Ūkininkai ir juridiniai asmenys vis labiau jaučia darbuotojų trūkumą, todėl atsiranda poreikis įdarbinti užsieniečius. Užsieniečių teisinės padėties įstatymas (UTPĮ) nustato ES valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams palankius įsisteigimo principus Lietuvoje: nuo pirmos atvykimo dienos gali būti trumpalaikis buvimas iki 3 mėnesių, o ilgalaikiam gyventi (dirbti) - leidimas laikiniam gyventi. Kitaip - užsieniečiams iš trečiųjų šalių reikia patvirtinto teisėto buvimo dokumento ir leidimo dirbti. Jei laikotarpis ilgesnis nei 90 dienų (per 180 dienų), būtina nacionalinė viza arba leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Leidimo dirbti išduodamas darbo laikotarpiui pagal sutartį, bet ne ilgesniam nei galiojantis laikotarpis.
Teisinis pagrindas įdarbinant užsieniečius ir pagrindiniai režimai
Darbdaviai įdarbina užsieniečius vadovaudamiesi Darbo kodeksu: sudaroma darbo sutartis, apibrėžiamos būtinosios darbo sąlygos, funkcijos, užmokesčio lygis ir darbo laiko normos. Užsieniečiui taikomos tos pačios darbo užmokesčio normos kaip ir Lietuvos piliečiams: viršvalandžiai, naktinis darbas, poilsio bei švenčių dienos, galimi priedai, priemokos ir premijos. Nevalgytą atskirtį gali lemti tik minimalus atlyginimas tiek už nekvalifikuotą darbą, tiek už tą patį darbą pas tą patį darbdavį. Užsieniečiui mokamas atlyginimas apmokestinamas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).
Nuo 2021 m. kovo 1 d. leidimo dirbti Lietuvoje nereikia užsieniečiams, kurie dirba nuotoliniu būdu užsienio įmonei, neatvykstant į Lietuvą; tai reglamentuoja UTPĮ 58 straipsnis. Darbdaviai, įdarbindami užsieniečius iš ES ar trečiųjų šalių, turi Užimtumo tarnybai registruoti laisvą darbo vietą. Lietuvoje dirbančių užsieniečių LDU pranešimus teikia Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai per SODROS EDAS sistemą.
Sodros mokesčiai, socialinis draudimas ir A1 formos klausimai
Užsieniečiui, dirbančiam pagal darbo sutartį Lietuvoje, mėnesinis GPM mokestis dažnai skaičiuojamas kaip 15 proc. nuo užmokesčio. Tačiau mokesčių tvarka nėra vienareikšmė: NPD (neapmokestinamas pajamų dydis) taikomas tik Lietuvos nuolatiniam gyventojui, ne užsieniečiui. Jei užsieniečiui taikomi mokesčiai kituose šalyse (pvz., Estijoje), galimi skirtingi scenarijai dėl socialinio draudimo įmokų. Socialinio draudimo numeris (SODROS numeris) suteikiamas, kai darbdavys per SODROS paskyrą pateikia užsieniečio asmens dokumentą. Jei užsienietis turi Lietuvos vizą, būtina turėti socialinio draudimo numerį, nes 1-SD pranešimas apie socialinio draudimo pradžią gali būti laikinas, kol įsigalioja numeris.
Nuo 2021 m. kovo 1 d. darbdaviai turi teikti LDU pranešimą per SODROS EDAS sistemą apie visus įdarbintus užsieniečius, įskaitant komandiruotuosius ar nuotolinio darbo sutartis turinčius asmenis. Taip pat reikia pranešti apie pasikeitusį teisėtą buvimą Lietuvoje pagrindą, darbo sutarties laikotarpio pasikeitimus ar sutarties nutraukimą. LDU pranešimo pateikimo terminas - prieš vieną darbo dieną iki įdarbinimo dienos, o pasikeitus - per vieną darbo dieną nuo pasikeitimo dienos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo raminimo svarba
Dvigubo apmokestinimo nuostatos tarp Lietuvos ir atitinkamos ES šalies lemia, kad atlyginimas už darbą Lietuvoje apmokestinamas Lietuvos mokesčiais, bet už darbą už Lietuvos ribų - Lietuvos mokesčius išskaityti draudžiama. Tai reiškia, kad teisės aktai reglamentuoja, kada galima išskaityti GPM (pvz., kai užsienietis atvyksta į Lietuvą - 15 proc. GPM už įdarbinimo laikotarpį). Tačiau socialinio draudimo įmokos gali skirtis: kai užsienietis dirba vienoje šalyje, o gyvena kitoje, gali būti taikoma A1 forma ir socialinio draudimo įmokų mokėjimas konkrečioje šalyje.
