Ukmergės globos centras turi ilgą ir prasmingą istoriją, besitęsiančią nuo 1963 metų. Viskas prasidėjo įkūrus mokyklą - internatą, kurioje vaikai ne tik mokėsi, bet ir rado saugų prieglobstį. Per daugelį metų įstaiga keitė savo veidą, tačiau tikslas išliko tas pats - rūpintis vaikais, kuriems priežiūros ir šilumos trūko labiausiai.
Ukmergės senamiestis
Istoriniai etapai ir reorganizacijos
Pradžioje mokyklai - internatui vadovavo direktorius Leopoldas Jankūnas, vėliau 1974 metais įstaigos valdymą perėmė direktorė Irena Bernatonienė. Nuo 1983 m. mokyklai - internatui vadovavo direktorius Stanislovas Laurinavičius. Šiam direktoriui einant pareigas 1992 metais Ukmergės devynmetė mokykla - internatas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu, buvo reorganizuota į Ukmergės vaikų globos namus.
Nuo 2012 metų Ukmergės vaikų globos namams vadovavo direktorius Vygantas Kaselis. Per šio direktoriaus kadenciją įvyko daug reikšmingų pokyčių Ukmergės vaikų globos namams. Vienas iš jų - 2014 metais dalis globojamų vaikų buvo apgyvendinti Siesikų padalinyje. Šis pokytis buvo lyg atspirtis vaikų globos namų pokyčiams, susijusiems su institucinės globos pertvarka.
Pažymima, kad Ukmergės rajono savivaldybė viena iš pirmųjų šalyje ėmė vykdyti institucinės globos pertvarką ir nuo 2017 metų keturi gyvenamieji namai, Ukmergėje buvo pritaikyti vaikų globai. Anksčiau šie namai buvo vadinami bendruomeniniais vaikų globos namais, bet visai neseniai buvo pervadinti į šeiminius namus. Bet keitėsi, ne tik gyvenamųjų namų, pritaikytų vaikų globai pavadinimas, bet ir pačios įstaigos.
Taip pat skaitykite: Vaiko dienos centrai: Ukmergės rajonas
Nuo 2018 m. Ukmergės vaikų globos namai tapo Ukmergės globos centru. Nuo 2024 m. Ukmergės globos centre įvyko dar viena reorganizacija - Šeimos gerovės skyriaus perėmimas iš Ukmergės socialinių paslaugų centro. Nuo šiol Ukmergės globos centre vykdomos ne tik vaikų socialinės globos (rūpybos) ir priežiūros, vaikų globos (rūpybos) organizavimo šeimoje paslaugos, bet ir šeimų socialinės priežiūros paslaugos (atvejo vadybos funkcijos). Taip pat tais metais keitėsi ir Ukmergės globos centro vadovas.
Nuo 2024 m. Ukmergės globos centrui vadovauja direktorė Rugilė Balnaitė. Šiandien Ukmergės globos centras yra moderni ir dinamiška įstaiga, kurioje dirba profesionalūs specialistai.
Institucinės globos pertvarka
Ukmergės rajone siekiama užtikrinti, kad vaikų gyvenimas būtų kuo artimesnis šeimos ir namų aplinkai. Vykdant institucinės globos pertvarkos planą, 2017 m. birželio 5 d. Ukmergės vaikų globos namai atvėrė duris naujame erdviame dviejų aukštų name. Namas buvo nupirktas praėjusių metų pabaigoje rajono savivaldybės tarybos sprendimu.
Šiuo metu name gyvena 2 mergaitės ir 7 berniukai - neišskirti trijų šeimų nariai, biologiniai broliai ir seserys. Vaikai kambariuose gyvena po du. Visi naudojasi bendra virtuve, svetaine, sanitarinių mazgų patalpomis, name yra ir palėpė, rūsys, taip pat turi didelį savo kiemą.
Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai (BVGN)
Ukmergės globos centras aktyviai dalyvauja plėtojant bendruomeninių vaikų globos namų tinklą. Vienas iš jų, "Lazdynų" BVGN, įsikūręs Krekšlių mikrorajone esančioje Lazdynų gatvėje, pradėjo veikti 202__. Erdviame 257 kv. m. bendro ploto dviejų aukštų name įsikūrė aštuoni vaikai.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo tarnybos slapukai
Praėjusių metų lapkritį nupirktas šis 1984 metais pastatytas namas iki tol niekada nebuvo remontuotas. Penkiuose kambariuose vaikai gyvena po vieną arba po du. Visi naudojasi bendra virtuve, svetaine, sanitarinių mazgų patalpomis, name yra ir palėpė, rūsys, taip pat turi didelį savo kiemą.
"Lazdynų" gyventojai rūpinasi kate Braške ir šuneliu Mažyliu. Labai svarbu, kad vaikų gyvenimas būtų kuo artimesnis šeimos ir namų aplinkai. BVGN gyvenantys vaikai patys perka maisto produktus parduotuvėje ir gamina maistą, taip pat patys perka rūbus, avalynę, higienos reikmenis. Čia sudarytos sąlygos laikyti ir naminius gyvūnus.
Ukmergės globos centre šiuo metu gyvena 31 tėvų globos netekęs vaikas, kurių amžius nuo 7 iki 19 metų. 23 vaikai gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose, 4 - Ukmergės globos centro Siesikų gyvenamajame korpuse ir 4 laikino apgyvendinimo grupėje esančioje Ukmergės globos centro administraciniame pastate (Vilniaus g.
Ateinančių metų sausio-vasario mėnesį planuojama atidaryti dar vienus, jau ketvirtus rajone, BVGN. Šių metų vasarį nupirktas gyvenamasis namas Vėjų gatvėje. Šiuo metu čia vyksta remonto darbai. Pastatas bus pritaikytas vaikams su negalia: įrengtas keltuvas, nuožulnusis namų liftas, neįgaliesiems pritaikyti sanitariniai mazgai ir kt.
Pirmieji du namai - Bugenių ir Vaižganto gatvėse buvo nupirkti Ukmergės rajono savivaldybės, o Lazdynų ir Vėjų gatvėse - iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir savivaldybės bendrai finansuojamojo projekto „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Ukmergės rajone“.
Taip pat skaitykite: Viskas apie "Sodros" paslaugas Ukmergėje
Atvirų durų diena Ukmergės globos centre
Savarankiško gyvenimo namai Siesikuose
Rajono Savivaldybės taryba pavedė Ukmergės socialinių paslaugų centrui teikti apgyvendinimo Savarankiško gyvenimo namuose paslaugas. Tokie namai būtų kuriami šiuo metu atsilaisvinusiose patalpose, esančiose Siesikų miestelyje, Barų g. 1. Mūsų rajone ši paslauga nebuvo teikiama. Jos tikslas - sukurti namų aplinkos sąlygas ir suteikti reikalingas paslaugas asmenims (šeimoms), kuriems nereikia nuolatinės, intensyvios priežiūros, sudarant jiems sąlygas savarankiškai tvarkytis asmeninį (šeimos) gyvenimą.
Savarankiško gyvenimo namuose galėtų būti apgyvendinti 22 senyvo amžiaus ir neįgalūs asmenys. Pasak vedėjos, Savarankiško gyvenimo namai bus kuriami Siesikų miestelyje, patalpose, kurias iki šiol patikėjimo teise naudojo Ukmergės globos centras. Suremontavus buvusio vaikų darželio patalpas, 2014-ųjų vasarą čia buvo įkurtas minėtojo centro gyvenamasis korpusas ir iš Ukmergės perkeltos dvi šeimynos - 24 vaikai.
Rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė „Gimtajai žemei“ papasakojo, kad mintį kurti Savarankiško gyvenimo namus padiktavo gyvenimo realybė: „Mūsų skyriaus skaičiavimais, šiuo metu 25 darbingo amžiaus Ukmergės rajono gyventojai yra apgyvendinti kitų rajonų socialinės globos įstaigose.
„Prieš pradedant vykdyti naujas veiklas patalpos turės būti atnaujintos ir tam pritaikytos. Rajono savivaldybės administracijos atsakingų specialistų vertinimu, tokiam patalpų remontui reikėtų apie 35 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšų. Jei pinigai būtų skirti, galima tikėtis, kad Savarankiško gyvenimo namai duris atvers jau spalio mėnesį. A. Leonavičienės teigimu, atsižvelgiant į Savarankiško gyvenimo namų senyvo ir neįgaliems asmenims veiklos metodines rekomendacijas apskaičiuota, kad numatytose patalpose galėtų būti apgyvendinti 22 asmenys, kuriems paslaugas teiktų 1 socialinis darbuotojas, 5 individualios priežiūros darbuotojai ir 1 ūkio darbininkas / kūrikas.
