Priklausomybė Nuo Azartinių Lošimų: Simptomai Ir Gydymo Būdai

Žmonių, susidūrusių su priklausomybe nuo azartinių žaidimų, skaičius sparčiai didėja. Susirūpinimą kelia ir tai, kad daugiau nei trečdalis kenčiančių nuo šios problemos yra jaunimas. Azartiniai lošimai yra specifinė pramogos rūšis, kuria piktnaudžiaujant gali susiformuoti priklausomybė nuo lošimų, kuri kelia įvairias socialines, biologines ir psichologines problemas ne tik lošiančiajam, bet ir jo artimiesiems.

Įvairūs azartiniai žaidimai yra taip lengvai prieinami, kad paaugliai gali pralošti savo ateitį neišeidami iš savo kambario. Lošimai internete prieinami 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Per televiziją reklamuojamos įvairios loterijos, žadami greiti ir dideli pinigai, automobiliai ir pan. Susidaro įspūdis, kad galima be jokio vargo praturtėti nedirbant.

Kaip Gimsta Priklausomybė?

Tačiau kaip gimsta ši priklausomybė, jei žmogus nėra veikiamas jokių psichotropinių medžiagų? A.Adomaitytės teigimu, potraukis azartiniams lošimams formuojasi lygiai taip pat, kaip ir potraukis bet kuriai kitai psichoaktyviajai medžiagai (tabakui, alkoholiui, narkotikams, vaistams) narkotinėms medžiagoms. Pradėjus vartoti narkotikus, prisitaikoma prie pradinės dozės, vėliau ji didinama siekiant patirti euforiją. Taip vystosi tolerancija narkotinėms medžiagoms.

A. Priklausomiems lošėjams ši veikla yra būdas pakeisti savo emocinę būseną. Šis potraukis gali susiformuoti išgyvenant nemalonius įvykius - tuomet lošimas tampa galimybe „pabėgti“ nuo problemų. Azartiniai lošimai yra viena iš klastingiausių problemų, nes jie sukuria lengvai gaunamų pinigų iliuziją, tačiau viskas greitai gali pasikeisti. Nesvarbu kokį lošimą žmogus pasirenka, organizatoriai visada laimi.

Liguistas potraukis lošti azartinius lošimus yra nesutramdomas, nenugalimas. Tačiau kaip gimsta ši priklausomybė, jei žmogus nėra veikiamas jokių psichotropinių medžiagų? „Azartiniai lošimai iš pradžių yra įdomi ir linksma pramoga, o vėliau tampa sudėtinga psichologine problema, patologiniu potraukiu.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Priklausomybės Simptomai

Yra keletas požymių, pagal kuriuos galima atskirti, ar vaikas palinko į azartinius žaidimus. Juos vertėtų žinoti tėvams, auginantiems paauglius.

• pastebite, kad ėmė vagiliauti. Nors dauguma azartinių lošimų, tarp jų ir kazino, paaugliams neleidžiami, tačiau jie randa kitų lošimo būdų.
• žaidimai internete.

Lošėjai dažnai galvoja apie lošimus net naktį, kai turėtų ilsėtis. Tokios įkyrios mintys trukdo užmigti arba verčia dažnai pabusti, nes nuolat neramina. Kai asmuo negali lošti, jis gali jaustis dirglus ir neramus. Lošimų priklausomybė dažnai veda į socialinę izoliaciją. Asmuo pradeda vengti draugų ir šeimos, siekdamas paslėpti lošimų problemas bei su tuo susijusius finansinius sunkumus.

Dažnas melas apie lošimo įpročius ir išlaidas yra svarbus lošimų priklausomybės požymis. Lošėjas dažnai slepia savo elgesį nuo artimųjų, o tai sukelia konfliktus ir nusivylimą. Priklausomybė nuo lošimų gali sukelti dideles skolas ir finansinius sunkumus. Lošėjas gali išleisti visas savo santaupas, o kartais net skolintis iš kitų, kad galėtų tęsti lošimą.

