Nerimo sutrikimas yra psichikos sveikatos būklių grupė, kuriai būdingas ne atsitiktinis nerimas, o nuolat pasikartojanti ar užsitęsusi baimė, įtampa ir nerimastingumas, kurie darosi sunkiai suvaldomi ir pradeda veikti darbą, santykius, mokslus, poilsį bei bendrą savijautą, kaip apibrėžia Nacionalinis psichikos sveikatos institutas.
Kaip atskirti normalaus nerimo reakciją nuo sutrikimo?
Nerimas pats savaime yra normali žmogaus reakcija į spaudimą, nežinomybę ar grėsmę. Prieš svarbų pokalbį, egzaminą, ligos tyrimus ar didelį gyvenimo pokytį beveik kiekvienas gali jausti įtampą, padažnėjusį širdies plakimą, sunkesnį atsipalaidavimą ar padidėjusį budrumą. Trumpai tariant, paprastas nerimas dažniausiai yra proporcingas situacijai ir praeina, kai pavojus ar įtampa sumažėja.
Nerimo sutrikimo atveju jausmas gali išlikti net tada, kai aplinkybės nurimsta, o žmogus vis tiek jaučia vidinį aliarmą. Nerimas tampa problema tada, kai jis kartojasi dažnai, tęsiasi ilgą laiką, sunkiai pasiduoda kontrolei ir daro aiškią žalą kasdieniam funkcionavimui.
Simptomų sritys: emocijos, mintys, kūnas, elgesys
Nerimo sutrikimo simptomai neapsiriboja vien jausmu, kad neramu. Jie dažniausiai apima kelias sritis vienu metu: emocijas, mintis, kūno pojūčius ir elgesį.
Emociniai simptomai
- Nuolatinis nerimo fonas, įtampos jausmas, vidinis neramumas.
- Dirglumas, padidėjęs jautrumas ir jausmas, kad tuoj nutiks kažkas blogo.
- Emocinio saugumo sumažėjimas - žmogus gali jaustis nuolat budrus, įsitempęs ir greitai išsigąsti staigesnio garso.
Kognityviniai simptomai
- Perdėtas nerimavimas, katastrofizavimas, nuolatinis blogiausių scenarijų svarstymas.
- Sunkumas atitraukti mintis nuo grėsmės, sunkumas susikaupti ir priimti sprendimus.
- Nuolatinis tikrinimas, mąstymo užratas - galvoje nuolat sukasi ta pati problema.
Fiziniai simptomai
Fiziniai simptomai gali būti labai ryškūs ir kartais net priminti širdies, kvėpavimo ar virškinimo sistemos ligas.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
- Širdies plakimo padažnėjimas, spaudimas krūtinėje, oro trūkumo pojūtis.
- Prakaitavimas, drebulys, galvos svaigimas, pykinimas, pilvo diskomfortas.
- Raumenų įtampa, rankų ar kojų silpnumas, gumulo gerklėje pojūtis, galvos skausmai ir nemiga.
Ypač svarbu suprasti, kad nerimo fiziologija yra tikra. Organizmui aktyvinus kovok arba bėk reakciją, pakinta kvėpavimas, raumenų tonusas, širdies ritmas ir dėmesys. Todėl žmogus simptomų neišsigalvoja.
Elgesio simptomai
- Vengimas: žmogus gali nustoti važiuoti viešuoju transportu, vengti susitikimų, atidėlioti skambučius, neiti į renginius.
- Saugumo ritualai: nuolatinis ieškojimas patvirtinimo iš kitų, nuolatinis tikrinimas.
- Elgesio pokyčiai trumpam suteikia palengvėjimą, tačiau ilgainiui išmoko smegenis, kad situacija iš tiesų buvo pavojinga, todėl nerimas kyla greičiau.
Nerimo sutrikimų tipai
- Generalizuotas nerimo sutrikimas - nuolatinis, išsiskaidęs nerimas dėl daugelio gyvenimo sričių vienu metu.
- Panikos sutrikimas - netikėti ir pasikartojantys stipraus baimės priepuoliai bei nuolatinis nerimas, kad jie pasikartos.
- Socialinio nerimo sutrikimas - intensyvi baimė būti vertinamam, stebimam ar pažemintam kitų akivaizdoje.
- Specifinės fobijos - labai stipri, dažnai neproporcinga baimė konkretaus objekto ar situacijos.
- Agorafobija - baimė atsidurti situacijose, kai pabėgti gali būti sunku arba pagalba neprieinama.
Kas padidina riziką ir priežastys
Nerimo sutrikimas paprastai neturi vienos aiškios priežasties. Dažniau tai yra kelių sluoksnių derinys, kuriame veikia biologinis pažeidžiamumas, psichologiniai mąstymo ir reagavimo ypatumai bei socialinė aplinka.
Biologiniai veiksniai
Biologiniai veiksniai apima genetinį polinkį, smegenų veiklos ypatumus, neuromediatorių pusiausvyrą ir bendrą organizmo jautrumą stresui. MedlinePlus informacijoje apie nerimą nurodoma, kad vaidmenį gali turėti genetika, smegenų biologija ir chemija, stresas bei aplinka.
Psichologiniai veiksniai
Psichologiniai veiksniai dažnai susiję su tuo, kaip žmogus suvokia grėsmę, neapibrėžtumą ir savo gebėjimą susitvarkyti. Jei žmogus linkęs manyti, kad nerimą kelianti mintis jau pati savaime yra pavojus, nerimo ratas sukasi greičiau. Psichologinį foną formuoja ir ankstesnė patirtis, ypač ilgalaikė gyvensena nestabilioje ar kritikuojančioje aplinkoje.
Socialiniai veiksniai
Socialiniai veiksniai apima šeimos santykius, ekonominį nesaugumą, nuolatinį darbo spaudimą, socialinę izoliaciją, patyčias, smurtą ar ilgalaikę priežiūros naštą. Aplinka, kuri nuvertina emocinius sunkumus, skatina tylėti ar gėdytis, dažnai prailgina negydomo sutrikimo trukmę.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Diagnozė: ką tikrinate specialistai
Nerimo sutrikimo diagnozė nustatoma ne vien pagal vieną testą ar vieną simptomą. Svarbiausia yra išsamus pokalbis, simptomų trukmės ir poveikio įvertinimas bei kitų galimų priežasčių atmetimas.
- Pokalbis apie nerimo pradžią, trukmę, dažnį, stiprumą, kūno simptomus, miegą, nuotaiką ir stresą.
- Specialisto vertinimas, ar simptomus gali sukelti fizinė liga (skydliaukės problemos, širdies ritmo sutrikimai) ar medikamentai.
- Vertinama vengimo elgsena, saugumo ritualai, miego sutrikimai, medžiagų vartojimas ir depresijos požymiai.
Gydymas: psichoterapija, vaistai ir savipagalba
Nerimo sutrikimai gydomi veiksmingai, tačiau gydymas retai būna vien momentinis palengvėjimas. Dažniausiai jis apima kelis sluoksnius: paaiškinimą, kas vyksta, mąstymo ir elgesio keitimą, nervų sistemos nuraminimo įgūdžius, prireikus vaistus ir nuoseklų grįžimą į situacijas, kurių žmogus pradėjo vengti.
Psichoterapija
Kognityvinė elgesio terapija (KET) dažniausiai laikoma vienu svarbiausių įrodymais pagrįstų gydymo metodų, nes ji tiesiogiai dirba su tuo, kas palaiko nerimą kasdienybėje. Terapijoje nagrinėjamos baimę palaikančios mintys, kūno signalų interpretacijos, vengimo modeliai, santykių sunkumai, įsišakniję įsitikinimai apie kontrolę ir grėsmę.
Farmakoterapija
Vaistai nėra vienintelis kelias, tačiau kai kuriais atvejais jie labai padeda, ypač jei simptomai intensyvūs, žmogus negali normaliai funkcionuoti arba nerimą lydi depresijos požymiai. PSO mhGAP rekomendacijose nurodoma, kad suaugusiesiems, sergantiems generalizuotu nerimo sutrikimu ar panikos sutrikimu, gali būti svarstomi SSRI grupės antidepresantai. Vaistai neišgydys nerimo sutrikimų, tačiau gali žymiai palengvinti simptomus.
Kombinuotas gydymas
Kombinuotas gydymas reiškia, kad psichoterapija ir vaistai derinami atsižvelgiant į simptomų stiprumą, sutrikimo trukmę ir žmogaus poreikius. NICE rekomendacijose aprašomas nuoseklus žingsninis modelis, pagal kurį pirmiausia siūloma mažiausiai invazinė, bet veiksminga pagalba, o esant sunkesnei eigai svarstomi psichologiniai metodai, medikamentai arba jų derinys.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Savipagalba ir gyvenimo būdo įtakos
Savipagalba nepakeičia profesionalaus gydymo, kai sutrikimas ryškus, tačiau ji labai sustiprina gydymo poveikį ir dažnai padeda pastebimai sumažinti simptomų intensyvumą. Dienos režimas svarbus ir todėl, kad nerimas mėgsta neapibrėžtumą. Reguliarus valgymas, aiškesnė darbo bei poilsio struktūra, trumpi stabilūs ritualai ryte ir vakare gali suteikti nervų sistemai daugiau nuspėjamumo.
