Nesvarbu, ar jau kaupiate pensijai, ar dar tik svarstote - svarbiausia pradėti. Pasirūpinti ateitimi galima įvairiais būdais: II pakopos pensijų fondai, III pakopa arba savarankiškas investavimas. Svarbu pasirinkti tai, kas atitinka jūsų finansines galimybes, žinias ir laiko horizoną.
Kiek kaupti: praktiniai orientyrai
Netaupant papildomai, ateityje pensija geriausiu atveju sudarys apie 30 procentų atlyginimo. Apskaičiuota, kad pensininkui normaliai pragyventi reikėtų mažiausiai 70-80 procentų atlyginimo dydžio pajamų. „Netaupant papildomai, ateityje pensija geriausiu atveju sudarys apie 30 procentų atlyginimo“, - aiškino R. Ambrazevičius.
Ekspertai rekomenduoja bent dalį pajamų kaupti nuosekliai: kaupiant II pakopoje reguliariai, jūsų pensija galėtų siekti iki 50 proc. jūsų šiandienos pajamų. Lietuvos banko duomenimis, kaupiant pensijai II pakopos pensijų fonduose, II pakopoje sukauptos lėšos kartu su „Sodros“ pensija galėtų sudaryti net iki 50 proc. to, ką uždirbate šiandien.
Mitai, kurie stabdo pradėti kaupti
- „Neturiu pakankamai pinigų investavimui“. Tai bene dažniausiai pasitaikantis mitas, susijęs su investavimu. Žinoma, prieš pradedant investuoti pirmiausia reikėtų užsitikrinti finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams. Įprastai rekomenduojamas jos dydis siekia 3-6 mėnesio atlyginimus.
- „Investavimas yra per daug rizikingas“. Nerimą dėl galimų finansinių nuostolių kaip priežastį susilaikyti nuo investavimo įvardija neretas gyventojas. Finansų rinkose rizika apibrėžiama kaip galimas investicijos vertės svyravimas. Ji taip pat yra susijusi su galima investicijų grąža - norint uždirbti didesnę grąžą, reikia prisiimti didesnę riziką arba, nusprendus rizikuoti mažiau, reikia susitaikyti su tikėtina mažesne grąža.
- „Neturiu laiko investavimui“. Laiko analizuoti finansų rinkas ir ieškoti geriausių investavimo galimybių stokojantys neprofesionalūs investuotojai turėtų apsvarstyti vieną iš paprasčiausių būdų „įdarbinti“ savo lėšas - investavimą į investicinius fondus.
Kaip vertinti riziką ir laikotarpį
Investicijos riziką reikėtų vertinti atsižvelgiant ir į laikotarpį, kuriam investuojamas kapitalas. Kuo ilgesnis investavimo laikotarpis, tuo realesnės galimybės prisiimti didesnę riziką. Vienas iš efektyviausių būdų valdyti riziką yra investicijų išskaidymas į kuo įvairesnes turto klases (akcijos, obligacijos, žaliavos ir kita) ir investuojant į didesnį skaičių įmonių ar vyriausybių išleistų vertybinių popierių.
Kitas efektyvus ir paprastas būdas valdyti riziką - reguliarus investavimas. Investuojant reguliariai gali būti sumažinta investavimo netinkamu laiku rizika, o susidūrus su finansų rinkos nuosmukiu jį galima netgi išnaudoti.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
II pakopa: kas tai ir kam tinkama
Pensijų kaupimas antroje pakopoje yra svarbus žingsnis siekiant užtikrintos senatvės. Tai papildomas, savanoriškas būdas kaupti asmeninėse sąskaitose pensijų fonduose. Jame dalyvaujantis asmuo kaupia lėšas - 3 % nuo gaunamo atlyginimo „ant popieriaus“, o valstybė prisideda papildoma įmoka (1,5 % nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio).
II pakopos pensijų fondai veikia pagal gyvenimo ciklo investavimo strategiją. Tai reiškia, kad pasirinkus pensijų fondą pagal gimimo metus, nebereikės galvoti apie savo amžiui tinkamą investavimo strategiją. Kuo arčiau pensijos amžiaus, tuo mažiau rizikingų investicijų fondas automatiškai renkasi, kad sukaupto turto vertė svyruotų mažiau.
