Priklausomybės ligos, ypač alkoholizmas, yra aktuali ir skaudi šiuolaikinės visuomenės problema. Priklausomybė - tai ne tik individuali žmogaus ar šeimos tragedija, bet ir visuomenės nelaimė, galinti paliesti bet kurį iš mūsų. Ši liga gali visiškai sužlugdyti žmogaus gyvenimą, todėl svarbu laiku kreiptis į specialistus ir nedelsiant ieškoti pagalbos.
Nors statistika gali rodyti skaičių didėjimą ar nežymų mažėjimą, priklausomybė išlieka rimta problema. Lietuvoje alkoholio vartojimo mastus bandoma mažinti įvairiais būdais, tačiau lietuviai vis dar yra vieni didžiausių alkoholio vartotojų Europoje. Svaigiųjų gėrimų suvartojimas Lietuvoje yra net 35 proc. didesnis nei kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.
Jei ankstesniais laikais alkoholizmas buvo paplitęs tarp 30-40-mečių, tai pastaruoju metu ši problema aktuali ir tarp jaunimo. Prie šios problemos didėjimo prisidėjo ir pandemijos įtampa, ir nemokšiškas bei primityvus šios problemos valdymas mūsų šalyje. Nesaikingas alkoholio vartojimas kelia pavojų ne tik sveikatai, bet ir grėsmę aplinkiniams, o Lietuva vis dar yra lyderė ir pagal nužudymų skaičių lyginant su kitomis Europos valstybėmis.
Policijos departamento duomenimis, 2021 m. apie 33,3 proc. nusikaltimų buvo įvykdyta asmenų, kurie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2021 m. alkoholis neretai tampa nelaimingų atsitikimų darbe priežastimi. Alkoholio vartojimas prie gero nepriveda - tai senai žinoma tiesa.
Per praėjusius metus mūsų šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įstaigose parduota 3,3 mln. dekalitrų spiritinių stipriųjų alkoholinių gėrimų (t. y. 11,8 proc. daugiau nei 2020 m.) ir 21,9 mln. dekalitrų alaus (1,3 proc. daugiau nei 2020 m.).
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Įvairios šalies institucijos su alkoholio vartojimu ir to pasekmėmis bando kovoti kurdamos įvairias prevencines programas ar įstatymus, ribojančius alkoholio pardavimą tam tikru laiku, tam tikrose vietose. Pagal PSO apibrėžimą, apie priklausomybę nuo alkoholio ir kitų medžiagų galima kalbėti tada, jei vartojantis alkoholį žmogus turi problemų šeimoje, darbe ar su teisėsauga.
Sveikatos priežiūros specialistai teigia, kad netgi nėra tikslios statistikos apie tai, kiek žmonių turi priklausomybę alkoholiui, o jeigu ir yra, tai ta statistika neatspindi tikrosios situacijos. Higienos instituto duomenimis, 2021 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 23,7 tūkst. šalies gyventojų. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (598,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (130,5 atvejo) ir alkoholinė psichozė (79,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 40-44 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau - 45-49 m.
Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, atliktas alkoholio vartojimo priežasčių ir tendencijų tyrimas RARHA rodo, kad kas septintas gyventojas Lietuvoje alkoholį vartoja siekdamas užsimiršti, kas dešimtas - norėdamas įveikti sielvartą ir depresiją. Pagal šiuos grėsmingus rodiklius Lietuva pirmauja Europoje, keturis kartus lenkdama Europos Sąjungos (ES) vidurkį, devynis kartus - Estiją. Specialistai skambina pavojaus varpais dėl vyrų psichologinės sveikatos Lietuvoje, kuriems alkoholis dažnai yra vienintelis prieinamas būdas pasijusti geriau, susidūrus su sunkumais ar išgyvenant krizes.
Praėjusiais metais atliktas RARHA (Reducing Alcohol Related Harm) tyrimas skelbia negailestingą mūsų šalies vaizdą: kas septinto alkoholį vartojančio Lietuvos gyventojo, arba beveik 14 proc., pagrindinis motyvas yra siekis viską pamiršti, pabėgti nuo savo problemų. Palyginimui, Estijoje situacija yra nepalyginamai geresnė - ten dėl noro viską pamiršti alkoholį vartoja tik vidutiniškai 1,5 proc. gyventojų.
