Povilas Gylis, Vilniaus universiteto (VU) profesorius, ekonomistas ir buvęs užsienio reikalų ministras, yra viena iš ryškiausių asmenybių Lietuvos ekonomikos ir socialinių mokslų srityje, turinti ilgametę patirtį ir tvirtas nuostatas pensijų fondo sistemos klausimais. Jo vertinimai ir kritika pensijų kaupimo mechanizmams Lietuvoje sulaukia didelio dėmesio. Šiame straipsnyje detaliai aptarysime Povilo Gylio požiūrį į pensijų fondų veiklą, jų problemas ir pasiūlymus reformoms.
Povilo Gylio akademinė ir profesinė veikla
Povilas Gylis gimė 1945 metų vasario 14 dieną Molėtų rajone, Didžiokų kaime. Mokėsi ir studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, kur baigė pramonės ekonomikos studijas. Jis gilinosi į ekonomikos valdymo teoriją ir praktiką, ypač Vakarų šalių patirtį. Atkūrus nepriklausomybę, P. Gylis aktyviai dalyvavo Lietuvos viešajame gyvenime, buvo Komunistų partijos reformų iniciatorius, vėliau užsienio reikalų ministras, Vilniaus universiteto Ekonomikos katedros vedėjas ir mokslinio žurnalo „Ekonomika“ vyriausias redaktorius. Jo moksliniai darbai apima problemas, susijusias su šešėline ekonomika, ekonominiu valdymu, globalizacija ir socialine politika, įskaitant pensijų reformos analizę.
Pensijų reformos Lietuvoje - P. Gylio kritika
P. Gylis nuosekliai kritikuoja dabartinę pensijų kaupimo sistemą, ypač antrosios ir trečiosios pakopos privačius pensijų fondus. Jo nuomone, pensijų kaupimas privačiuose fonduose yra rizikingas procesas, nes tai reiškia viešųjų finansų privatizavimą, kas kelia grėsmę visuomenės apsaugai. „Privatus pensijų fondas paima iš „Sodros“ viešuosius pinigus, kurie skirti viešam reikalui - pensininkų išlaikymui - ir privatizuoja be jokios viešosios naudos“, - pažymi profesorius. Jis teigia, kad tokia „Sodros“ dalinė privatizacija yra antikonstitucinė ir neracionali, pažeidžianti žmogaus teises.
P. Gylis taip pat kritikuoja antrosios pakopos pensijų fondų veiklą dėl jų priverstinio pobūdžio dalyviams. Žmonės, patekę į šią sistemą, dažnai neturi galimybės pasirinkti - likti sistemoje ar grįžti prie „Sodros“, kas prieštarauja kapitalizmo ir demokratijos principams, paremtam laisva iniciatyva ir žmogaus laisve ekonominėje sferoje.
Solidarumas ir šalies ekonomikos įtaka pensijų sistemai
Remdamasis ekonomikos principais, P. Gylis pabrėžia solidarumo vaidmenį pensijų sistemoje. Solidarumas, pasak jo, galėtų būti veiksmingai įgyvendinamas tik tuo atveju, jei dirbanti karta išlaikytų nebedirbančiąją, o tai tiesiogiai priklauso nuo šalies ekonomikos dydžio ir nacionalinio produkto lygio. „Jeigu nacionalinis produktas būtų didesnis, tai ir galimybės solidarumą materializuoti būtų didesnės, aukščiau išvystyta ekonomika leistų skirti daugiau finansų senjorų išlaikymui“, - teigia profesorius.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Finansinės pasekmės ir socialinė žala
Profesoriaus vertinimu, apie penktadalis „Sodros“ lėšų yra pervedama į privačius pensijų fondus. Dėl šios priežasties valstybės biudžete atsiranda deficitas, o viešosios lėšos, skirtos socialinei apsaugai, yra „nupompuojamos“ į privatų sektorių be jokios viešosios naudos. Tai daro tiesioginę žalą pensininkams, kurie dėl šios situacijos gauna mažesnes pensijas, bei kitoms socialiai jautrioms grupėms. Gylio nuomone, apie 3 mlrd. litų lėšų, paimtų iš „Sodros“ ir perduotų privačioms institucijoms, turėtų būti grąžinti viešųjų finansų sistemai.