Emociniai Simptomai

• nerimas
• neviltis
• apatija
• pyktis

Nuolat patiriant tokius jausmus, daugeliui lošiančiųjų gali kilti mintys apie savižudybę ar net bandoma žudytis.

Fiziniai Simptomai

• galvos skausmai
• nuovargis
• svorio netekimas arba padidėjimas

Kadangi kompulsyvus lošimas yra psichikos sutrikimas, keliantis daug sunkių jausmų, negydomas jis gali peraugti į depresiją ar kitus, sunkesnius psichikos sutrikimus. Nuolatinis nerimas gali paveikti miego kokybę.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos

Socialinės Pasekmės

Nors priklausomas nuo azartinių lošimų asmuo patiria dideles emocines kančias, šeima, kaip artimiausias lošiančiojo ratas, taip pat susiduria su kompulsyvaus lošimo pasekmėmis. Labai dažnai lošiančiojo artimieji patiria emocinį ir net fizinį smurtą iš lošiančiojo arba jo kreditorių. Šeimose, kuriuose vienas sutuoktinių yra priklausomas nuo lošimų, padidėja skyrybų rizika.

Pagalba Ir Gydymas

Įveikti azartinių lošimų problemą niekada nėra lengva ir ieškoti profesionalios pagalbos nereiškia, kad esate silpnas ar negalite išspręsti savo problemų. Į gydymą reikėtų žiūrėti plačiau ir gydyti gretutinius psichikos ir elgesio sutrikimus, tokius kaip depresija, nerimas, obsesinį-kompulsinį asmenybės sutrikimą ar aktyvumo ir dėmesio sutrikimą. Toks gydymas gali apimti terapiją, vaistų vartojimą ir/ar gyvenimo būdo pakeitimus.

Priklausomybės nuo lošimų gydymas nėra lengvas procesas. Jis reikalauja daug laiko, pastangų ir noro keistis. Psichoterapija yra vienas efektyviausių gydymo būdų. Kodavimas - tai metodas, padedantis sumažinti ar visai slopinti norą lošti. Anoniminių lošėjų grupės: tai savipagalbos grupės, kur žmonės dalijasi savo patirtimi ir palaiko vieni kitus.

Psichologai ir medikai pataria visiškai apriboti priklausomo asmens priėjimą prie savo lėšų, elektroninės bankininkystės ir kitų būdų pasiekti savo pinigus.

Viena iš jų yra prevencinė priemonė, taikoma remiantis Valstybinės lošimų priežiūros komisijos susitarimu su lošimus organizuojančiomis bendrovėmis: tai neįleidimas į lošimo namus asmens prašymu. Siekdamas pasinaudoti šia priemone, asmuo turi parašyti prašymą. Komisija šį asmens prašymą išsiuntinėja lošimus organizuojančioms bendrovėms. Deja, ši iniciatyva yra tik geranoriško bendradarbiavimo priemonė. Taigi, atsakomybė tenka pačiam lošėjui ir jo artimiesiems.

Taip pat skaitykite: Kainų analizė

Pagalbos būdai

• Psichoterapija
• Kodavimas
• Anoniminių lošėjų grupės
• Savanoriškas apsiribojimas nuo azartinių lošimų
• Medikamentinis gydymas

Siekdami padėti sau ir kitiems įveikti lošimo problemą, anoniminiai lošėjai dalijasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi. Vienintelė sąlyga, norint tapti draugijos nariu, - noras mesti lošti.

Patologiniai lošėjai kiekvieną kartą tiki, kad jie gali kontroliuoti savo potraukį, tačiau dažniausiai viskas baigiasi kazino arba lošimų svetainėje. Daugeliui probleminių lošėjų didžiausias iššūkis yra ne nustoti lošti, o nustojus nepradėti vėl lošti. Internetas padarė azartinius žaidimus kur kas prieinamesniais, todėl sveikstantiems lošėjams sunkiau išvengti atkryčio.