Paslaugos būtų teikiamos nenutrūkstamai, t. y. Savarankiško gyvenimo namų gyventojai patys atsiskaitys už maistą, komunalines paslaugas, taip pat jiems už suteiktą apgyvendinimo paslaugą nustatyta tvarka reikės mokėti 20 proc.
Iššūkiai ir ateitis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) pavaldžios įstaigos atliko neeilinį patikrinimą Ukmergės vaikų globos namuose, po 2016 m. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie SADM specialistų komandai atlikus tyrimą šiuose globos namuose paaiškėjo, kad vykdomi ne visi keliami reikalavimai.
Tyrimas nustatė, kad atsižvelgiama ne į visus vaiko poreikius, kai kuriais atvejais, dalis vaikų jaučiasi nesaugūs. Be to, globos namų šeimynose gyvena daugiau nei 10 vaikų, nors rekomenduojamas skaičius neturi viršyti 10. Ukmergės vaikų globos namai yra įpareigoti šiuos trūkumus pašalinti iki lapkričio. Pašalinus ne visus neatitikimus per nustatytą laiką, bus stabdomas įstaigos veiklos licencijos galiojimas.
Nepaisant iššūkių, Ukmergės globos centras ir toliau siekia užtikrinti vaikams kuo artimesnę šeimos aplinką, skatinti jų socialinę integraciją ir savarankiškumą. Didelis dėmesys skiriamas vaikų individualiems poreikiams, ugdymui, užimtumui ir psichologinei pagalbai.
Vaikų globa Lietuvoje: istorinis kontekstas
Vaikų globa Lietuvoje turi gilias tradicijas. Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti XVII-XVIII amžiuje. XIX amžiaus pradžioje vaikų globos institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose.
Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 m. Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. Juose vaikus, kurių būdavo apie 400, prižiūrėdavo vienuolės.
Kaune 1848 m. įsteigtas lopšelis pamestinukams (vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda), 1864 m. - kūdikių auklėjimo namai (gyvendavo apie 40 pamestinukų). Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 m. įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams. XIX amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams. 1918-40 m. vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų (pvz., Vaikelio Jėzaus draugijos, Šv. 1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu; juose buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus (1931 m. pastatyti nauji 200 vietų namai, juose pradėjo dirbti gydytojai, medicinos seserys). Nuo 1928 m. pradėta vaikus patronuoti (už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms).
Vaikų globos institucijos sovietmečiu
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. buvo 48 vaikų globos institucijos (7000 vaikų). Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų.
Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus. Atkūrus nepriklausomybę vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.
Vaikų globos sistemos reforma
2015 m. pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei.
Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių.
Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001) pakeitimai (įsigaliojo 2018 07 01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.
Šeimos diena
Statistika
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-18 m. duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja - 2017 m. pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (2 872 vaikai) sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, 2016 m. pabaigoje - 35 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus.
2018 m. pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5 249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose (bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %, t. y. 2018 m. globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose).
2018 m. pabaigoje (kaip ir 2017 m. pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 - 34 %).
Šiuolaikiniai vaikų globos namai Lietuvoje
Šiuolaikiniai vaikų globos namai Lietuvoje siekia užtikrinti vaikams kuo artimesnę šeimos aplinką, skatinti jų socialinę integraciją ir savarankiškumą. Didelis dėmesys skiriamas vaikų individualiems poreikiams, ugdymui, užimtumui ir psichologinei pagalbai.
Kiti globos namai Lietuvoje
Be Ukmergės globos centro, Lietuvoje veikia ir kitos vaikų globos įstaigos, tokios kaip Utenos vaikų globos namai, Antazavės vaikų globos namai ir Klaipėdos rajono vaikų globos namai. Kiekviena iš šių įstaigų turi savo istoriją ir specifiką, tačiau visos jos siekia to paties tikslo - užtikrinti vaikų gerovę ir suteikti jiems galimybę augti saugioje ir mylinčioje aplinkoje.
| Globos namai | Įkūrimo metai | Ypatybės |
|---|---|---|
| Ukmergės globos centras | 1963 | Institucinės globos pertvarka, bendruomeniniai vaikų globos namai |
| Utenos vaikų globos namai | 1995 | Laikinos vaikų globos namai, specialiojo ugdymo skyrius |
| Antazavės vaikų globos namai | 1947 | Darbinių gebėjimų ugdymas, parkas, šiltnamiai |
| Klaipėdos rajono vaikų globos namai | - | Bendruomeniniai namai, aplinka artima šeimai |