LTVos prieš kelerius metus paprastas Lietuvos pilietis, politikas ar net specialistas profesionalas, išgirdęs žodžių derinius „socialinis darbas“ ir „socialinis darbuotojas“ sureaguodavo ne tik neišmanančiai, bet dažnai ir negatyviai: kas čia per keistas žodžių derinys? Neprabėgo ir dešimt metų, o sąvokos „socialinis darbas“ ir „socialinis darbuotojas“ tapo įprastomis. Tačiau vis dar kyla klausimų: kas tas socialinis darbas? Ką veikia socialiniai darbuotojai? Tai mokslas ar menas?
Šio straipsnio tikslas - apžvelgti svarbesnius socialinio darbo raidos Lietuvoje aspektus. Siekiant išskirti šiuos aspektus, pirmiausiai glaustai pateikiama socialinio darbo samprata, jo apibrėžimas, pagrindiniai socialinio darbo komponentai. Straipsnyje taip pat glaustai apžvelgiamas socialinio darbo tapsmas Lietuvoje, jo plėtros tendencijos, susiklosčiusios aplinkybės, pagrindinės klientų grupės, socialinės problemos, socialinio darbo specialistų rengimas - svarbus socialinio darbo plėtros rodiklis.
Socialinio darbo samprata ir apibrėžimai
Kas yra socialinis darbas, kaip jis yra apibrėžiamas įvairiuose šaltiniuose;
Tai, kad socialinio darbo apibrėžimas lieka diskusiniu klausimu ir nėra vienintelio visaapimančio, įrodo autoriai savo darbe “Socialinis darbas. Profesinės veiklos įvadas, 2004”.
- Asmenų ir grupių rėmimas iškeliant, išsprendžiant arba minimizuojant problemas, kylančias tarp jų ir aplinkos.
- Potencialių nesklandumo sričių tarp asmenų ar grupių ir aplinkos nustatymas siekiant įveikti nesklandumus.
- Kryptingo ir preventyvaus poveikio priemonėmis nustatyti ir stiprinti asmenų, grupių ir bendruomenių galias.
Vėliau, pvz., Vakarų Virdžinijos socialinio darbo plėtros projekte socialinis darbas apibūdinamas kaip veikla, susijusi su žmonių ir visuomenės institucijų sąveikomis. Socialinis darbas siekia paveikti žmonių gebėjimus realizuoti gyvenimo uždavinius ir vertybes, taip pat sumažinti jų kančias. Sąveikos tarp žmonių ir visuomenės instituciją skatinamos siekiant kuo didesnės visuotinės gerovės.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
B. Komptonas siūlo tokį socialinio darbo apibrėžimą: Socialinis darbas - tai į asmenis (individualiai arba grupėje) orientuotas procesas, kurio tikslas - stiprinti individo gyvenimo kontrolę, kad jis įgytų gebėjimų rinktis, įveikti gyvenimo nesklandumus. Socialinis darbas turi skatinti tokius visuomenės pokyčius, kurie sudaro galimybę asmenims ir grupėms pasiekti paramą ir išteklius, didina pasirinkimo galimybes.
Pagrindiniai socialinio darbo komponentai
- Fizinė gerovė: maistas, pastogė, sveikatos priežiūra.
- Galimybė vystytis emocionaliai ir protiškai.
- Santykiai su kitais asmenimis.
- Dvasinių poreikių patenkinimas.
- Fiziologiniai poreikiai - maistas, vanduo, oras.
- Saugumo poreikiai - išvengti skausmo ir fizinės žalos.
- Priklausomybės ir meilės poreikis - jaustis saugiai, palaikant artimus, intymius santykius su kitais.
- Pagarbos poreikis - turėti tikrą statusą ir pripažinimą savo grupėje, aplinkoje.
- Saviraiškos poreikis - potencijos, gebėjimų išraiška.
- Pažintinio supratimo poreikis - savęs supratimas ir išorinio pasaulio suvokimas.