Tyrimo duomenimis, apie 10,5 proc. Lietuvos gyventojų, per pastaruosius 12 mėnesius vartojusių alkoholį, tai darė siekdami įveikti liūdesį ir depresiją. Šis rodiklis daugiau nei dvigubai viršija ES vidurkį (apie 4 proc.) ir lenkia visas kitas bendrijos valstybes. Nuo Estijos atsiliekame daugiau nei 4 kartus, kur alkoholyje liūdesį ir depresiją skandina tik apie 2 proc.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Vilniaus universiteto mokslininkų šiemet pristatytas tyrimas rodo, kad net 87 proc. Lietuvoje girtaujančių žmonių yra vyrai, o daugiausia su alkoholio problemomis susiduria kaime gyvenantys asmenys. Šie duomenys tiesiogiai atspindi anoniminės psichologinės pagalbos prieinamumą mūsų šalyje - kaimiškose vietovėse tokia apskritai neteikiama. Lietuvoje iš viso veikia tik 5 specializuoti vyrų krizių centrai, kurie įsikūrę didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Utenoje ir Alytuje.
Priklausomybės priežastys ir psichologinės problemos
Kauno apskrities vyrų krizių centro vadovė tikina, kad, norint šalies vyrus ištraukti iš neigiamos savęs naikinimo ir žalojimo tendencijos, pirmiausia reikėtų užtikrinti anoniminės psichologinės pagalbos prieinamumą.
„Šalyje trūksta galimybės nemokamai gauti profesionalią psichologinę pagalbą. Krizes išgyvenantys asmenys vengia kreiptis į poliklinikas ar psichikos sveikatos centrus, nes nenori prarasti anonimiškumo. Jie geriau lieka vieni su savo problemomis ir bando jas skandinti alkoholyje“, - aiškina D.
„Priklausomybė yra tarsi pakilusi žmogaus kūno temperatūra - tai ne liga, o simptomas. Ji rodo, kad vyksta uždegiminiai procesai. Taip pat ir alkoholizmas - jis rodo, kad žmogaus sieloje vyksta labai daug skaudžių dalykų. Finansinės problemos, didelė atsakomybių našta, nedarbas, santykių krizės, susikaupusios nuoskaudos, depresija ir nerimas. Todėl įvairūs alkoholio vartojimo draudimai ir ribojimai girtavimo šalyje tikrai nesustabdys. Tai tas pats, kaip karščiuojančiam žmogui siūlyti aspiriną, o ne gydyti temperatūrą sukėlusią ligą“, - teigia R.
„Draudimai nėra jokia pagalba žmogui, kuris ir taip kenčia. Negaudamas išgerti, jis patiria dar didesnę kančią. Būtent tokie žmonės neretai pasirenka ir savižudybės kelią - priklausomų žmonių savižudybių rodikliai Lietuvoje yra labai aukšti. Jei norime, kad alkoholį vartojantis žmogus pasveiktų, turime jam suteikti pagalbą, panaikinti priežastis, kurios jį skatina griebtis vienos ar kitos priklausomybės“, - tikina R.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
„Įsivaizduojama, kad bokalas padės išspręsti visas problemas arba mažų mažiausiai leis jas užmiršti. Mano darbo patirtis rodo, kad apie 80 proc. smurtautojų patiriamą kaltės jausmą ir savigraužą bando slopinti alkoholiu. Net pusė žmonių, išgyvenančių skyrybas ar santykių krizes, kaip problemos sprendimą renkasi alkoholį, o ne, pavyzdžiui, apsilankymą pas psichologą, sportą ar kitokią aktyvią veiklą, kuri padeda nepasiduoti liūdesiui“, - teigia D.
„Bėdų skandinimas alkoholiniuose gėrimuose yra savotiškas savęs naikinimas, tarsi savižudybė, noras atjungti savo psichiką, išbraukti save iš pasaulio. Krizių centre siekiame, kad vyrai išsiaiškintų tikrąsias juos kamuojančias problemas ir nekaltintų alkoholio, kuris yra jau pasekmė, o ne priežastis. Ypač kai kalbame apie smurtą, kaltas ne alkoholis, už savo veiksmus atsakingi patys vyrai“, - sako A.
„Praėjusiais metais Kauno apskrities vyrų krizių centras gavo tik 17 000 eurų paramos. Šiemet finansavimo išvis nėra, todėl žmonėms galime teikti tik mokamas paslaugas. Bet, įsivaizduokite, pas mus ateina ne tik emocines, bet ir finansines krizes išgyvenantys vyrai, jie neturi iš ko sumokėti už pagalbą, o kartais būklė būna tokia, kad iki savižudybės būna likę visai nedaug. Tuomet dirbame iš idėjos, juk neišvarysime tokio žmogaus į gatvę“, - teigia D.
Vis dėlto nedaug specialistų sutinka dirbti be atlyginimo vien iš idėjos, todėl, negaudamas finansavimo, centras negali išlaikyti patyrusių psichologų, jie atitolsta nuo šios specifinės veiklos, susiranda kitus darbus.
