Mokslinių tyrimų ir pasaulinės statistikos duomenimis, net 80 proc. vaikų iki 18-ojo gimtadienio susiduria su vienokiu ar kitokiu smurtu. Smurtas artimoje aplinkoje yra viena iš rimčiausių problemų visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, viena iš trijų moterų pasaulyje yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje.
Fizinio, emocinio ir seksualinio smurto požymiai
Paprasčiausiai atpažįstamas yra fizinis smurtas: pliaukštelėjimas, trenkimas, mušimas. Emocinis smurtas - tai nuolatinis ar dažnas vaiko žeminimas, įžeidinėjimas, gąsdinimas, patyčios. Taikytina taisyklė, kad niekas negali liesti intymių kūno vietų. Šios taisyklės vaikus galima mokyti jau nuo 3-ejų metų. Vis priminkite vaikams, kurios kūno vietos yra intymios, kad jas reikia saugoti ir kiti žmonės negali prie jų liestis, prašyti pažiūrėti ir panašiai.
Kartais vaikai patiria seksualinį smurtą, kuris gali būti nuolatinis ar netinkamas domėjimasis seksu. Vaikas turi žinoti, kad apie netinkamą elgesį reikia pranešti ir suaugęs turi išklausyti bei rimtai priimti jo žodžius. Į visus vaikų pranešimus reikėtų reaguoti rimtai. Vaikui svarbu matyti, kad suaugęs gali išklausyti tą informaciją, juo tikėti ir rimtai priimti jo žodžius. Jeigu vaikas matys, kad jūs labai išsigandote arba netikite juo, gali užsidaryti ir daugiau nieko nepasakoti.
Kaip auginti vaiką pasitraukti iš pavojingos situacijos ir kalbėtis
Vaikus reikėtų mokyti pasitraukti iš situacijų, kuriose jie jaučiasi nesaugūs. Pasikalbėkite su vaikais apie tai, kad susidūrus su elgesiu, kuris skaudina, sukelia skausmą, atrodo bjaurus ar nemalonus, reikėtų bandyti pasitraukti iš situacijos. Vaikas turi žinoti, kad apie netinkamą kitų žmonių elgesį, būtina pranešti. Į visus vaikų pranešimus reikėtų reaguoti rimtai. Vaikui svarbu matyti, kad suaugęs gali išklausyti tą informaciją, juo tikėti ir rimtai priimti jo žodžius. Suaugęs turėtų paskatinti vaiką atskleisti daugiau faktų, tačiau nereikėtų tardyti ar įkyriai klausinėti. Pakanka paprašyti, kad papasakotų daugiau apie tai, kokia situacija buvo.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai dar neturi reikiamo žodyno, kad galėtų kalbėti apie smurtą, todėl reikia vengti sudėtingų sąvokų. Atviro tipo klausimai gali būti naudingi, tačiau detales tikslinamos uždarais klausimais. Pasakykite vaikui, kad jis visada gali pasakyti, jei ką nors skauda ar nesaugu, ir kad juo bus pasirūpinta.
Taip pat skaitykite: Programos mokykloms
Ženklai, rodantys, kad vaikas galėjo patirti smurtą
- Vaikas staiga vengia suaugusiųjų, sako, kad bijo konkretaus žmogaus.
- Vaikas išsigąsta, kai kas nors šalia verkia, arba netikėtu staigiu žmogaus judesių.
- Agresyvus elgesys arba, priešingai, atsiribojimas, baimė, paklusnumas, pasyvumas.
- Miego ar apetito sutrikimai, galvos ar pilvo skausmai be aiškios priežasties.
- Nuolatinis domėjimosi seksu, kuris neatitinka vaiko amžiaus.
Kur kreiptis pagalbos?
Apie tai, kaip elgtis konkrečiose situacijose, galite pasitarti su psichologu Paramos vaikams centrų „Tėvų linija“. Konsultacijos - nemokamos ir anoniminės. Tai nevyriausybinė organizacija, nuo 1995 m. teikianti psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą šeimoms ir vaikams, išgyvenantiems sunkumus. Karantino ar krizės laikotarpiu svarbu užtikrinti, kad vaikas suprastų, jog galima kreiptis pagalbos ir kad pagalba yra prieinama.
Nors kai kuriose šalyse statistika rodo didėjantį smurto prieš moteris ir vaikus suvokimą, vis dar būtina skatinti atvirą pokalbį su vaikais, kuriame jie galėtų drąsiai išsakyti savo jausmus ir patirtas problemas. Psichologinis smurtas - viena iš sunkiausiai atpažįstamų smurto formų, kurio ženklai gali pasireikšti pirmiausiai per komentarus ar žeminančius palyginimus. Todėl svarbu anksti įvertinti ir reaguoti į besiformuojančias problemas.
Smurtas ir teisės aktai
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme smurtas yra apibrėžiamas kaip veikimu ar neveikimu daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Artima aplinka apima asmenis, siejamus santuoka ar partneryste, svainystė ar kiti artimi ryšiai, taip pat asmenis, gyvenančius ir tvarkančius bendrą ūkį. Smurtas paliečia žmogaus sveikatą ir palieka ilgalaikių padarinių.
Europos Sąjungos FRA tyrimas rodo, kad vidutiniškai kas antra moteris ES žino apie teisės aktus, skirtus apsaugai nuo smurto šeimoje, o kai kuriose šalyse tokie įstatymai nėra aiškūs arba jų nežinoma apie jų buvimą. Pusė apklaustų moterų mano, kad jų šalyje nėra konkrečių kovos su smurtu šeimoje įstatymų arba nežino, ar tokių įstatymų yra.
Pagalba ir parama moterims
„Pagalbos moterims linija“ - savanoriška emocinės paramos tarnyba, teikianti nemokamą ir anoniminę pagalbą visą parą. Psichologinė pagalba teikiama visiems besikreipiantiesiems, ypač moterims, išgyvenančioms krizę ar smurtą. Svarbu kuo greičiau suteikta emocinė parama gali padėti išvengti ilgalaikių neigiamų pasekmių pažeidžiamo asmens sveikatai ir užkirsti kelią savižudybėms. Šios organizacijos teikiama pagalba gali būti išsami ir operatyvi.
Taip pat skaitykite: Vyrai ir emocinis smurtas
Tarptautinė statistika ir tyrimai pabrėžia, kad smurtas artimoje aplinkoje yra globali problema, reikalaujanti ne tik asmenų, bet ir visuomenės dėmesio - todėl svarbu aktyviai ieškoti pagalbos ir būti atviriems į vaikų bei suaugusiųjų gerovės kūrimą.
Kaip kalbėtis apie seksualinio smurto prevencija su vaikais ir jaunimu?
Duomenų tabulka
| Požymiai | Aprašymas |
|---|---|
| Fiziniai požymiai | Smurtas fizinė žala ar rizika; mėlynės, skausmas, įtampa |
| Emociniai požymiai | Žeminimas, įžeidinėjimas, gąsdinimas, baimė |
| Psichosomatiniai požymiai | Miego ar apetito sutrikimai, galvos/pilvo skausmai |
| Vaiko elgesio pokyčiai | Agresija arba atsiribojimas, baimingumas, pasyvus elgesys |
Taip pat skaitykite: Kaip vasaros stovyklos ugdo socialinį intelektą