Smurtas artimoje aplinkoje dažniausiai siejamas su vyro ir moters santykiais, tačiau toks supratimas yra pernelyg siauras. Smurtas - tai bet kokie veiksmai, kuriais siekiama valdyti, žeminti, kontroliuoti ar žaloti kitą asmenį, ir jis gali vykti tarp skirtingų šeimos narių ar artimųjų, nepriklausomai nuo jų lyties, amžiaus ar sveikatos būklės.
Smurto formos ir jų ypatumai
Smurtas nėra vien tik fizinis smūgis ar atvira agresija. Jis turi daugybę veidų, ir kiekvienas jų gali būti ne mažiau žalingas.
Fizinė prievarta
Tai bet kokie veiksmai, sukeliantys fizinį skausmą ar sužeidimus - stumdymas, mušimas, smaugimas, gąsdinimas, žalojimas ar net ribojimas judėti.
Statistika rodo, kad 2023 m. Lietuvoje policija užregistravo daugiau kaip 56 tūkstančius pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, ir apie 8 % jų nukentėjusieji buvo senyvo amžiaus žmonės (Lietuvos policijos duomenys).
Psichologinis smurtas
Tai nuolatinis žeminimas, įžeidinėjimai, grasinimai, izoliacija, kaltinimai ar kontrolė. Psichologinis smurtas dažnai būna sunkiausiai atpažįstamas, nes nepalieka matomų žaizdų, tačiau sukelia ilgalaikį nerimą, menkavertiškumo jausmą, depresiją.
Taip pat skaitykite: Ar invalidumo pensija laikoma bendra sutuoktinių nuosavybe?
Seksualinis smurtas
Tai ne tik fizinė prievarta, bet ir bet kokie seksualinio pobūdžio veiksmai, atliekami be asmens sutikimo, prievartavimas pasitelkiant emocinį ar ekonominį spaudimą. Seksualinis smurtas galimas ne tik tarp partnerių, bet ir tarp kitų šeimos narių.
Ekonominis smurtas
Tai pinigų, nuosavybės ar išteklių kontrolė - kai vienas asmuo apriboja kito galimybę disponuoti finansais, dirbti, naudotis savo turtu.
Pasak „Eurostat“ duomenų, apie 14 % moterų ir 8 % vyrų Europoje yra patyrę ekonominio pobūdžio smurtą iš artimo žmogaus.
Apleidimas
Tai smurto forma, kai asmeniui nesuteikiama būtina priežiūra, pagalba, maistas ar gydymas. Apleidimas - dažna, bet menkai matoma smurto rūšis, ypač kai nukentėjusieji yra priklausomi nuo artimųjų.
Kodėl svarbu plačiai suvokti smurtą artimoje aplinkoje
Kuo plačiau suvokiame smurto formas ir dalyvius, tuo geriau galime atpažinti, padėti ir užkirsti kelią skaudiems atvejams. Smurtas artimoje aplinkoje nėra tik privatus šeimos reikalas - tai visuomenės sveikatos ir žmogaus teisių problema.
Taip pat skaitykite: Išeitinės išmokos teisinis režimas po skyrybų
Tylėjimas tik įtvirtina smurto ciklą, todėl būtina kalbėti ne tik apie tradicinius smurto modelius, bet ir apie tuos, kurie lieka šešėlyje. Kiekvienas žmogus - nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar būklės - turi teisę į saugumą ir pagarbą.
Kas smurtauja ir kas tampa aukomis
Smurtautojai - tai ne tik partneriai ar sutuoktiniai. Smurtas gali kilti tarp tėvų ir vaikų, tarp suaugusių brolių ir seserų, tarp vaikų ir senyvo amžiaus tėvų, taip pat tarp globėjų ir neįgaliųjų.
Smurtas prieš senyvo amžiaus žmones
Lietuvos socialinių tyrimų centro duomenimis, apie 15-20 % vyresnio amžiaus žmonių bent kartą yra patyrę prievartą ar nepriežiūrą iš artimųjų. Dažniausiai pasitaiko psichologinis ir finansinis smurtas - kai vaikai ar artimieji piktnaudžiauja pasitikėjimu, perima pinigus ar pensijas, manipuliuoja priklausomybe nuo priežiūros.
Smurtas tarp brolių ir seserų
Apie šią temą kalbama retai, tačiau tyrimai rodo, kad vaikystėje ar paauglystėje patirtas smurtas tarp brolių ir seserų gali turėti ilgalaikių pasekmių - padidėja agresijos, nerimo ir depresijos rizika suaugus. Kai toks elgesys tęsiasi ir suaugus, jis laikomas artimos aplinkos smurtu.