- Pozityvus savęs suvokimas.
- Poreikis būti reikalingam ir vertinimam.
Socialinio darbuotojo vaidmuo ir kompetencijos
Socialinis darbuotojas kaip pagelbstintis asmuo. Socialinio darbuotojo įgūdžių samprata ir rūšys. Socialinio darbuotojo žinios. Socialinių darbuotojų kvalifikacinės kategorijos.
Socialinis darbuotojas, siekiantis universitetinio socialinio darbuotojo išsilavinimo, turi žinoti ir savo profesijos istorinę raidą, jos kismą bei pažangą. Ryšium su tuo, kurse yra numatoma socialinio darbo istorinės apžvalgos paskaita.
Teorijos ir praktikos ryšys
Bendrojoje socialinio darbo teorijos ir praktikos dalyje aptariama esminiai socialinio darbo praktiką grindžiantys principai. Žinoma, kurso pradžia yra skirta išsiaiškinti kas tai yra socialinis darbas, kaip jis apibrėžiamas mokslinėje literatūroje. Toliau kurse pereinama prie socialinio darbo ir tikslo sampratos bei analizės. Be šių žinių sunkiai įsivaizduojama bet kurio profesionalo, tame tarpe ir socialinio darbuotojo veikla.
Socialinis darbas yra praktika skirta keisti situacijos kryptį, žinant interesą arba poreikį. Kitaip tariant, apie socialinio darbo praktiką turi būti galvojama iš kliento pozicijos, t.y. kur jis jaučia interesą arba yra numanomas poreikis. Atsižvelgiant į tai, studentas supažindinamas su žmogaus poreikių samprata, jų tenkinimo kliūtimis, problemos apibrėžimu.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Pabaigai, studentas turi galimybę įgyti žinių apie pagrindinius kliento ir socialinio darbuotojo sąveikos aspektus, interviu sampratą ir pobūdį, pagrindinius socialinio darbo principus su šeima ir vaikais.
Socialinio darbo praktikos įgūdžiai Kliento pokalbis
Metodai ir darbo su klientais ypatumai
Individualaus ir grupinio socialinio darbo metodų derinimas dirbant su vaikais iš rizikos šeimų vaikų dienos centruose. Socialinio darbo ypatumai su vaikais.
Socialinio darbo su šeima principai. Socialinis darbas su šeima ir vaikais daugelyje šaltinių pabrėžia integruotą vietos ir institucijų pagalbos tinklo svarbą bei prevenciją.
Socialinio darbo plėtra Lietuvoje: tendencijos ir iššūkiai
Straipsnyje taip pat glaustai apžvelgiamas socialinio darbo tapsmas Lietuvoje, jo plėtros tendencijos, susiklosčiusios aplinkybės, pagrindinės klientų grupės, socialinės problemos, socialinio darbo specialistų rengimas - svarbus socialinio darbo plėtros rodiklis.
Straipsnyje ieškoma atsakymų į tokius klausimus: kaip visą apžvelgtą aibę įvykių ir spartų kismą vertinti? Kokio masto socialinio darbo plėtra Lietuvoje jau įvyko? Kur judama? Kaip rasti kuo objektyvesnį socialinio darbo būklės Lietuvoje įvertinimo kriterijų?
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Socialinio darbo profesionalizacija kaip sėkmingos socialinės pabėgėlių integracijos prielaida. Professionalization of social work in Lithuania from the perspective of social construction.
Impact of legal regulation on the formation of a status of social work profession. Lithuanian social work’s claim to professional autonomy vs. authoritarianism in popular and political culture.
Pagrindinės problemos ir klientų grupės
- Skurdas ir jo poveikis: Poverty and social work in Lithuania.
- Vaikai iš rizikos šeimų, vaiko globos sisteminė pertvarka kaip iššūkis socialinių darbuotojų profesionalumui.