Rekomendacijos ir galimi reformų keliai
P. Gylis siūlo nutraukti bet kokį „Sodros“ viešųjų lėšų pervedimą privačioms pensijų kaupimo įstaigoms, taip užkertant kelią tolimesnei viešųjų finansų privatizacijai. Jis rekomenduoja demontuoti antrąją pensijų pakopą, paliekant tik pirmąją („Sodrą“) ir savanoriškus privačius pensijų fondus trečiajai pakopai. Pasak jo, reforma turėtų būti grindžiama Konstitucijos 46 straipsnio nuostatomis, užtikrinančiomis, kad valstybės reguliavimas būtų nukreiptas į bendrą tautos gerovę.
P. Gylis pabrėžia, kad šiuo metu viešojo ir privataus sektorių balansas pensijų sistemose yra pažeistas, todėl valstybė turi peržiūrėti savo poziciją ir apginti nacionalinį interesą socialinės apsaugos srityje.
INVL. Pensijų reforma 2019. Kas yra pensijų fondai?
Pensijų reformos alternatyvos ir diskusijos
Kiti ekspertai, tokie kaip VU socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis, į pensijų reformą žiūri kaip į kompromisinę atsakomybės pasidalijimo už senatvę tarp valstybinio ir privataus sektorių sistemą. Jis pažymi, kad dėl investicijų finansavimo privačiuose fonduose nėra aiškumo dėl ateities pensijų dydžio garantijų, o „Sodros“ situacija taip pat kelia abejones dėl jos gebėjimo užtikrinti pakankamas išmokas. Todėl pensijų kaupimo klausimas išlieka aktualus ir kol kas be aiškaus pergalingo sprendimo.
Tuo tarpu ekonomistas Vladimiras Trukšinas vertina dabartinę pensijų reformą kaip finansinę avantiūrą, o privačių pensijų fondų ateitį prognozuoja nestabilią, o galbūt ir trumpalaikę.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Šiuolaikinės pensijų sistemos iššūkiai
Remiantis naujuoju pensijų kaupimo modeliu, nuo 2013 metų dalis įmokų yra pervedama iš „Sodros“ į privatų fondą su papildomomis valstybės skatinimo įmokomis. Tačiau biudžeto išlaidos šiai sistemai nemažėja, o siūlomi didesni pervedimai kelia klausimų dėl tvarumo ir sąžiningumo. Liberalų kritika yra susijusi su tuo, kad naudoti vidutinį šalies darbo užmokestį kaip bazę, neatsižvelgiant į individualias pajamas, gali būti neteisinga. Šie ginčai atspindi platesnes diskusijas, kurios vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje dėl pensijų sistemų pertvarkos.
| Metai | Automatinės įmokos iš „Sodros“ (%) | Savanoriškos įmokos (%) | Valstybės skatinimo įmokos (%) |
|---|---|---|---|
| 2013 | 2 | 1 | 1 |
| 2016 | 2 | 2 | 2 |
| 2020 | 3,5 | 2 | 2 |
Socialinės ir politinės sąlygos bei visuomenės požiūris
Pensijų kaupimo reforma Lietuvoje yra ne tik finansinis ir ekonominis klausimas, bet ir socialinis-politinis iššūkis. Povilas Gylis ragina viešai kalbėti apie šių reformų pasekmes ir sąlygas, nes daugeliui piliečių trūksta tinkamos informacijos apie tai, kaip šios sistemos veikia, kas yra jų dalyviai, ir kokią įtaką jų pasirinkimai gali turėti ateityje. Jo nuomone, dabar egzistuoja nemaža painiava ir klaidinimas, kuris trukdo objektyviai vertinti esamą pensijų sistemą.
Be to, jis pabrėžia, kad valstybė privalo reguliuoti ekonomiką ir pensijų sistemą taip, kad jos būtų skirtos bendros tautos gerovės užtikrinimui, o ne vien privačių interesų tenkinimui, ypač jei tai verčia pažeisti viešąjį interesą.
Apibendrinimas
Povilo Gylio analizė pensijų fondų veiklos Lietuvoje atskleidžia rimtas problemas, susijusias su viešųjų lėšų privatizavimu, rizikingumu kaupiamosiose sistemose, socialiniu neteisingumu ir konstituciniais pažeidimais. Jo siūlymai orientuoti į griežtesnę valstybės kontrolę, antrosios pensijų pakopos pertvarką arba demontavimą, taip pat aiškų šių fondų vaidmens apibrėžimą siekiant apsaugoti visuomenės teises ir pagerinti socialinę gerovę.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai