Išėjimas į pensiją žymi ne tik ilgos profesinės karjeros pabaigą, bet ir naujo gyvenimo etapo pradžią, todėl šis procesas turėtų būti kuo sklandesnis ir finansiškai naudingesnis darbuotojui. Daugelis žmonių, nusprendusių baigti darbinę veiklą dėl senatvės pensijos amžiaus sukakties, dažnai nežino visų teisinių niuansų, kurie reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą šiuo pagrindu.
Teisinis pagrindas: DK 56 str. 1 d. 4 p. ir kiti straipsniai
Pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą, darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, jei darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje įmonėje. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 56 straipsnis suteikia galimybę išeiti iš darbo tam tikrais atvejais, taip pat gaunant ir išmokas.
DK 56 straipsnis numato darbuotojo teisę vienašališkai nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, jei tam yra svarbių priežasčių. Pagrindiniai atvejai, kada ši teisė gali būti taikoma: esminis darbo sąlygų pažeidimas, darbo sąlygos kelia pavojų darbuotojo sveikatai ar gyvybei, darbdavys vėluoja mokėti atlyginimą ar kitas išmokas. Tačiau, ne visais atvejais darbuotojas gali pasinaudoti šiuo straipsniu.
Įspėjimo terminai
Standartinis išėjimas iš darbo savo noru (pagal 55 str.) reikalauja įspėti darbdavį prieš 20 kalendorinių dienų. Įstatymas numato, kad nutraukiant sutartį dėl svarbių priežasčių (šiuo atveju - pensijos), darbuotojas privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Tai reiškia, kad jums nereikia laukti beveik mėnesio - galite procesą užbaigti per savaitę. Taip pat verta žinoti, kad atostogų metu pateiktas prašymas neatitolina atleidimo termino.
Finansinis aspektas: išeitinė išmoka ir kitos kompensacijos
Finansinis aspektas yra vienas svarbiausių planuojant išėjimą į užtarnautą poilsį. Išeitinė išmoka: nutraukiant darbo sutartį pagal DK 56 str. 1 d. 4 p., darbdavys privalo išmokėti dviejų darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Jeigu darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei vienerius metus, išmokama vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie pensijas
Taip pat nepriklausomai nuo atleidimo pagrindo darbdavys privalo atsiskaityti už visas sukauptas ir nepanaudotas kasmetines atostogas. Svarbu paminėti, kad išeitinė išmoka dėl pensijos amžiaus darbuotojui paprastai mokama tik vieną kartą.
Taip, nuo išeitinės išmokos yra nuskaičiuojami mokesčiai (GPM, Sodros įmokos), kaip ir nuo įprasto darbo užmokesčio.
Sodra ir Ilgalaikio darbo išmokų fondas
Be darbdavio mokamos išeitinės išmokos, Lietuvoje egzistuoja ir Ilgalaikio darbo išmokų fondas, kurį administruoja „Sodra“. Visgi, jei jūsų atleidimo situacija yra kompleksinė (pavyzdžiui, įmonė likviduojama arba vyksta etatų mažinimas, ir jūs kaip tik esate pensinio amžiaus), galite pretenduoti į papildomas išmokas iš šio fondo, priklausomai nuo jūsų stažo toje darbovietėje. Išeinant į pensiją savo iniciatyva pagal 56 straipsnį, pagrindinis finansinis šaltinis išlieka darbdavio mokama 2 mėnesių išeitinė išmoka, o „Sodros“ ilgalaikio darbo išmoka šiuo atveju paprastai netaikoma.
Prašymo forma: ką parašyti?
Prašymas atleisti iš darbo turi būti rašytinis ir trumpas, aiškus bei formalus. Prašyme turi būti nurodyti šie duomenys: vardas, pavardė, darbuotojo vardas, pavardė, darbdavio vardas, pavardė, prašymo data, prašymo vieta. Prašyme turi būti nurodyta priežastis, kodėl norite išeiti iš darbo. Prašymas turi būti trumpas, aiškus ir formalus. Prašyme nereikia nurodyti priežasties, kodėl norite išeiti iš darbo, nebent tai yra susiję su svarbiomis aplinkybėmis (pvz., sveikatos būkle, šeimos padėtimi ir pan.). Taip pat nereikia rašyti ilgų padėkų ar atsiprašymų.
Praktikoje toks prašymas atleisti iš darbo dažniausiai siunčiamas el. paštu arba registruotu paštu darbdavio įmonės buveinės adresu. Taip pat galima naudoti informacinių technologijų priemones, pvz., el. paštą, jeigu kontaktai yra įforminti darbo sutartyje.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti prašymą motinystės išmokai
Pavyzdinis prašymas
„Prašau nutraukti mano darbo sutartį nuo [Įrašyti datą] pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4 punktą (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių - sukakus senatvės pensijos amžių).“
Ką daryti, jei darbdavys bando priversti rašyti „savo noru“?
Jeigu darbdavys bando jus įkalbėti rašyti prašymą „savo noru“ (kad nereikėtų mokėti išmokos), jūs turite teisę nesutikti ir reikalauti atleidimo pagal 56 straipsnį. Jei pateikus prašymą pagal 56 straipsnį darbdavys paruošia dokumentus atleidimui „savo noru“ (55 str.) ir prašo juos pasirašyti, jokiu būdu to nedarykite. Pasirašius tokį dokumentą, vėliau įrodyti, kad tikroji valia buvo kitokia, bus labai sunku.
Jei matote, kad darbdavys ignoruoja jūsų prašymą arba atsisako mokėti išeitinę išmoką, pirmiausia rekomenduojama pateikti raštišką pretenziją registruotu laišku. Jei tai nepadeda, darbuotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba tiesiogiai į Darbo ginčų komisiją.
Išmokų skaičiavimo praktiniai patarimai
Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu - darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Tačiau praktikoje kartais minima ir kitoje straipsnio redakcijoje nurodyta išmoka (pvz., vienas VDU arba pusė VDU tam tikrais atvejais), todėl visada žiūrėkite aktualią redakciją: Reikėtų skaityti galiojančius teisės aktus.
| Atleidimo pagrindas | Išmokos dydis (apibendrintas) |
|---|---|
| DK 56 str. (pensija, teisė į visą pensiją) | 2 vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai (jei darbo santykiai ≥ 1 m.) |
| DK 56 str. (jei < 1 m. darbo santykiai) | 1 vidutinis mėnesinis darbo užmokestis |
| Kompensacija už nepanaudotas atostogas | Visos sukauptos nepanaudotos atostogos |
VDU (vidutinio darbo užmokesčio) apskaičiavimas: darbuotojo vienas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vienas vidutinis valandinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Aprašą, dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų arba vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal darbo grafiką. 7 punktas aiškina, kaip apskaičiuoti VDU, o praktikoje VDU skaičiuojamas iš paskutinių mėnesių (pvz., 9,10,11 mėn.), priklausomai nuo įmonės praktikos bei Aprašo reikalavimų.
Taip pat skaitykite: Kas priklauso vienkartinė pašalpa?
Pavyzdys skaičiavimui: jei darbuotojas dirba 5 darbo dienas per savaitę, VDU dienai dauginama iš 21 darbo dienos per mėnesį; už 2 mėnesių išeitinę - VDU × 42 d.d. (arba atitinkamai pagal VDU apskaičiavimo taisykles).
Praktiniai atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus
- Ar darbdavys gali atsisakyti atleisti pagal 56 str., jei atitinku reikalavimus? Jei jūs atitinkate įstatymo keliamus reikalavimus (esate sukakęs pensinį amžių ir turite teisę į visą pensiją), darbdavys negali atsisakyti tenkinti jūsų prašymo.
- Ar išeitinė išmoka mokama vieną kartą? Svarbu paminėti, kad išeitinė išmoka dėl pensijos amžiaus darbuotojui paprastai mokama tik vieną kartą.
- Ar galiu vėl dirbti toje pačioje įmonėje po atleidimo? Teoriškai darbo sutartis yra nutraukiama. Jei norite tęsti darbą, turėtumėte sudaryti naują darbo sutartį. Tačiau svarbu suprasti, kad išeitinė išmoka mokama dėl darbo santykių pabaigos. Jei kitą dieną vėl įsidarbinsite toje pačioje vietoje, tai gali sukelti įtarimų kontroliuojančioms institucijoms dėl fiktyvaus atleidimo siekiant pasisavinti išmoką.
- Ar galiu atšaukti pareiškimą? Darbuotojas turi teisę atšaukti pateiktą prašymą per tris dienas nuo jo pateikimo dienos.
- Ar pašalpa užsiregistravus bedarbiu? Darbuotojas gali pretenduoti į bedarbio pašalpą, jei atitinka Užimtumo tarnybos nustatytus kriterijus. Nutraukus darbo sutartį pagal DK 56 straipsnį - tai nelaikoma darbuotojo kaltės pagrindu, todėl pašalpa gali būti skiriama įprasta tvarka.
Prašymas skirti šalpos pensiją asmeniui sukakusiam senatvės pensijos amžių
Dokumentai ir procedūra atleidžiant pagal DK 56 arba 57 str.
Pareiškimas nutraukti darbo sutartį arba prašymas atleisti iš darbo turi būti rašytinis. Darbdavio valia atleidžiant - įteikiamas tik įspėjimas, darbuotojo sutikimo čia nereikia, nes tai nieko nekeičia. Kokie dar reikalingi dokumentai: paprastai darbuotojo prašymas, darbdavio įteikimas/įrašas apie priimtą sprendimą, ataskaita dėl išeitinės bei nepanaudotų atostogų skaičiavimo. Jeigu darbuotojas išeina dėl sveikatos priežasčių, turi pateikti gydytojo išrašą.
Jeigu darbuotojas yra namie ir serga, jis vis tiek gali pateikti prašymą atleisti iš darbo el. paštu arba registruotu paštu. Pateikus prašymą atleisti iš darbo, darbuotojas turi toliau dirbti pagal savo pareigas ir laikytis visų darbo sutarties ir vidinės tvarkos taisyklių nuostatų iki paskutinės darbo dienos.
Rekomendacijos prieš teikiant prašymą
- Surinkite įrodymus, jeigu norite nutraukti darbo sutartį remdamiesi DK 56 straipsniu - tai gali būti nesumokėto atlyginimo išklotinės, vidiniai dokumentai, el. laiškai ar kiti rašytiniai įrodymai.
- Patikrinkite galiojančią straipsnio redakciją ir kolektyvinę sutartį, jei tokia yra; kai kuriais atvejais kolektyvinėje sutartyje gali būti numatytos palankesnės sąlygos.
- Jeigu darbdavys spaudžia parašyti kitokio pobūdžio prašymą - nesutikite pasirašyti ir, esant reikalui, kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją arba Darbo ginčų komisiją.
Norėdami tiksliai apskaičiuoti išeitinę, pasitarkite su buhalteriu ar darbo teisės specialistu. Visada žiūrėkite aktualią redakciją. Reikėtų skaityti galiojančius teisės aktus.