
  • Susisiekite su specialistais, jei vaikas negali pats susitvarkyti.

Svarbu: pasveikimas yra įmanomas - su tinkama pagalba ir laiku pradėta intervencija galima sumažinti riziką ilgam laikui. Pasveikimas nėra tik abstinencija nuo žaidimų, tai gyvenimo perspektyvos, kurioje skiriamas laikas darbui, mokslui, santykiams ir saviraiškai.

Diagramma: gydymo etapai ir priemonės" alt="Video: kaip pradėti gydymą ir ką sako ekspertai

Kaip kalbėtis ir padėti vaikams

Vaikų priklausomybė dažnai prasideda nuo nepastebimo prisidėjimo prie žaidimų dėl sunkumų realiame gyvenime. Tėvai turėtų stebėti vaiko elgesį, domėtis jo pomėgiais ir nustatyti ribas laikui praleistam prie kompiuterio. Priešingai nei kritika, svarbu pradėti pokalbį iš rūpesčio. Mokykla ir tėvų pavyzdys - svarbios dalys. Atverkite dialogą, pasiūlykite alternatyvių veiklų, žaiskite kartu sportą, kurkite ir gilinkite socialinius ryšius realiame pasaulyje.

Priklausomybės požymiai vaikams gali būti: slapta žaidimo laiką, melavimą apie laiką, blogėjančius mokymosi rezultatus, pablogėjusią sveikatą ir sutrikusį miegą. Jei vaikas nuolat praleidžia pamokas ar užsiėmimus dėl žaidimų, reikia kreiptis pagalbos. Prevencija - pradėkite nuo ankstyvo amžiaus: tėvai turi būti pavyzdžiu skaitmeninei higienai ir riboti laiką prie išmaniojo įrenginio. Mokykla gali prisidėti formuojant saugaus elgesio nuostatas su įrenginiais taisyklių diegimu.

Taip pat skaitykite: Kainų analizė

Kokie yra tinkami patarimai tėvams?

  • Stebėkite vaiko elgesį ir komunikuokite;
  • Nustatykite aiškias ribas laikui prie kompiuterio;
  • Siūlykite alternatyvas ir įtrau kiški į aktyvų laisvalaikį;
  • Būkite pavyzdžiu vaikui dėl skaitmeninės higienos;
  • Susisiekite su specialistais, jei vaikas negali pats susitvarkyti.

Svarbu: pasveikimas yra įmanomas - su tinkama pagalba ir laiku pradėta intervencija galima sumažinti riziką ilgam laikui. Pasveikimas nėra tik abstinencija nuo žaidimų, tai gyvenimo perspektyvos, kurioje skiriamas laikas darbui, mokslui, santykiams ir saviraiškai.

Diagramma: gydymo etapai ir priemonės">

Jei situacija pereina ribas ir vaikas ar suaugusysis nepakelia savęs be žaidimų, gali būti taikoma stacionarinė priežiūra, farmakoterapija ir psichoterapija. Anoniminiai žaidėjai suteikia paramos grupę - ten galima pasidalinti patirtimi ir emocijomis. Tačiau svarbiausia - kad pats žmogus suprastų poreikį pagalbos ir norėtų pasveikti. Psichologai ir psichoterapeutai dirba su KET programomis, kurios adaptuotos Lietuvos poreikiams, įtraukiantias ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praktiką.

tags: #priklausomybe #nuo #kompiuteriniu #zaidimu #gydymas