- Miegas yra vienas svarbiausių nerimo reguliavimo veiksnių, nes neišsimiegojus smegenys tampa jautresnės grėsmei.
- Fizinis aktyvumas gali padėti mažinti įtampą, gerinti miegą ir suteikti kūnui saugesnį būdą išnaudoti susikaupusią fiziologinę energiją.
- Kvėpavimo pratimai ir atsipalaidavimo technikos padeda kontroliuoti kūniškus nerimo simptomus: pilvinis kvėpavimas, progresuojantis raumenų atpalaidavimas, įžeminimo pratimai.
- Kofeinas ir alkoholis dažnai pablogina simptomus - kofeinas didina budrumą ir širdies plakimą, alkoholis trumpam slopina įtampą, bet vėliau dažnai didina nerimą ir blogina miegą.
Kada kreiptis pagalbos?
Pirmas žingsnis yra kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, jog nėra fizinių problemų, sukeliančių simptomus. Jei diagnozuojamas nerimo sutrikimas, psichikos sveikatos specialistas gali kartu su jumis rasti geriausią gydymą. Deja, daugelis nerimo sutrikimų turinčių žmonių pagalbos nesikreipia.
Atsižvelgus į simptomų sunkumą, specialistai atsižvelgia ir į kitus rizikos veiksnius, pavyzdžiui, depresijos požymius, mintis apie savižudybę, sunkumą funkcionuoti darbe ar moksluose. Kreipimasis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą padės tiksliau suprasti, kas vyksta, bei nustatyti veiksmingą gydymo planą.
Gydymo trukmė ir perspektyvos
Gydymo trukmė priklauso nuo sutrikimo rūšies, simptomų sunkumo, to, kiek ilgai žmogus gyveno su problema iki kreipimosi, ar yra papildomų sunkumų kaip depresija, miego sutrikimai, traumos ar lėtinės ligos. Vieniems pakanka kelių mėnesių kryptingo darbo, kitiems reikia ilgesnio laikotarpio ir kelių gydymo etapų.
Tačiau daugeliui žmonių simptomai gali labai reikšmingai sumažėti, o daliai pasiekiama ir visiška remisija. NICE gairėse pabrėžiama, kad gydymo tikslas yra simptomų remisija, kuri siejama su geresniu funkcionavimu ir mažesne atkryčio tikimybe.
Kvėpavimas naudojant iškvėpimą nusiraminimui
Kaip artimieji gali padėti?
- Skatinkite kreiptis profesionalios pagalbos, pasiūlykite savo paramą ir išklausykite be vertinimo.
- Padėkite su kasdieniais įgūdžiais ir rutinomis, bet vengiant per didelio kontroliavimo.
- Sužinokite daugiau apie sutrikimą, kad suprastumėte simptomus ir gydymo galimybes.
Praktinė pagalba Lietuvoje
Pokalbis su specialistu paprastai apima išsamią simptomų analizę; Lietuvoje tai gali prasidėti šeimos gydytojo kabinete arba psichikos sveikatos centre, o Valstybinė ligonių kasa nurodo, kad psichikos sveikatos centruose prisirašiusiems apdraustiesiems pirminio lygio paslaugos yra nemokamos ir siuntimo joms nereikia.
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą arba registruodamiesi konsultacijai.
Prevencija ir ilgalaikė priežiūra
- Laikykitės režimo: reguliarus miegas, valgymas ir poilsis mažina nerimą.
- Įtraukite nuolatinę fizinę veiklą, kuri tinka Jums ir kurią galima reguliariai kartoti.
- Praktikuokite kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimus kasdien, ne tik krizės metu.
- Venkite arba ribokite kofeiną ir piktnaudžiavimą alkoholiu.
- Ieškokite socialinės paramos - draugų, šeimos ir paramos grupių.
| Simptomų grupė | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Emociniai | Nuolatinis nerimas, įtampa, dirglumas |
| Kognityviniai | Katastrofizavimas, dėmesio sutrikimas, perdėtas tikrinimas |
| Fiziniai | Širdies plakimas, dusulys, raumenų įtampa, nemiga |
| Elgesio | Vengimas, saugumo ritualai, socialinė izoliacija |
Ši informacija skirta tik susipažinimui ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos. Jei simptomai trukdo Jūsų kasdienei veiklai arba kyla mintys apie savižudybę, kreipkitės nedelsiant į gydytoją ar skubiosios pagalbos tarnybas.
tags: #pirmaeiles #psichikos #ligos