Smurtas prieš žmones su negalia
Asmenys su negalia dažnai tampa labiau priklausomi nuo globėjų ar artimųjų, todėl patiria kontrolės, ribojimo ar išnaudojimo formas. Europos Tarybos tyrimai rodo, kad žmonės su negalia du kartus dažniau patiria smurtą nei tie, kurie jos neturi.
Taip pat skaitykite: Sprendimo neskirti šalpos pensijos apskundimo procedūra
Tai gali būti fizinis smurtas, grasinimai atimti pagalbą, išnaudojimas ar net medicininių priemonių ribojimas.
Smurto pasekmės sveikatai ir gyvenimui
Smurtas artimoje aplinkoje - tai įvairios formos fizinė, seksualinė, psichologinė ar ekonominė žala, kurią asmuo patiria dėl dabartinio arba buvusio partnerio veiksmų. Šio smurto poveikis siekia ne tik fizinius sužalojimus, bet ir gilius psichologinius bei emocinius padarinius, kurie ilgai lieka net po smurto pasibaigimo.
Smurtas artimoje aplinkoje neigiamai veikia aukų fizinę ir psichinę sveikatą. Fiziniai padariniai apima įvairius sužeidimus, galvos skausmus, nemigą, lėtinį skausmą, virškinimo problemas bei kitas sveikatos problemas. Tyrimai rodo, kad apie 75 % išgyvenusių smurto šeimoje patiria fizinius sužalojimus, tarp jų ir rimtas traumas.
Šalia fizinių sužalojimų, tokie žmonės dažnai patiria ir potrauminio streso sutrikimą (PTSD), depresiją, ir net minčių apie savižudybę.
Teisinis reguliavimas ir institucijų atsakomybės
Šio įstatymo paskirtis - užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, dėl jo žalos visuomenei priskiriamo prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje, taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - prevencinė apsaugos priemonė, kuri skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą, kai tam taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos.
Policijos pareigūnai, įvertinę situaciją, taip pat gali priimti sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuris galioja 15 dienų. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų. Kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys nesilaiko nustatytų įpareigojimų, apie tai privaloma pranešti policijai.
Policijos pareigūnai atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą turi teisę pradėti ikiteisminį tyrimą ir sulaikyti smurtautoją iki 48 valandų. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam skyręs kardomąją priemonę arba inicijavęs jos skyrimą, nedelsdami, ne vėliau kaip kitą dieną po kardomosios priemonės skyrimo, elektroninių ryšių priemonėmis ar raštu apie priimtus sprendimus informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovus pagal įstatymą.
Institucijų ir viešojo sektoriaus vaidmuo
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia ir tvirtina informacijos, kurią policijos pareigūnai turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims, gavimo iš institucijų ir įstaigų ir šios informacijos skelbimo tvarkos aprašą ir savo interneto svetainėje skelbia ir nuolat atnaujina informaciją.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti visuomeninė patariamoji institucija, kuri nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus ir teikia pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje valstybės politikos, jos įgyvendinimo, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo.
Kiekvienoje savivaldybėje sudaroma Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija. Komisijos institucinę ir personalinę sudėtį (nurodoma Komisijos nario vardas, pavardė, pareigų pavadinimas), veiklos nuostatus tvirtina savivaldybės meras.
Praktinės pagalbos galimybės ir paslaugos
Šiaulių apskrityje veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, kuris teikia nemokamą, konfidencialią pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje - nepaisant lyties ir amžiaus. Psichologinė pagalba - vienas kertinių SKPC teikiamos pagalbos elementų.
Smurto patirtis dažnai palieka ne tik fizinius, bet ir gilius emocinius randus: baimę, kaltės jausmą, menkėjančią savivertę, nuolatinį nerimą, potrauminio streso simptomus. SKPC psichologas dirba įvairiais lygmenimis, atsižvelgdami į žmogaus būseną ir poreikius. Psichologas padeda suvokti, kad smurtas nėra norma, o pagalbos ieškojimas - ne silpnumo, o drąsos ir stiprybės ženklas. Tai kelias, kuriame žmogus iš naujo mokosi pasitikėti savimi, savo sprendimais.
Teisinė pagalba - dar vienas svarbus SKPC veiklos ramstis. Patyrus smurtą artimoje aplinkoje, žmogus dažnai lieka pasimetęs: nežino, kokių veiksmų imtis, kokios yra jo teisės ir kaip užtikrinti savo bei vaikų saugumą. SKPC teisinė pagalba - tai daugiau nei formalumas.
Pirmasis ir svarbiausias vaidmuo, teikiant pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiam asmeniui, tenka konsultantui. Jis užmezga ryšį, išklauso, suteikia emocinę paramą ir padeda žmogui išsigryninti savo poreikius. Svarbiausias konsultanto tikslas - įgalinti žmogų atgauti galią valdyti savo gyvenimą, sudaryti veiksmų ir pagalbos priemonių planą, padėti suprasti, kad jis nėra bejėgis, o turi teisę ir galimybę rinktis, kaip nori gyventi toliau.
Pagalbos procesas visada yra abipusis - jis priklauso ne tik nuo specialistų pastangų, bet ir nuo paties žmogaus pasirengimo priimti pagalbą. Dažnai smurtą patyręs asmuo išgyvena baimę, gėdą, kaltę ar neretai ir lojalumo jausmą smurtautojui, todėl žingsnis link pokyčių būna labai trapus.
Išėjimas iš smurtinių santykių - tai ne vienkartinis sprendimas, o ilgas kelias, kuriame susipina emociniai, psichologiniai, teisiniai ir praktiniai iššūkiai. Reikia drąsos pripažinti, kad santykiai yra smurtiniai, reikia vidinių ir išorinių resursų, pasiryžti priimti pagalbą.
Nėra vieno universalaus recepto ar laiko rėmų, kada žmogus turi „būti pasiruošęs“ keistis. Vieniems užtenka kelių pokalbių, kitiems prireikia mėnesių ar metų. Jei žmogus nepasiruošęs priimti sprendimų, jam reikia laiko, svarbu nedaryti spaudimo, tačiau informuoti, kokios galimos pasekmės toliau gyvenant smurto aplinkoje - pasekmės sau, vaikams. Be abejo, suprantama, kad yra labai svarbu įvertinti visus turimus resursus - psichologinį, materialinį pasiruošimą išeiti.
Čia labai gali padėti įvardinimas sau, kiek laiko, kokioms aplinkybėms esant galės nutraukti smurtinius santykius. Tai lyg saugus planas, kuris suteikia stiprybę ir žinojimą, kad yra aiškios galimybės išeiti iš smurto.
Pranešimas apie smurtą ir praktiniai žingsniai, kuriuos gali žengti auka
Policija yra teisėsaugos institucija, kuri turi pareigą reaguoti į smurto artimoje aplinkoje situacijas, kai gresia pavojus asmens saugumui, sveikatai ar gyvybei. Todėl, jeigu esate smurto artimoje aplinkoje auka ir jūsų saugumas, sveikata ir gyvybė yra pavojuje, turite teisę skambinti bendruoju pagalbos telefonu (112) siekiant save apsaugoti.
Gali būti situacijų, kai smurto artimoje aplinkoje auka negali pati paskambinti bendruoju pagalbos telefonu. Smurto artimoje aplinkoje aukų patirtis rodo, kad dažnai bandant išsikviesti pagalbą smurtautojas atima telefoną. Pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje gali ne tik pati auka. Pranešti apie įvykį gali bet kuris įvykiu liudytojas, pvz., kaimynas, kuris girdėjo smurtą arba vaikas, kuris tapo smurto artimoje aplinkoje liudytoju ir tuo pačiu ir auka.
Pasitaiko atvejų, kai auka neturi galimybės kreiptis pagalbos tiesiogiai skambinant telefono numeriu 112, tačiau gali pranešti apie tai draugui ar kitam šeimos nariui, kurie gali paskambinti pagalbos tarnyboms ir pranešti apie smurtą.
Vaikas turi teisę kreiptis pagalbos, kai jis yra tiesioginė fizinio, seksualinio ar kitokio smurto auka. Pranešti svarbu ir dėl to, kad policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą turi teisę pradėti ikiteisminį tyrimą.
Pasiekimai ir praktiniai pavyzdžiai
Per 2025 m. I - III ketvirčius Kauno moterų linijos SKPC aptarnaujamose teritorijose - Jonavos ir Ukmergės rajonų savivaldybėse - užregistruota 788 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje. 80 proc. visų smurtą ar smurto pavojų artimoje aplinkoje patyrusiųjų, sudarė moterys, daugiausiai priklausančios 30-39 m. ir 50-59 m. amžiaus grupėms (bendrai sudaro 43 proc. nuo visų nukentėjusiųjų moterų). Daugiausiai 67 proc. visų nukentėjusiųjų moterų smurtą patyrė nuo sutuoktinių/ partnerių arba sugyventinių.
Kalbant apie vyrus - daugiau nei pusė nukentėjusiųjų vyrų - 50-69 m. amžiaus. Daugiausiai vyrai patyrė smurtą nuo kitų vyriškos lyties giminaičių, dažnu atveju tėvai nuo suaugusių vaikų.
Nejaugi dar galimi pokyčiai? Toks klausimas dažnai skamba iš žmonių, kurie ilgus metus gyveno smurto aplinkoje. Klientė į mūsų SKPC kreipėsi savarankiškai - palaikoma dukters, nors susidūrė su stipriu sūnaus pasipriešinimu. Su sutuoktiniu ji pragyveno 36-erius metus, užaugino du vaikus.
Labai reikšmingu žingsniu tapo tai, kad moteris jau buvo apsisprendusi fiziškai atsitraukti - ji persikėlė gyventi į kitą miestą, kur susirado darbą. Tai teikė stiprybės ir pasitikėjimo savimi. SKPC konsultantė sudarė su moterimi veiksmų ir pagalbos priemonių planą, vedė ją įgalinimo keliu, stiprino emociškai. Lygiagrečiai buvo teikiama ir teisinė pagalba - konsultacijos dėl turto pasidalijimo, skyrybų procedūrų, finansinių klausimų.
Šioje vietoje moterį apėmė abejonės - ar tikrai verta „eiti iki galo“, nes sutuoktinis ją gąsdino, kad „be jo ji pražus“, „liks be nieko“. Klientė patyrė sutuoktinio persekiojimą. Ją lydėjo abejonės - gal vis dėlto reikėjo likti, „kažkaip iškentėti“. Tačiau mūsų specialistai ją palaikė, padėjo įvardyti, kad jos jausmai yra teisėti, o noras gyventi be žeminimo - visiškai natūralus ir svarbus.
Vienu metu ji paprašė padaryti pertrauką pagalbos procese - jai reikėjo laiko apsispręsti. Klientei teko dalyvauti ir mediacijos procese. Pagalbos procesas truko daugiau nei pusmetį. Galiausiai moteris išsiskyrė su sutuoktiniu, susitvarkė turto ir kitus svarbius klausimus, taip pat sustiprėjo emociškai, atgavo pasitikėjimą savimi. „Aš pagaliau gyvenu taip, kaip noriu. Ši istorija - apie drąsą keisti gyvenimą, net kai atrodo, kad jau per vėlu.“
Prevencijos, mokymų ir bendradarbiavimo reikšmė
Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, priemonės planuojamos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų strateginiuose veiklos planuose. Nevyriausybinės organizacijos skatinamos vykdyti ir dalyvauti vykdant smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo veiklas.
2) koordinuoja ir kontroliuoja visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, kurios pagal kompetenciją organizuoja moksliniais įrodymais ir gerąja praktika pagrįstus asmens sveikatos priežiūros specialistų, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojų (tiesiogiai dirbančių su gyventojais) mokymus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos teikimo temomis, mokymų šiomis temomis veiklą.
Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemonės - asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje keičiančiose programose - vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.
Kaip padėti draugui, artimajam ar kaimynui
Pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje gali bet kuris įvykiu liudytojas, pvz., kaimynas, kuris girdėjo smurtą arba vaikas, kuris tapo smurto artimoje aplinkoje liudytoju ir tuo pačiu ir auka. Pasitaiko atvejų, kai auka neturi galimybės kreiptis pagalbos tiesiogiai skambinant telefono numeriu 112, tačiau gali pranešti apie tai draugui ar kitam šeimos nariui, kurie gali paskambinti pagalbos tarnyboms ir pranešti apie smurtą.
Jeigu turite duomenų, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, kuriam skirtas apsaugos nuo smurto orderis, nesilaiko nustatytų įpareigojimų, praneškite policijai, nurodydami smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens vardą, pavardę ir duomenis, patvirtinančius, kad šis asmuo nesilaiko apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
Medicininė ir emocinė pagalba po smurto
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patikrinimo metu nustatytus patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus.
tags: #po #sutuoktiniu #skundu #apie #smurta