„Paėjusiais metais iš savivaldybės kas mėnesį gaudavome po 1000 eurų, iš projektinės veiklos per metus surinkome 3000 eurų. Tai viskas. O reikia mokėti komunalinius mokesčius, sumokėti algas darbuotojams. Už tokius pinigus tai yra sudėtinga“, - tikina A.
„Moterų krizių centrų situacija yra nepalyginamai geresnė, jos gauna gerokai didesnį finansavimą ir pačių centrų yra bent tris kartus daugiau. Moterys yra aktyvesnės, jos labiau pakovoja už save. Be to, visuomenė moterų krizių centrus suvokia kaip būtiną ir remiamą įstaigą. Deja, su vyrų krizių centrais taip nėra“, - sako D.
„Būtų gerai, jei atsirastų specialios grupės, kurios važinėtų po kaimiškas vietoves ir ieškotų žmonių, kuriems reikia pagalbos. Reikia stengtis darbo neturinčius, į alkoholizmą linkusius žmones įtraukti į aktyvias veiklas, kad jie jaustųsi reikalingi, kad jiems būtų suteikta reikiama psichologinė parama“, - teigia D.
Specialistai pripažįsta, kad pagalbos vyrams sistema Lietuvoje - apverktinos būklės. Vyrų savižudybių rodiklis Lietuvoje - didžiausias Europoje. 2015 m. 100 tūkst.
„Vyrų psichologinė sveikata ir gera savijauta - visos visuomenės rūpestis ir didžiulė problema. Būtina skubiai imtis realios pagalbos sistemos kūrimo, keisti archajinį požiūrį, kad draudimai ir apribojimai mus išgelbės. Laikas į vyrų problemas pasižiūrėti moderniai ir vakarietiškai, jei norime, kad mūsų šalyje vyrams būtų gera gyventi“, - pabrėžia R. Alekna.
Alkoholio vartojimo tendencijos ir statistika
Valstybės duomenų agentūros teigimu, pernai alkoholio suvartota mažiausiai per pastarąjį dešimtmetį. Statistikos duomenimis, pernai vienas Lietuvos gyventojas išgėrė 200 gramų absoliutaus alkoholio mažiau nei užpernai. „Nors ir ne tiek daug, bet matomas sumažėjimas ir labai tikimės, kad prevencinės priemonės veikia, <...> tiek politikos priemonės, apribojimai visokie padaryti.
„Labai geras rodiklis, kad mažėja stipraus alkoholio suvartojimas, <...> nes vartojant daugiau stiprių alkoholinių gėrimų, žymiai greičiau žmogus prasigeria, vystosi psichozės ir panašiai.
Higienos instituto duomenimis, nors alkoholio vartojimas ir mažėja, tačiau susirgimų rodikliai - ne. Pernai bent viena su alkoholio vartojimu susijusi liga buvo diagnozuota 2 tūkst. daugiau asmenų nei 2022 metais.
Anot statistinių duomenų, 2024 metais alkoholio vartojimas sumažėjo ir vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 10,2 litro alkoholio. Alkoholio suvartojimo struktūra taip pat keitėsi, bet nežymiai. Daugiausiai lietuviai išgeria 42 proc. ir stipresnių spiritinių alkoholinių gėrimų, alus ir kiti silpnieji gėrimai sudarė 39,6 proc., palyginti su praėjusiais metais jie padidėjo 0,5 procentinio punkto. Deja, šalyje išaugo mirtingumas nuo dėl tiesiogiai susijusių ligų su alkoholiu. 2024 metais mirė 667 žmonės, tai 52 asmenimis daugiau nei 2023 metais.
Taip pat pastebima, kad žmonės pradėjo šiek tiek daugiau vartoti vyno ir kitų fermentuotų gėrimų. Manoma, kad tam įtakos turėjo ir pakitusios alkoholio kainos. Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2024 m., palyginti su 2023 m., padidėjo 4,5 proc. Labiausiai pabrango viskis 6,3 proc., vaisių vynas - 5,7 proc., Lietuvoje pagamintas alus - 5,2 proc., vermutas - 5 proc., likeris - 4,9 proc.
Kaip pastebima iš statistinių duomenų, 2024 metais buvo suvartotas mažiausias alkoholio kiekis per visą dešimtmetį. Bet tai negelbėjo ligotumo rodiklių. Lyginant su 2023 metais, ligotumas nežymiai išaugo ir toliau didėja. Tą galima paaiškinti tuo, kad ligos yra ilgalaikė alkoholio vartojimo pasekmė, todėl tokius skaičius šiandien ir matome. Vyrai dėl alkoholio sukeltų padarinių serga 3 kartus dažniau nei moterys. Didžiausias vyrų ligotumas buvo 50-54 m. amžiaus grupėje, moterų - 45-49 m. amžiaus grupėje.
