Po sąnario keitimo operacijos ne mažiau svarbus reabilitacijos periodas, kuris yra kritinis ir esminis etapas, lemiantis sėkmingą gydymo rezultatą. Reabilitaciją galima skirstyti į priešoperacinę ir pooperacinę, pastaroji dažniausiai būna pamiršta. Anot jos, toks požiūris yra klaidingas, nes priešoperacinė reabilitacija gali net padėti išvengti operacijos, o laiku pradėta pooperacinė reabilitacija - greičiau grįžti į aktyvų gyvenimą.
Klubo sąnario endoprotezavimas yra chirurginė procedūra, kurios metu pažeistas sąnarys pakeičiamas dirbtiniu implantu. Dažniausiai ši operacija atliekama pacientams, sergantiems sunkia osteoartroze, reumatoidiniu artritu, avaskuline nekroze ar patyrusiems rimtus klubo sąnario sužalojimus.
Atlikus endoprotezavimą kurį laiką pacientas praleidžia ligoninėje - kaip ilgai, nustato gydytojas, įvertinęs ligonio būklę, operacijos sudėtingumą. Išleidus iš ligoninės rekomenduojamas reabilitacinis gydymas, kurio metu kiekvienam pacientui sudaromas individualus reabilitacijos planas.
Reabilitacija po klubo sąnario endoprotezavimo yra ilgas, bet būtinas procesas, siekiant užtikrinti geriausią funkcinį atsistatymą ir gyvenimo kokybės pagerėjimą. Reabilitacija po klubo sąnario endoprotezavimo gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki metų. Svarbiausia laikytis gydytojų ir kineziterapeutų rekomendacijų, palaipsniui didinti fizinį aktyvumą ir būti kantriam - rezultatai atsiras su laiku.
Kaip taisyklingai judėti po sąnario keitimo operacijos
Reabilitacijos planas
Po operacijos kiekvienam pacientui sudaromas individualus reabilitacijos planas, atsižvelgiant į paciento amžių, fizinius pajėgumus, kaulų būklę ir bendrą savijautą. Reabilitacijos planą sudaro įvairios manualinės terapijos, kineziterapijos pratimai bei atmintinė po klubo sąnario operacijos.
Taip pat skaitykite: Atsigavimas po gimdos pašalinimo operacijos
Reabilitacijos plane taip pat galima išvysti kineziterapiją, kompresinę terapiją, masažus, ergoterapiją, raumenų elektrostimuliaciją ir kitas pagalbines priemones. Jų tikslas: mažinti skausmą, spartinti protezo prigijimą, išvengti komplikacijų, mokytis taisyklingai judėti, nežaloti protezo, lavinti pusiausvyrą ir ištvermę, didinti raumenų jėgą, gerinti kraujotaką sąnariuose, grąžinti mobilumą.
Įprastai po endoprotezavimo operacijos pacientui skiriamas medikamentinis gydymas, kuriuo siekiama mažinti skausmą ir užkirsti kelią komplikacijoms, taip pat taikoma kompresinė terapija, kineziterapija, ergoterapija, masažas, sąnario stabilumą užtikrinančios ortopedinės priemonės.
Pooperacinis laikotarpis, kuris prasideda reabilitacija ir baigiasi visišku išgijimu, gali trukti nuo pusmečio iki metų. Reabilitacija dažniausiai pradedama jau pačią pirmąją dieną po operacijos. Tai gali būti kvėpavimo pratimai, pratimai kojų ir sėdmenų raumenų tvirtinimui, kraujotakos aktyvinimas ar trumpas pasivaikščiojimas. Vėlesniame etape didinama endoprotezo judesių amplitudė. Fizinių pratimų krūvis auga palaipsniui. Pacientui sustiprėjus, speciali mankšta atliekama kasdien. Pratimai po klubo sąnario endoprotezavimo nėra sudėtingi, tačiau labai veiksmingi.
Pirmus mėnesius gali tekti nešioti ortopedinį įtvarą, užtikrinantį sąnario stabilumą. Judėjimui palengvinti ir spaudimui į operuotą vietą mažinti naudojamos vaikštynės, ramentai. Įprastai jie reikalingi pirmus tris mėnesius po operacijos.