Pagalba artimiesiems

• Pradėkite rūpintis savimi.
• Nekaltinkite savęs.
• Nelikite su problema vieni.
• Perimkite finansų valdymą šeimoje.
• Sukaupkite informacijos apie problemą.
• Daugiau dėmesio kreipkite į savo artimojo teigiamas savybes.

Kaip teigia psichologai, azartiniai žaidimai, kaip ir visos kitos priklausomybės formos, duoda saugumo iliuziją. Liguistas potraukis lošti, pasak psichologų, visada susijęs su pervargimu: psichologiniu, dvasiniu ir fiziniu. Žmonės, priklausomi nuo azartinių žaidimų, prisipažįsta patiriantys vienatvę. Žaisdami jie siekia pabėgti nuo vidinio nepasitenkinimo arba tikisi rasti draugų. Lošimo manija taip pat pragaištingai veikia asmenybę kaip narkotikai ar alkoholis. Tokia priklausomybė žlugdo finansiškai, atima laiką ir bukina. Besigydantys nuo šio priklausomybės asmenys jaučia paniką, vidinį nusivylimą, juos slegia mintys apie skolas, jiems atsiranda miego sutrikimų, jie jaučia begalinę vienatvę ir didžiulę neviltį.

Statistika Ir Tyrimai

Įdomus faktas, kad kuo šalies ekonominė situacija, pragyvenimo lygis yra žemesni - tuo didesnis joje lošėjų procentas. Atlikti tyrimai parodė, kad daugiau kaip du trečdaliai (71 proc.) mėgstančiųjų azartinius žaidimus lošia dėl galimybės laimėti pinigų. Kompulsyviu lošimu greičiausiai suserga jauni ir vidutinio amžiaus vyrai, nepatenkinti savo ekonomine padėtimi. Tyrimų duomenimis, 86 proc. suaugusių žmonių nors vieną kartą gyvenime buvo lošę. Ši priklausomybė veda ir į kitas priklausomybes: 28 proc. lošėjų turi priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, 45 proc. Tyrėjų duomenimis, 25 proc. žmonių, kenčiančių nuo patologinio potraukio azartiniams lošimams, bandė bent kartą nusižudyti. Net 11 proc.

Tyrimai rodo, kad Lietuvoje azartinių žaidimų ir jais užsiimančių žmonių skaičius nelabai kinta bėgant metams. Dauguma tyrime apie įsitraukimo į azartinius žaidimus pokytį dalyvavusių respondentų (65 proc.) nurodė, kad jų įsitraukimas nepakito. 29 proc. įsitraukimas į azartinius lošimus sumažėjo, iš jų daugiau, nei dešimtadaliui - labai. Kad šis įsitraukimas išaugo, nurodė 6 proc. G. Navaičio apibendrintame tyrime dalyvavusių respondentų. Atliekant tyrimus Lietuvoje, nustatytas ir galimo probleminio lošėjo portretas. Šiai grupei gali būti priskirti lošimų priklausomybės požymiai. Daugeliu atveju tai yra 30-39 metų nesusituokę, didesnes pajamas gaunantys vyrai. Bendras šių požymių turinčių žmonių skaičius Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje santykinai nedidelis, JK - 0,5 proc., Lietuvoje - 0,6 proc.

Žinomų žmonių istorijos

• Jaredas, 29 metų (2013 m.), prarado net 250 000 dolerių lošdamas Las Vegase per dvejus metus trukusį maratoną. Jo priklausomybė ne tik stipriai paveikė jo finansinę situaciją, bet ir sukėlė didelių problemų šeimoje.
• Michaelas, 42 metų (2015 m.), lošdamas internetu, per pusmetį prarado savo namą ir 150 000 dolerių. Jis pasiskolino pinigų iš draugų ir šeimos, tikėdamasis atgauti prarastus pinigus, tačiau jo situacija tik blogėjo.
• 35-erių metų Sarah (2018 m.), prarado 75 000 dolerių lošdama. Ji prarado net savo šunį, nes negalėjo jo išlaikyti.

tags: #priklausomybe #nuo #azartinius #zaidimus