Dar vienas svarbus II pensijų pakopos pranašumas - kaupimą joje skatina ir valstybė. Kiekvieną mėnesį iš valstybės biudžeto skiriama 34,5 euro įmoka, kuri yra investuojama su asmens įmokomis ir ilgainiui reikšmingai didina sukauptą sumą. Toliau kaupdami II pakopos pensijų fonde, jūs kaupsite papildomas lėšas savo ateičiai prie savo „Sodros“ pensijos. Prie jūsų kaupimo prisideda ir valstybė, skirdama papildomai 402 eurus per metus.
Kaupiant šioje pakopoje, taikomi nedideli ir valstybės reguliuojami mokesčiai: iki 0,5 proc. gyvenimo ciklo fonduose ir iki 0,2 proc. turto išsaugojimo pensijų fonduose.
III pakopa: kam praverčia papildomas kaupimas
III pensijų pakopa yra papildomas savanoriškas kaupimas pensijai. Kas mėnesį į III pensijų pakopos fondus galima įmokėti pasirinktą sumą, o prireikus galima lanksčiai koreguoti III pakopos pensijų kaupimą: keisti įmokų dydį arba visai jų nebemokėti ar bet kada pasiimti dalį arba visas sukauptas lėšas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
III pakopa labiausiai tinka: aukštesnes pajamas gaunantiems žmonėms; tiems, kurie nori pasinaudoti GPM lengvata (iki 300 eurų per metus iki 2034 m., jei kaupimas pradėtas iki 2025 m.); darbuotojams, kuriems prie kaupimo pensijai prisideda darbdavys; žmonėms, kurie jau kaupia II pakopoje ir nori papildomo kaupimo.
III pensijų pakopos efektyvumas ypač didelis, kai įmokas didina darbdavys arba visiškai išnaudojama mokestinė lengvata. Išlaikius nustatytą laikotarpį ir artėjant pensijai, išmokoms gali būti taikomos palankesnės mokestinės sąlygos, t. y. kaupiant bent penkerius metus ir iki pensijos likus penkeriems metams nereikia mokėti mokesčių nuo gautos grąžos.
Savarankiškas investavimas: didžiausias lankstumas, bet ir atsakomybė
Savarankiškas investavimas suteikia didžiausią lankstumą, tačiau reikalauja žinių, disciplinos ir emocinio atsparumo. Praktika rodo, kad daugelis žmonių investuoja nenuosekliai, reaguoja į rinkų svyravimus ar priima emocinius sprendimus ir taip mažina galimą uždirbti ilgalaikę grąžą.
Investuojant savarankiškai, svarbu nepamiršti, kad gauta investicinė grąža yra apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Taip pat savarankiškas investavimas labiau tinka žmogui, kuris: turi aukštą finansinį raštingumą; supranta rizikas ir geba investuoti nuosekliai; išlaiko discipliną ilgalaikėje perspektyvoje; nori visiškos kontrolės ir maksimalaus lankstumo; neteikia didelės reikšmės mokestinėms lengvatoms; turi nereguliarias pajamas ir negali kaupti periodiškai; siekia didesnio likvidumo.
Praktiniai patarimai ir veiksmai
- Užsitikrinkite finansinę pagalvę: rekomenduojamas jos dydis siekia 3-6 mėnesio atlyginimus.
- Apsvarstykite II pakopą jaunesniems ir vidutinio amžiaus žmonėms dėl valstybės įmokos ir gyvenimo ciklo strategijos.
- III pakopa tinka norintiems papildomai pasinaudoti mokestine lengvata ar darbdavio įmokomis.
- Jei trūksta laiko ar žinių, investuokite per fondus arba kreipkitės į profesionalus.
- Reguliarus investavimas mažina riziką, o rinkų nuosmukiai ilgainiui gali būti išnaudojami.
Keletas papildomų aktualijų apie II pakopos lankstumą ir pakeitimus
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo pakeitimai, kuriais atsisakyta automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Kaupiantiesiems suteikiamas 2 metų laikotarpis (2026-01-01 - 2027-12-31) apsispręsti dėl tolimesnio dalyvavimo II pakopoje. Vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį bus galima išsiimti iki 25 % sukaupto turto, bet ne daugiau nei įmokėjote patys (be papildomų įmokų).