- Asmenys su negalia: medicininio ir socialinio negalės modelių požymiai socialinių darbuotojų veikloje.
- Jauni bedarbiai: socialinės paramos jauniems bedarbiams modelis.
- Prekybos žmonėmis aukos: supervizija socialiniame darbe.
- Senėjimas ir senatvė: žmogaus senėjimo tematika kokybiniuose tyrimuose.
Veiksniai, veikiantys socialinio darbo kokybę
Konfidencialumo išsaugojimo trukdžiai socialinio darbo procese. Socialinių darbuotojų elgsenos modelių identifikavimas sprendžiant profesinius konfliktus. Psichinės pajamos ir jų šaltiniai socialiniame darbe.
Socialinių darbuotojų kompetencijų vertinimas atestacijos metu. Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemos analizė. Socialinių darbuotojų rengimo turinio prielaidos. Socialinių darbuotojų / socialinių pedagogų rengimas Lietuvoje.
Švietimas, praktikos ir mokslas
Cross-national social work case analysis: learning from international experience within an electronic environment. Socialinio darbo teorija ir praktika bendroji dalis. Reflektyviojo modelio taikymo teorinės prielaidos socialinių darbuotojų rengime.
Socialinių darbuotojų rengimo ir praktinės veiklos realijos, patirtis, perspektyvos. Studentų mokymosi praktikoje vertinimas praktikos vadovų požiūriu. Studentų mokymosi praktikoje periodinis pasiekimų vertinimas kaip studijų efektyvumo veiksnys.
| Aspektas | Turinys |
|---|---|
| Teorija | Socialinio darbo apibrėžimai, misija, istorija, žmogaus poreikiai |
| Praktika | Individualus ir grupinis darbas, darbas su šeima, vaikais, pažeidžiamomis grupėmis |
| Švietimas | Universitetinis rengimas, praktikos, atestacija, kvalifikacijos kėlimas |
| Politika ir teisinis reglamentavimas | Profesijos statusas, reglamentavimas, viešųjų paslaugų organizavimas |
Profesijos tapatumo ir etikos klausimai
Understanding identity of social work in Lithuania. Representational identity of social work in academic context: comparison of Lithuania and Finland. „Nepaisomi profesionalai\": socialiniai darbuotojai ir jų galia.
Socialinės pagalbos teikimo etikos principai, grindžiantys šios pagalbos veiksmingumą. Konfidencialumo ir profesinės autonomijos klausimai socialinio darbuotojo kasdienėje praktikoje išlieka aktualūs.
Vertinimas ir perspektyvos
Straipsnio išvadose teigiama, kad dar anksti kalbėti apie lietuviškąjį socialinį darbą, bet socialinis darbas - kaip studijų sritis, kaip profesija ir praktinė veikla - Lietuvoje yra.
Autorė (-ius) ieško atsakymų į klausimus: kaip visą apžvelgtą aibę įvykių ir spartų kismą vertinti? Kokio masto socialinio darbo plėtra Lietuvoje jau įvyko? Kur judama? Kaip rasti kuo objektyvesnį socialinio darbo būklės Lietuvoje įvertinimo kriterijų? Tai lemia poreikį tęstiniams tyrimams, kompetencijų vertinimui ir teisinio reglamentavimo stiprinimui.
Socialinio darbo profesionalizacija, teorijų ir praktikos ryšių stiprinimas, socialinių paslaugų prieinamumo didinimas savivaldybėse bei kvalifikacijos kėlimo sistemos plėtra yra tarp pagrindinių ateities kryptų.
Socialinio darbo praktikos įgūdžiai Kliento pokalbis
Šio straipsnio medžiagoje remtasi įvairiais moksliniais publikacijomis, projektų apžvalgomis ir studijų kursų programomis, siekiant pateikti nuoseklią socialinio darbo teorijos ir praktikos apžvalgą Lietuvoje.
tags: #post #kolonijinis #socialinis #darbas