Senasis žemynas vis labiau sensta. Ateityje reikės daugiau lėšų pensijoms ir sveikatos apsaugai, todėl neišvengiamai didės mokesčių našta dirbantiems žmonėms.
Šiuo metu Lietuvoje pensijas dirbantiems ir įmokas mokantiems žmonėms garantuoja valstybinė socialinio draudimo sistema. Įgyvendinus pensijų reformą, be socialinio draudimo, nuo 2003 m. pradėjo veikti privatūs pensijų fondai. Apie 1 mln. Lietuvos piliečių sutiko dalį "Sodros" įmokų skirti į šiuos fondus, nes tikisi senatvės išmokas gauti iš abiejų šaltinių.
Šiandien Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktiems įstatymo pakeitimams, atnešiantiems teigiamų pokyčių pensijas gaunantiems senjorams. Ministerija primena, kokie pagrindiniai pensijų pokyčiai numatomi jau kitąmet. Nuo kitų metų pensijos augs labiau, nei numato dabartinė indeksavimo formulė.
Skaičiuojant senatvės pensiją, svarbu ir bendroji, ir individualioji jos dalys. Dabar vidutinėje pensijoje, turint būtinąjį stažą, bendroji dalis sudaro maždaug 60 procentų pensijos dydžio, o individualioji - vos 40 procentų. Planuojama, kad individualios dalies reikšmė didės ir bus ženklesnė.
Bendrosios pensijos dalies didinimas palies apie 70 tūkst. pensininkų, iš kurių net 2/3 - moterys, kurios dėl įvairių gyvenimo aplinkybių negalėjo sukaupti daugiau stažo: prižiūrėjo artimuosius, augino vaikus. Kitąmet turintys bent minimalųjį pensijų draudimo stažą gaus viso dydžio bendrąją pensijos dalį, o ne dalį jos (proporcingą įgytam stažui), kaip buvo iki šiol.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Pavyzdžiui, 18 metų už minimalųjį atlygį dirbęs žmogus įgyja apie 9 pensijų apskaitos vienetus, o 36 metus už 3 vidutinius darbo užmokesčius dirbęs žmogus į pensiją išeina turėdamas apie 108 apskaitos vienetus. Pirmojo žmogaus pensijos individualioji dalis dabar yra apie 38 eurus, antrojo - 450 eurai. Dėl siūlomo spartesnio pensijų apskaitos vieneto augimo pirmojo žmogaus pensijos individualioji dalis per trejus metus bus padidėjusi apie 13 eurų, antrojo -152 eurais.
Bendroji pensijos dalis gavėjams, turintiems stažą, mažesnį už būtinąjį, bus perskaičiuota iki 2022 metų birželio 30 dienos. Kitaip tariant, pensijų gavėjai, kuriems naujo dydžio pensija priklauso jau nuo 2022 m.
Premjeras Andrius Kubilius šią savaitę pareiškė, kad pensijos nebus mažinamos, tačiau pensijos amžius Lietuvoje turėtų būti pamažu didinamas, kol pasieks 65 metus. "Pasaulio banko studija ir daugelis kitų ekspertų pripažįsta vieną faktą, kad Lietuvoje pensinis amžius yra vienas mažesnių tarp ES valstybių, todėl ir siūloma palengva - po porą mėnesių kas pusę metų ar kas metus - didinti pensinį amžių, kad jis pasiektų europinį standartą - 65 metus", - sakė A.Kubilius.
Vis dėlto net ir vėlesnis pensinis amžius vargu ar išspręstų Lietuvos socialinės sistemos problemas. Tai liudija kitų valstybių patirtis. Demografai perspėja: jeigu nebus imtasi jokių priemonių, 2030 m. Europa susidurs su rimta bėda - vieną pensininką išlaikys du dirbantys žmonės. Dabar šis santykis dukart didesnis - keturiems dirbantiems tenka vienas vyresnis nei 65 metų žmogus.
"Naujausios prognozės rodo, kad 2060 m. Europoje gyvens beveik tiek pat žmonių, tačiau vienas dalykas pasikeis drastiškai - europiečiai bus gerokai vyresni. Dėl to gerokai padidės valstybių biudžetų išlaidos", - sakė Vokietijos finansų ministras, ES Ekonominės politikos komiteto pirmininkas Christianas Kastropas. Šiuo metu socialinei apsaugai ES išleidžia 27 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Senatvės išmokoms ir pensijoms sumokėti - 46 proc. visų socialinei apsaugai skirtų lėšų.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Europiečių senėjimui daugiausia įtakos daro menkas gimstamumas. 25 ES valstybėse, be Bulgarijos ir Rumunijos, vidutinis gimstamumo lygis siekia 1,5 vaiko vienai moteriai. Skaičiuojama, kad gyventojų skaičius taptų stabilus, jeigu šis rodiklis pasiektų 2,5 vaiko vienai moteriai. Dar viena Europos senėjimo priežastis yra ilgėjanti gyvenimo trukmė: nuo 1960 m.
EK skaičiavimu, dėl gyventojų senėjimo 2050 m. Briuselyje pripažįstama, kad į demografines problemas reikia reaguoti jau šiandien. Ch.Kastropo nuomone, yra keli būdai švelninti senėjimo įtaką visuomenei. Vienas jo siūlomų sprendimų - laisvas darbo jėgos judėjimas. Esą kuo greičiau reikėtų pašalinti esamus imigracijos ribojimus. 2008 m. atliktos studijos "Demografinė Europos ateitis" duomenimis, iki 2050 m. Europai reikės 56 mln. imigrantų darbo rankų.
Europos Parlamentas ragina šalis nares kurti šeimai ir vaikams palankią materialinę ir psichologinę aplinką - skatinti gimstamumą, kovoti su neigiamu darbdavių požiūriu į gimdyti norinčias moteris, užtikrinti teisę į motinystės atostogas, teikti ypatingą paramą nėščioms ir pagimdžiusioms moterims. Siūloma imtis priemonių, kad profesinės veiklos nutraukimas dėl motinystės ir vaiko priežiūros atostogų neturėtų įtakos apskaičiuojant pensijos dydį. Esą menką gimstamumą iš dalies lemia ateities baimė, sunkumai derinant profesinį ir asmeninį gyvenimą, socialinė aplinka.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, iki 2008 m. pabaigos visų pensijų fondų turtas sumažėjo 5,4 trln. JAV dolerių. "Didžiausias iššūkis - subalansuoti valstybės finansai. Tai ypač sudėtinga užduotis toms valstybėms, kurių socialinio draudimo sistema veikia einamųjų įmokų ir išmokų būdu", - sakė pensijų fondus valdančios APG grupės valdybos pirmininkas Dickas Sluimersas. Tarptautinėje praktikoje ši sistema dar vadinama "pay-as-you-go" sistema.
Nuo liepos 1-osios "Sodros" įmokos antros pakopos privatiems pensijų fondams bus sumažintos nuo 3 iki 2 proc. Vyriausybė numato, kad "Sodros" įmokų į privačius pensijų fondus dalis nuo 2011-ųjų bus atkurta iki 5,5 proc., nuo 2012 m. iki 2014-ųjų pabaigos sieks 6 proc., o nuo 2015 m. sausio - vėl 5,5 proc. 6 proc. įmoka bus taikoma tik tiems, kurie bus pasirašę sutartis iki šių metų liepos 1-osios. Pensijų fondų valdytojai tvirtina, kad tokia įmokų kompensavimo tvarka padengs tik 23 proc.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
EK prognozuoja, kad 2010 m. darbingo amžiaus gyventojų skaičius pasieks 331 mln. ir paskui nuolatos mažės. Skaičiuojama, kad 2050 m. Jei nebus imtasi naujų priemonių, 25 ES valstybėse, neskaitant Bulgarijos ir Rumunijos, BVP 2030-2050 m.
Jeigu emigracijos tempas nepakis, darbo jėgos sumažės nuo 227 mln. žmonių 2005 m. iki 183 mln. Užimtumo lygis 2020 m. Išlaidos bedarbių pašalpoms iki 2050 m. ES išlaidos socialinei apsaugai sudaro 27,2 proc. BVP. XIX a. pr. Europoje gyveno 15 proc. pasaulio gyventojų, 2050 m. europiečiai sudarys 5 proc. Už tą patį darbą Europoje moterims mokama 15 proc. mažiau.
2018 metais Lietuvos Respublikos ekonomika augo, mažėjo bendrojo vidaus produkto (toliau - BVP) vienam gyventojui atotrūkis nuo Europos Sąjungos (toliau - ES) vidurkio. Dėl verslui palankios aplinkos, augančio vidaus vartojimo bei užsienio paklausos, atsparios finansų sistemos ir stabilių valstybės finansų šalies ekonomika pastaruosius kelerius metus palyginti sparčiai auga. Vis dėlto greitos ekonominės plėtros rezultatus įvairios socialinės grupės ir regionai junta nevienodai.
Siekiant mažinti skurdo ir socialinės atskirties riziką, 2018 m. toliau buvo sėkmingai įgyvendinami darbo santykiams gerinti, darbo pajamoms ir socialinėms išmokoms didinti skirti darbai, kuriems teisinis pagrindas sukurtas 2017 m. ir kurių poveikis skurdo rodikliams atsispindės tik ateinančiais keleriais metais: indeksuojamos socialinio draudimo pensijos, įvesti vaiko pinigai, įvestas minimalių vartojimo poreikių dydis 2019 m. susietas su socialinėmis išmokomis, 20 proc. padidėjo valstybės remiamos pajamos - nuo 102 iki 122 eurų. Išlaidos piniginei socialinei paramai, kuri yra viena svarbiausių priemonių, siekiant apsaugoti pažeidžiamiausias gyventojų grupes, mažinti skurdo ir socialinės atskirties pasekmes, 2018 m. padidėjo 115,7 proc. (nuo 168,10 mln. eurų iki 362,55 mln. eurų). 2018 m., palyginti su 2017 m., vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui išaugo 23,5 proc. (nuo 65,5 iki 80,9 euro).
Nors gimstamumas šiek tiek didėja ir siekia ES vidurkį, Lietuvos Respublikos demografinė būklė vis dar sudėtinga. Todėl 2018 m. daug dėmesio skirta šeimai palankiai aplinkai kurti ir gimstamumui didinti: 67 proc. padidinti vaiko pinigai (nuo 30,02 iki 50,15 eurų), vidutiniškai 2018 m. per mėnesį išmoką vaikui gavo apie 492,97 tūkst. Dėl to vidutinė senatvės pensija išaugo nuo 287,09 euro 2017 m. iki 319,40 euro 2018 m. gruodį (iš viso beveik 25 proc.).
Siekiant užtikrinti aukštą mokslo ir studijų kokybę ir tarptautinį konkurencingumą, buvo pertvarkomas universitetų tinklas: 2018 m. priimti sprendimai (būtini teisės aktai) dėl konkrečių universitetų reorganizavimo ir rasti sprendimai dėl būtinos finansinės paramos (60 mln. eurų) paskirstymo tinklą pertvarkius, siekiant sujungti dalyvaujančius universitetus ir optimizuoti vidinę jų struktūrą, taip pat dėl valstybės biudžeto lėšų (16,9 mln. Daug dėmesio ir toliau buvo skiriama valstybės valdomų įmonių (toliau - VVĮ) veiklai skaidrinti ir grąžai visuomenei didinti - baigtas įgyvendinti strateginis projektas jau davė akivaizdžių rezultatų: 2018 m., palyginti su 2017 metais, VVĮ sumažėjo net 43,5 proc. 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis, 106 VVĮ kolegialių priežiūros ir valdymo organų narių buvo nepriklausomi nariai.
Pagal Pasaulio banko 2018 m. paskelbtą tyrimą „Doing Business 2019“ (toliau - DB tyrimas) Lietuvos Respublika pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją - 14 vietą tarp 190 šalių ir yra viena iš pasaulio valstybių, kuriose verslo sąlygos palankiausios. Remiantis 2018 m. EK parengtu Europos inovacijų suvestinės vertinimu, Europos inovacijų švieslentėje Lietuvos Respublika įvardijama kaip šalis, kurios inovacinės veiklos augimas 2010-2017 m. buvo sparčiausias ir sudarė 20,1 proc.
Įgyvendinant Rekomendaciją dėl darbo jėgos apmokestinimo mažinimo ir siekiant mažinti šešėlį darbo santykių srityje, 2018 m. 2019 metų NRD apibendrinamos svarbiausios vykdomos ir planuojamos vykdyti struktūrinės reformos, kuriomis siekiama įveikti didžiausius ekonomikos ir socialinės politikos iššūkius, kylančius Lietuvos Respublikai, kaip ES valstybei narei, dalyvaujant Europos ekonominės politikos koordinavimo semestre (toliau - Europos semestras).
EK 2019 m. vasario 27 d. paskelbė Šalies ataskaitą, kuri apima bendrą Lietuvos Respublikos ekonominį vertinimą, Rekomendacijos įgyvendinimą, struktūrinių reformų vykdymą ir nacionalinių tikslų pagal 2010 m. kovo 3 d. EK komunikatą Nr. KOM(2010) 2020 „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (toliau - strategija „Europa 2020“) įgyvendinimo pažangą. Pagal rekomendacijų įgyvendinimo pažangos vertinimą šiais metais Lietuvos Respublika vertinama kaip pasiekusi ribotą pažangą. Svarbiausi Šalies ataskaitoje iškelti iššūkiai: pajamų nelygybės ir skurdo mažinimas, įtraukaus augimo užtikrinimas ir investicijų didinimas, ypač į žmogiškąjį kapitalą, našumo bei darbo jėgos pasiūlos didinimas.