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Pasitraukiant iš II pakopos pensijų kaupimo bus galima atsiimti tik dalį sukaupto turto - savo sumokėtas įmokas ir uždirbtą investicinį prieaugį. Likusi sukaupto turto dalis bus pervesta „Sodrai“, už ją bus skiriami papildomi pensijų apskaitos vienetai.
Ką daryti svyravimų metu?
Kai vyksta finansų rinkų svyravimai, svarbiausia išlikti ramiems ir vengti spontaniškų sprendimų. Tai yra cikliškas ir normalus procesas, kai rinkų pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai. Atminkite, kad investicinės vertės sumažėjimas nėra reikšmingas ilguoju laikotarpiu - finansų rinkos atsigauna ir laikui bėgant kaupiamų lėšų vertė vėl padidėja.
Kaupiant II pakopos pensijų fonde, kuris atitinka jūsų gimimo metus, jums nereikia keisti pensijų fondo per visą kaupimo laikotarpį.
Individuali veikla, išvykimas į užsienį ir kiti praktiniai klausimai
Pensijai gali kaupti visi dirbantieji, nepriklausomai nuo pajamų rūšies. Nesvarbu, ar dirbate pagal darbo sutartį, ar pagal individualią veiklą, kaupti pensijai tam skirtuose fonduose - galite. Ekspertas pabrėžia, kad patogiausias kelias - nuosekliai kaupti II ir (ar) III pakopose, taip stiprinant ilgalaikį finansinį saugumą.
Išvykstant dirbti į užsienį tikrai nereikia atsisakyti kaupimo II-oje pakopoje. Mat sukauptos lėšos išliks jūsų nuosavybe, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Kaupimas nenutrūksta, o fondas veikia jūsų naudai, net jei kurį laiką nebus mokamos įmokos.
Žmogiškasis faktorius: žinios ir elgsena
Finansinis raštingumas Lietuvoje yra silpnas, o investavimo kultūra dar formuojasi. Verslininkas I. Laursas pastebi, kad lietuvių finansinis raštingumas ir investavimo kultūra yra labai silpni, o tai turi įtakos asmeninei ir valstybinei gerovei. Todėl prieš pradėdami savarankiškai investuoti, verta skirti laiko žinioms įgyti.
Jeigu trūksta žinių ir laiko, II ir III pakopos suteikia automatizaciją, valstybės paskatas ir profesionalų valdymą. Jeigu norite daugiau kontrolės ir lankstumo, savarankiškas investavimas yra pasirinkimas, tačiau reikalaujantis disciplinos ir žinių.
Trumpas patarimas pradžiai
Jeigu neturite patirties, pradėkite nuo II pakopos (arba derinkite II ir III pakopas) ir nuosekliai kaupti. Investuokite reguliariai, užsitikrinkite finansinę pagalvę ir, jei norite daugiau kontrolės, skirkite laiko finansiniam raštingumui - net savaitė gali padėti geriau suprasti pagrindus.
| Instrumentas | Pagrindiniai privalumai | Kada tinka |
|---|---|---|
| II pakopa | Valstybės įmoka, gyvenimo ciklo strategija, mažesni mokesčiai | Jaunesni, vidutinio amžiaus, norintys automatizuoto sprendimo |
| III pakopa | Mokestinė lengvata, lankstumas, galimybė darbdavio įmokoms | Aukštesnes pajamas turintys, papildomai kaupstantys |
| Savarankiškas investavimas | Maksimalus lankstumas, kontrolė, mažesni kaštai (kai patyręs) | Aukštas finansinis raštingumas, noras pilnai valdyti portfelį |
Galiausiai svarbiausia - pradėti kaupti ir pasirinkti tvarkingą, nuoseklų planą, atitinkantį jūsų rizikos toleranciją ir laikotarpį iki pensijos. Nebūtina pasirinkti tik vieno būdo - daugelis ekspertų rekomenduoja derinti kelias priemones ir taip pasinaudoti tiek valstybės paskatomis, tiek savo žinių ir kontrolės privalumais.