Kaimo gyventojai, lyginant su miestiečiais, ir serga, ir miršta dažniau. Jų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis 1,3 karto viršija miesto gyventojų ligotumą. Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis yra 45-49 m. amžiaus grupėje, miesto gyventojų - 50-54 m. amžiaus grupėje.
Dažniausios ligos - alkoholinė priklausomybė, toksinis alkoholio poveikis, kepenų liga ir alkoholinė psichozė. Higienos instituto duomenimis, 2024 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 27,7 tūkst. asmenų, nežymiai daugiau negu 2023 m. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (703,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (157,5 atvejo), alkoholinė kepenų liga (132,5 atvejo) ir alkoholinė psichozė (85,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
2024 m., palyginti su 2023 m., alkoholio sukeltų polineuropatijų padaugėjo 12,7 proc., ypatingų epileptinių sindromų - 11,1 proc., alkoholinės kepenų ligos atvejų - 5,8 proc., nežymiai sumažėjo tik nervų sistemos degeneracijos, sukeltos alkoholio, atvejų - 1,9 proc.
Higienos instituto duomenimis, 2024 m. 677 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 52 asmenimis daugiau negu 2023 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (52,6 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (22,2 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (8,3 proc.).
Aptariant alkoholio vartojimo statistiką, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nors bendras suvartojimas mažėja, susirgimų rodikliai išlieka aukšti. Tai rodo, kad priklausomybė nuo alkoholio yra giliai įsišaknijusi problema, kuriai reikia kompleksinio požiūrio.
Statistika 2023 m.
Įžanga 2023 m. Valstybės duomenų agentūra kartu su Higienos institutu ir Sveikatos apsaugos ministerija pristatė detalią alkoholio ir tabako vartojimo statistiką. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius duomenis, paaiškinsime, ką reiškia vidutinis 11 litrų „gryno“ alkoholio ir kokias pasekmes tai turi visuomenės sveikatai bei ekonomikai.
11 litrų absoliutaus alkoholio tenka kiekvienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui (-0,2 l nuo 2022 m.).
Mažmeninės prekybos apimtys (2023 m., palyginti su 2022 m.):
- Spiritiniai gėrimai ir vynas 📉 - sumažėjo 0,8 % ir 4,2 %
- Alus 🍺 - sumažėjo 6 %
Kainų augimas (2023 m. vidutiniškai +10,6 %): labiausiai pabrango vietinis alus (+14,7 %), importinis alus (+13,7 %) ir vermutas (+13,2 %).
27 000 žmonių (2 tūkst. daugiau nei 2022 m.) diagnozuota bent viena liga, tiesiogiai susijusi su alkoholio vartojimu.
Top 4 diagnozės (atvejai 100 000 gyventojų):
- Alkoholinė priklausomybė - 688,1
- Toksinis alkoholio poveikis - 150,9
- Alkoholinė kepenų liga - 125,2
- Alkoholinė psichozė - 82,3
Mirtingumas: 625 žmonės mirė dėl alkoholio sukeltų ligų (-21 nuo 2022 m.). Pagrindinės priežastys - kepenų ligos (48,6 %), apsinuodijimas (25,4 %) ir kardiomiopatija (9,4 %).
Vyrų mirtingumas dėl alkoholio ligų 2,3 karto viršijo moterų.
Gyvenamoji vieta: kaimo gyventojų mirčių rodiklis (25,5/100 000) viršija miestiečių (20/100 000).
1 223 cigaretės vienam gyventojui (15+ metų) - 2,2 % mažiau nei 2022 m.
Cigarečių gamyba - -8 %, eksportas - -11 %, importas - -5,7 %.
Tabako kainos pakilo 6,3 % (dėl akcizo didinimo nuo 2023 m. sausio 1 d.).
Mirčių nuo rūkymo sukeltų navikų - 1 497 (-68 nuo 2022 m.), daugiausia vyrų (78,7 %).
Apibendrinant, galima teigti, kad priklausomybė nuo alkoholio Lietuvoje išlieka rimta problema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir kompleksinių sprendimų. Svarbu ne tik mažinti alkoholio prieinamumą, bet ir užtikrinti psichologinės pagalbos prieinamumą, ypač vyrams ir kaimo gyventojams. Tik tokiu būdu galima pasiekti realių pokyčių ir pagerinti visuomenės sveikatą bei gerovę.
| Rodiklis | 2022 m. | 2023 m. |
|---|---|---|
| Absoliutaus alkoholio suvartojimas (litrai vienam gyventojui) | 11,2 | 11,0 |
| Mirčių nuo alkoholio sukeltų ligų | 646 | 625 |
tags: #priklausomybe #nuo #alkoholio #statistika