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje 2019-2022 metams numatoma, kad Lietuvos Respublikos BVP vidutiniu laikotarpiu augs vidutiniškai 2,4 proc. per metus. Atsižvelgus į susiformavusias ekonomikos raidos tendencijas ir pasikeitusias išorinės aplinkos prielaidas numatoma, kad šalies BVP 2019 metais augs 2,6 proc., 2020 metais - 2,4 proc., 2021-2022 metais - po 2,3 proc.
Pastaraisiais metais gerėjanti namų ūkių finansinė būklė ir optimistiniai vartotojų lūkesčiai skatino namų ūkių vartojimo išlaidų augimą. 2018 metais jis siekė 3,9 proc. Darbo užmokesčiui augant sparčiau nei infliacijai, namų ūkių vartojimas ir toliau išliks gana didelis. Namų ūkių vartojimo išlaidos 2019-2022 metais augs vidutiniškai apie 3,7 proc. per metus ir svariai prisidės prie BVP augimo. Vidutiniu laikotarpiu prie ekonomikos augimo prisidės toliau didėsiantis investicijų lygis šalyje, kurį skatins poreikis modernizuoti ir efektyvinti įmonių veiklą, Europos strateginių investicijų fondo ir ES fondų lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo išlaidos 2019-2022 metais galėtų augti apie 4,6 proc.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje 2018 metais išaugo 9,6 proc. (privačiame sektoriuje - 9,4 proc., viešajame sektoriuje - 10,2 proc.) - tai sparčiausias augimas per pastaruosius 10 metų. Atsižvelgus į praėjusių metų tendencijas 2019 metais vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje galėtų augti 8 proc.
Lėtėjant darbo užmokesčio augimo tempui, o prekių kainoms pasiekus ES vidurkiui artimą lygį, kainų augimas šalyje nebebus toks spartus kaip pastaruosius dvejus metus. Vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal su kitomis ES valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), pokytis 2019 ir 2020 metais sieks 2,2 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais kainų pokyčio tempas turėtų išlikti artimas trumpojo laikotarpio infliacijos tempui - 2,1 proc. 2021 metais ir 2 proc.
Vertinimo metu atlikto makroekonometrinio modeliavimo rezultatai rodo gana aukštą nagrinėjamų reformų priemonių teigiamą poveikį BVP ir jo sudedamosioms dalims bei reikšmingą reformų socialinį efektą. Nuolatinis daugumos reformų poveikis (t. y. esminių ekonominių srautų struktūros pokyčiai) ir vėliau pasireišianti šalies ekonomikai daroma antrinė įtaka bus juntama ir po nagrinėjamo 2019-2025 metų laikotarpio - užtikrins tolesnį BVP augimą. Poveikio BVP dinamika rodo, kad didžiausias santykinis efektas bus pasiektas maždaug 2025-2027 metais, kai reformos lems apie 2,0 proc. didesnį BVP lygį arba daugiau nei 1,2 mlrd.
Demografiniai Pokyčiai ir Prognozės
Europoje stebimi svarbūs demografiniai pokyčiai, kurie tiesiogiai veikia pensijų sistemas. Pateikiame pagrindinius rodiklius:
| Rodiklis | Dabartinė Situacija | Prognozės |
|---|---|---|
| Gimstamumo lygis | Vidutiniškai 1,5 vaiko vienai moteriai (25 ES valstybėse) | Reikalingas 2,5 vaiko vienai moteriai, kad gyventojų skaičius stabilizuotųsi |
| Darbingo amžiaus gyventojų skaičius | 331 mln. (2010 m.) | Nuolatos mažės |
| Imigrantų poreikis iki 2050 m. | - | 56 mln. darbo rankų |
| Europos gyventojų dalis pasaulyje | 15% (XIX a. pr.) | 5% (2050 m.) |
Šie duomenys rodo, kad būtina imtis priemonių, siekiant skatinti gimstamumą ir integruoti imigrantus į darbo rinką, kad būtų užtikrintas pensijų sistemos tvarumas.
Žemiau pateikiama infografika, iliustruojanti demografinius pokyčius Europoje:
Valstybės dovana ar spąstai? 2026-aisiais galėsi atsiimti 2-os pakopos pinigus
Ateityje būtina atsižvelgti į demografinius pokyčius ir ekonominę raidą, siekiant užtikrinti pensijų sistemos stabilumą ir adekvatumą.