Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomi Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai pagerins paramos prieinamumą bei leis atsisakyti „atidirbimo“ už paramą, tapusio būdu išnaudoti jos gavėjus.
Kas keičiasi ir kodėl
„Siūlomi įstatymo pakeitimai yra reikšmingas žingsnis į priekį - atsisakome „atidirbimo“ už piniginę paramą, kuris žemino ir stigmatizavo paramos gavėjus; sumažės biurokratinė našta ir parama taps prieinama didesniam skaičiui žmonių; palengvės sistemos veikimas; sprendžiama skurdo spąstų problema - įsidarbinus nenutrūks paramos mokėjimas.
Vienas svarbiausių pakeitimų - tai priverstinės visuomenei naudingos veiklos atsisakymas.
„Realybėje ši veikla dažniausiai apsiribodavo nuolatinio pobūdžio aplinkos tvarkymo darbais ir tapo įteisintu būdu išnaudoti paramos gavėjus, nesuteikiant jokių socialinių garantijų ar realių galimybių įsidarbinti.
Todėl šią tvarką būtina keisti.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinės pašalpos
Prieinamumo didinimas ir administracinių barjerų mažinimas
Šiuo metu vienas didžiausių iššūkių - piniginės socialinės paramos prieinamumas.
Skirtingais skaičiavimais, socialinės paramos nepaėmimas siekia nuo 20 iki 49 proc.
Įstatymo projekte numatoma atsisakyti dalies nepagrįstų ribojimų ir taip padidinti piniginės socialinės paramos prieinamumą.
Paramą galės gauti visi, kurie dirba, nepriklausomai nuo darbo laiko trukmės.
Siekiant palengvinti paramos gavimo sąlygas dirbantiems asmenims bei sumažinti administracinę naštą tiems asmenims, kurie dirba ne visą darbo laiko trukmę (nereikės papildomai registruotis Užimtumo tarnyboje norint gauti piniginę socialinę paramą), nutarta atsisakyti reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę - du trečdalius maksimalaus darbo laiko.
Taip pat skaitykite: Socialinės paramos įstatymo pakeitimai
Parama dirbantiems ir motyvacija įsidarbinti
Priimtais pakeitimais lengvinamos paramos gavimo sąlygos dirbantiems asmenims ir tobulinamas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus skyrimas, skatinant asmenų motyvaciją įsidarbinti ir išlikti darbo rinkoje.
Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, nutarta 100 proc. dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, mokėti 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių), išplėsti gavėjų ratą ir papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus mokėti ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo privaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.
Parama šeimoms, auginančioms vaikus ir vaikams su negalia
Sudarytos palankesnės paramos gavimo sąlygos tėvams, vieniems auginantiems vaikus ir vaikams (asmenims) su negalia.
Seimas nusprendė nustatyti, kad 12 mėnesių laikotarpiu nuo kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos tėvai, vieni auginantys vaikus, kuriems nenustatyta tėvystė ar nepriteistas išlaikymas, turės teisę gauti ir socialinę pašalpą, skiriant ją visai šeimai, ir kompensacijas (šiuo metu socialinė pašalpa skiriama tik vaikui, o kompensacijos neteikiamos).
Per šį laikotarpį asmenys, siekdami ir toliau gauti paramą, privalės kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo arba sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo.
Taip pat skaitykite: Kada pinigai geriau nei uniforma?
Planuojama atsisakyti ir taip vadinamos Veronikos nuostatos - paramą galės gauti mamos, kurių vaikų tėvystė nenustatyta.
Šiuo metu pakeitimuose numatyta, kad parama būtų mokama tik pirmuosius metus, vėliau, jei mama nesikreips į teismą dėl tėvystės nustatymo, ji netektų paramos.
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, sutarta į gaunamas pajamas neįskaityti šalpos negalios pensijos, mokamos vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 proc. ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
Turto vertinimas ir būsto kriterijų pakeitimai
Tikslinami turto vertinimo kriterijai, skiriant piniginę socialinę paramą.
Priimtomis pataisomis nuspręsta 2 kartus padidinti piniginių lėšų normatyvą, taikomą bendram turto normatyvui apskaičiuoti: vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių, šeimai - vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui - iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų - iki 10 (vietoj 5) VRP.
Be to, nutarta 1,5 karto padidinti būsto ploto normatyvą individualiems namams - vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvą šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidinti nuo 60 iki 90 kv. m., pridedant po 15 kv. m.
„Pagaliau pripažįstama regionų realybė - būstas ar automobilis yra būtinybė, o ne prabanga, reiškianti, kad žmogui nereikalinga piniginė parama.
Taip pat parama taps prieinama pakankamai gerai gyvenusiems, tačiau pajamų netekusiems žmonėms.
Finansavimo modelio ir administravimo pakeitimai
Pakeitimas keičiamas paramos finansavimo modelis ir paramai teikti nepanaudotų lėšų perskirstymo tvarka.
Pakeitimais tobulinamos nuostatos, susijusios su turto vertinimu skiriant paramą, peržiūrint turto vertinimo kriterijus, keičiamas paramos finansavimo modelis ir paramai teikti nepanaudotų lėšų perskirstymo tvarka.
Didinamas paramos gavėjų įgalinimas dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir projektuose.
Prognozuojamas poveikis
Palyginti su galiojančiu įstatymu prognozuojama, kad naujos nuostatos leis skurdą sumažinti visiems šeimos ūkiams.
Didžiausią poveikį patirs šeimos, kuriose du suaugę augina vieną ar daugiau vaikų.
Skaičiuojama, kad paramą nepasiturintiems gyventojams papildomai gaus apie 14,8 tūkst. asmenų.
Priėmimas ir įsigaliojimas
Seimas pritarė pokyčiams dėl piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams - Seimas priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas, kuriomis siekiama didinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams prieinamumą ir paskatas integruotis į darbo rinką.
Už tai numatančias naujas nuostatas (projektas Nr. XVP-1045(2) balsavo 77 Seimo nariai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.
„Tai istorinis projektas, kai po daugiau nei dešimt metų pasikeičia labai daug rodiklių, pagal kuriuos bus vertinamos ir gyventojų pajamos, ir teikiama socialinė parama“, - Seimo posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Pasak jos, dėl šio naujo įstatymo bus lengviau ir specialistams, ir žmonėms, kai nustatyti dydžiai jau atitinka realijas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pažymėjo: „Pagaliau atnaujinome tam tikrus rodiklius ir skiriame dėmesį tiems žmonėms, kuriems pagalba yra reikalingaׅ.“
Seimo narys Linas Kukuraitis pasidžiaugė daugeliui pažeidžiamų grupių išplečiama ir didinama apsauga, nevyriausybinių organizacijų įtraukimu.
Priimti pakeitimai įsigalios 2026 m. birželio 1 d., išskyrus nuostatas dėl paramos finansavimo modelio keitimo, kurios įsigalios vėliau, 2027 m. sausio 1 d.
Praktinės pasekmės paramos gavėjams
Supaprastinamos piniginės socialinės paramos sąlygos dirbantiesiems.
Paramos gavėjai - šis dokumentas juos tiesiogiai liečia, nes jame pakeičiami jų teisių ir pareigų reglamentuojantys įstatymo straipsniai.
„Susitikimuose su verslo atstovais tekdavo girdėti, kad žmonės atsisako dirbti, nes netektų paramos, o mokamas darbo užmokestis nebūtų pakankamas jų poreikiams patenkinti.
Šiuo metu vienas didžiausių iššūkių - piniginės socialinės paramos prieinamumas.
Sudarytos palankesnės sąlygos gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus.
Pastabos apie paramos dydį ir adekvatumą
Visgi, rengiant įstatymo pakeitimus, socialinės paramos dydžiai iš esmės nebuvo peržiūrėti, neįtvirtintas paramos adekvatumą užtikrinantis mechanizmas.
Kad būtų užtikrinta apsauga nuo skurdo ir patenkinti žmonių minimalūs poreikiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra patvirtinusi pajamų dydį, kuris reikalingas minimaliems žmogaus maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų poreikiams patenkinti.
Šiais metais jis yra 450 eurų, kai vidutinė pašalpa nesiekia 150 eurų.
Procedūriniai aspektai ir teisės aktų rengimas
Tai yra Lietuvos Respublikos Įstatymas, kuriuo pakeičiamos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams Įstatymo Nr. IX-1675 14 ir 17 straipsnių dalys.
Įstatymas įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d., o Socialinės apsaugos ir darbo ministras turi iki 2025 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas ir skelbė Respublikos Prezidentas. Dokumentą teikė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, jo pirmininkas - Linas Kukuraitis.
Ilgesnis kontekstas ir nuorodos į ankstesnius pakeitimus
Piniginės socialinės paramos skyrimas įsigaliojus įstatymo pakeitimams yra reglamentuotas įvairių laikotarpių teisės aktų pakeitimais, kurie detalizavo nuostatas dėl gyvenamosios vietos, turto vertinimo, kompensacijų skyrimo ir kitų procedūrinių aspektų.
Per pastaruosius metus įstatyme keitėsi nuostatos dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų skyrimo, paso tvarkos, kompensacijų apskaičiavimo ir kitų reglamentų.
Ilgalaikė vizija
Priimtais pakeitimais siekiama, kad parama taptų prieinamesnė, skurdo spąstai būtų mažinami, o motyvacija įsidarbinti sustiprėtų - sudaromos palankesnės sąlygos socialinei įtrauktiesi ir geresnei socialinės apsaugos sistemai.
Seimas pritarė pokyčiams dėl piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams2025 m. gruodžio 23 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
tags: #pinigines #socialines #paramos #nepasiturintiems #gyventojams #istatymo