Šiek tiek buvo užsiminta, jog kineziterapijos pratimai prasideda nuo pirmųjų paciento mėginimų vaikščioti. Kuomet pacientas yra sąmoningas ir pajėgus savarankiškai judėti, jis su gydytojų pagalba pradeda mokytis saugiai keltis iš lovos, taisyklingai vaikščioti, judėti su pagalbinėmis priemonėmis.
Taip pat skaitykite: Procedūrų aprašymas
Grįžus gydytis namo, pagal nurodytą planą būtina atlikti specialius pratimus. Pacientai tokius ir panašius pratimus turi atlikti kasdien, po du-tris kartus. Viena treniruotė trunka apie 20-30 minučių. Nerekomenduojama šių pratimų atlikti, jeigu taip nenurodė gydytojas.
Kaip greitai pacientas sugrįš įprastą gyvenimą priklauso nuo sveikimo tempo, reabilitacijos efektyvumo ir paties paciento indėlio.
Gijimo procese svarbūs ne tik kineziterapijos pratimai, bet ir veiksmai, kurių derėtų vengti. Pavyzdžiui, nerekomenduojama stovėti sukryžiavus kojas ar sėdėti koją pasidėjus ant kojos. Taip pat negalima sukti operuotos kojos pėdą į vidinę ar išorinę pusę tiek stovint, tiek sėdint ar gulint. Tokie veiksmai gali padidinti klubo išnirimo riziką.
Kol klubas nėra visiškai sugijęs, pacientams nerekomenduojama kelti kelių aukščiau klubų, lenkti koją per klubo sąnarį daugiau nei 90 laipsnių kampu ir sukioti liemens. Tokie judesiai didina pažeidimų sąnaryje riziką.
Ne ką mažiau svarbu vengti staigių judesių, didelių apkrovų (bėgimo, šuoliukų, pritupimų), sunkių daiktų kėlimo, ypač - tiesiomis kojomis. Taip pat negalima sėstis į krėslus ar ant žemų kėdžių, o miegoti rekomenduojama su pagalvėle tarp kelių.
Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstaigų higiena
Prieš operaciją siūloma pasirūpinti tinkama namų aplinka: paruošti gyvenamąją erdvę sklandžiam judėjimui ir įsigyti papildomų patogumų.
Pirmiausiai reikėtų apgalvoti, ar niekas netrukdys judėti su pagalbinėmis priemonėmis. Iš kelio reikėtų pašalinti kilimus, laidus, slenksčius, kavos staliukus, pufus ir kitus vaikščioti trukdančius daiktus. Dažniausiai buityje naudojamus daiktus rekomenduojama pasidėti lengvai pasiekiamose vietose. Saugioms higienoms procedūroms užtikrinti, vonios ir tualeto kambariuose galima primontuoti specialias rankenas.
Pooperacinis laikotarpis ir gijimas dažniausiai būna netrumpas - neretai trunka net iki metų. Pakankamas fizinis aktyvumas, mankšta ir specialūs pratimai yra esminiai dalykai pooperaciniu periodu.
Paprastai kalbant, už kiekvieną pradelstą reabilitacijos dieną reikia pridėti tris papildomas dienas, reikalingas atsistatymui.
Pacientai turėtų prisiminti kelis paprastus patarimus. Pavyzdžiui, operuotą vietą šaldyti ne tik pirmą dieną po operacijos, bet bent dvi-tris savaites ar net ilgiau. Šaldyti reikėtų maždaug 6 kartus per dieną po 20 minučių, ant odos dėti rankšluostį ar kitą audinį ir tik tada šalčio šaltinį. Kitas patarimas - operuotą galūnę stengtis laikyti pakeltą, kad atslėgtų tinimas. Tinimas po operacijos gali varginti labai ilgai, riboti sąnario funkciją, pavyzdžiui, po čiurnos operacijos tinimas gali išlikti net ir iki pusės metų.
Po operacijos dažniausiai rekomenduojami izometriniai pratimai, t. y., tokie pratimai, kuriuos atliekant raumuo susitraukia, bet aktyvaus sąnarių judesio nėra, raumuo dirba nekeisdamas savo ilgio. Po daugelio standartinių ortopedinių operacijų izometriniai pratimai galimi jau tą pačią ar kitą dieną.