Nuotolinio darbo sutartys ir dienpinigiai
Nuotolinio darbo sutartis dažnai pritaikoma: būtina nurodyti tikslų užsieniečio vadovo darbo vietos adresą, kuris gali būti už Lietuvos ribų. Jeigu vadovas dirba Estijoje, o reali darbo vieta yra ten, nuotolinio darbo sutartis gali būti ekonomiškai palankesnė, o dienpinigiai už keliones į Lietuvą turi būti mokami Estijoje nustatytais standartais. Išmokėti dienpinigius pagal Estijoje galiojančias normas leidžia atskaitymus mokestiniu požiūriu. GPMĮ komentarai pateikia aiškinimus dėl nuotolinio darbo sutarties ir dienpinigių.
Kilus klausimams dėl GPM išskaitymo užsieniečių vadovų atlyginimams, būtina įvertinti, ar taikomas NPD (PNPD) Lietuvos gyventojui, ar užsieniečiui - ne. Dvigubo apmokestinimo sutartyje apibrėžta, kad atlyginimai už darbą Lietuvoje apmokestinami Lietuvoje, o už darbą už Lietuvos teritorijos ribų - šių pajamų Lietuvoje neapmokestinti su tokiais kaip išskaitos.
Dažnai klaidų vengimas ir migracijos procesų apskaita
Praktikoje galima susidurti su klaidomis: manyti, kad įdarbintas užsienietis su galiojančiu leidimu laikinai gyventi Lietuvoje gali būti įdarbinamas be papildomų migracijos procedūrų. Iš tikrųjų laikinojo leidimo išdavimas įvertina užsieniečio atitikimą darbo rinkos poreikiams ir konkretaus darbdavio įsipareigojimą įdarbinti. Jei užsienietis nori keisti darbdavį, reikia Migracijos departamento sprendimo leisti darbo funkcijos pakeitimą. ES mėlynosios kartelės turėtojai perkelti į kitas pareigas paprastai lengviau nei įprastą leidimą gyventi gavusių asmenų. Migracijos departamento leidimo nereikia, kai ES mėlynoji kortelė galioja ir darbuotojas Lietuvoje dirba daugiau nei 12 mėnesių, tada tiesiog informuojama apie darbdavio pasikeitimą.
Įsidėjus į Lietuvą iš trečiųjų šalių gyventoją, kitoje ES valstybėje išduota ES mėlynoji kortelė suteikia teisę dirbti ir gyventi tik tiek laikotarpiu, kiek galioja kortelė ir kita šalis nustato sąlygas. Užsieniečio prašymas išduoti ES mėlynąją kortelę Lietuvoje turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo įsidarbinimo pradžios Lietuvoje. Taip pat būtina informuoti Migracijos departamentą apie bet kokius pakeitimus dėl darbo santykių užsieniečiu, laikantis įstatyme numatytų terminų.
Taip pat skaitykite: Senjorų socialinė priežiūra
Darbdaviams svarbu suprasti, kad bausmės už LDU pranešimų nevykdymą gali būti 200-400 eurų už kiekvieną pažeidimą. Užsieniečių įdarbinimo klausimai dabar aktualūs daugeliui įmonių, todėl būtina laikytis migracijos, darbo teisės ir socialinių įmokų reikalavimų bei iš anksto planuoti komandos struktūrą, kai įmonė planuoja įdarbinti užsieniečius ar nuotoliniu būdu dirbančius vadovus.
Praktiniai patarimai darbdaviams
- Registruokite laisvas darbo vietas Užimtumo tarnyboje, kai įdarbinami užsieniečiai.
- Atsižvalgant į migracijos reikalavimus, planuokite laikinojo leidimo gyventi arba ES mėlynosios kortelės proceso trukmę ir pateikite reikalingus dokumentus laiku.
- Laikykitės LDU pranešimų terminų - prieš įdarbinimą, pasikeitus reikalavimams ar nutraukiant sutartį.
- Apsvarstykite nuotolinio darbo sutartis, kai tai ekonominiu ir administraciniu požiūriu yra palankiau tiek įmonei, tiek darbuotojui.
- Įvertinkite socialinio draudimo galimybes per A1 formą ar socialinio draudimo įmokų perskirstymą laikantis dvigubo apmokestinimo sutarties nuostatų.
- Tvarkykite dokumentus ir kontaktus su Migracijos Departamentu bei SODRA laiku, kad išvengtumėte bausmių už pažeidimus.
Teisinės nuostatos ir praktikos gairės
Teisės aktai aiškiai nustato užsieniečių teisinės padėties ir įdarbinimo tvarką Lietuvoje. Įmonės turėtų konsultuotis su teisininkais migracijos ir mokesčių klausimais, kad neklystų su GPM išskaitymais, socialinio draudimo įmokomis ir LDU pranešimais. Bendradarbiavimas su Migracijos departamentu ir SODRA yra būtinas norint užtikrinti teisėtą užsieniečių įdarbinimą ir išvengti administracinių nuobaudų.
Taip pat skaitykite: Kūrybiškumas socialiniame darbe: apibrėžimas
tags: #priimamas #darbuotojas #su #leidimu #sodros #mokesciai