Jei po kojos (klubo, kelio ar čiurnos) operacijos tenka naudotis laiptais, reikia prisiminti, kad lipimas į viršų ir žemyn skiriasi - lipdami į viršų pirmiausia statome sveiką koją, o operuotą pristatome.
Dažnam pacientui kyla klausimas, ar jis gali vairuoti. Vieno atsakymo nėra, todėl reikėtų atsižvelgti, ar operuotoje kojoje ar rankoje užtenka jėgos, ar pacientas pasitiki savo jėgomis, vairuodamas jaučiasi saugiai.
Galiausiai, būtina perskaityti visas gydytojo rekomendacijas ir nurodymus, pateiktus išraše ir elektroninėje ligos istorijoje.
Po kojos operacijų dažnam tenka naudoti ramentus. Kiekvienas pacientas nori greičiau pasveikti ir atsistoti ant kojų, bet per greitai ar ne laiku atsisakius pagalbinių priemonių koja ima tinti, ją skauda, kyla uždegimas, kuriam reikia medikamentinio gydymo. Ramentų tipas - alkūniniai ar pažastiniai, - dažniausiai priklauso nuo žmogaus fizinio pasirengimo, gretutinių susirgimų ir traumos pobūdžio, todėl reikėtų iš karto pasikonsultuoti su gydytoju. Svarbu ir teisingai sureguliuoti ramentus: pečiai neturi būti labai pakilę, o žmogus susikūprinęs, eisena turi būti kuo panašesnė į natūralią.
Viena dažniausiai pacientų daromų klaidų - noras po operacijos nieko nedaryti ir pailsėti, o „padirbėti“ jau tik gydymo įstaigoje reabilitacijos procedūrose. Tačiau laikotarpis nuo operacijos iki paskirtos reabilitacijos yra labai svarbus galūnės sąnarių judesių amplitudės gerinimui, raumenyno jėgos palaikymu, uždegimo mažinimui ir tinimo profilaktikai.
Kita dažna klaida susijusi su įtvaru ar elastinio tvarsčio dėvėjimu. Jei gydytojas vieną ar kitą rekomendavo naudoti po operacijos, pacientai labai dažnai juos per stipriai suveržia. Prisiminkite, kad galūnė neturi nei pakeisti spalvos, neturite jausti tirpimo ir veržimo dėvit įtvarą ar elastinį tvarstį. Taip pat reikia išsiaiškinti, ar tvarstį, įtvarą reikia dėvėti ir nakties metu. Pavyzdžiui, po kelio kryžminių raiščių operacijos pirmomis savaitėmis įtvaras gali būti rekomenduojamas dėvėti ir naktį. Jei rekomenduotas įtvaras turi reguliuojamą lenkimo kampą, būtina laikytis rekomendacijų ir keisti lenkimo kampą laiku, pagal pateiktas rekomendacijas.
Po peties operacijos kartais ranką reikia laikyti įtvare, kartais užtenka tik elastinio tvarsčio ar skarelės.
Labai dažnai pacientai viliasi, kad po kelių savaičių fizinės reabilitacijos kurso jų sveikata visiškai sugrįš, o metus ar kelerius turėta problema išnyks. Deja, taip tikrai nebūna.
Jeigu žmogus lankė reabilitaciją ir atsimena, kokius pratimus darė, kažkiek pasiremti vaizdo įrašais gali, bet dažniausiai jis nežino, kokia yra logiška apkrovos didinimo seka, nes tiek per didelis krūvis, tiek per mažas krūvis nėra gerai. Fizinis krūvis kiekvienam yra individualus ir priklauso nuo amžiaus, gretutinių ligų, fizinio pasirengimo. O Youtube randami fiziniai pratimai dažniausiai yra bendro pobūdžio, todėl geriau pabaigus reabilitaciją grįžti pas FMR gydytoją ir pasitarti dėl tolesnės eigos.
Vis dėlto aš pacientus raginu „pasiimti“ iš reabilitacijos kiek įmanoma daugiau tol, kol jie yra su specialistu ligoninėje, kad vėliau žinotų, kaip taisyklingai atlikti pratimus namuose. Pacientams rekomenduoju likus 2-3 procedūroms, atsinešti telefoną ir nusifilmuoti, kaip reikia daryti pratimus.
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.
tags: #pooperacine #slauga #po #klubo #sanario #operacijos