Žemės ūkis yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis, o ūkininkai susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant stichines nelaimes ir rinkos svyravimus. Siekiant padėti ūkininkams, yra numatytos įvairios paramos priemonės, įskaitant kompensacijas už patirtus nuostolius dėl pasėlių.
Tiesioginės išmokos ir susietoji parama
Tiesioginės išmokos ir susietoji parama už deklaruotus plotus mokamos pareiškėjams už 2017 m. Jei pareiškėjui bendra priskaičiuota pagrindinės išmokos, išmokos už pirmuosius hektarus, išmokos jaunajam ūkininkui, žalinimo, susietosios paramos už gyvulius ir plotus suma viršija 2 000 eurų, yra taikomas 1,388149 proc. sumažinimas, t. y. Lietuvai patvirtinta bendra tiesioginių išmokų už plotus ir gyvulius 2017 metams suma siekia 467,07 mln. eurų. 2016 m. šiai paramai buvo numatyta 442,51 mln.
Avansus, kurie mokami nuo šių metų spalio 16 d., iki lapkričio 30 d. gaus 126 tūkst. žemdirbių. Jiems bus išmokėta 214 mln. eurų. Pareiškėjams, kuriems buvo išmokėti avansai, nuo gruodžio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. Atkreiptinas dėmesys, kad avansinės išmokos nebuvo mokamos tiems pareiškėjams, kurių įsipareigojimų vykdymo terminai dar nėra pasibaigę, taip pat tais atvejais, kai pareiškėjai nėra pateikę visų reikalingų dokumentų. Dalis išmokų negalėjo būti išmokėtos dėl to, kad ūkininkai nurodė neteisingus savo banko sąskaitų numerius.
Parama ekologiniam ūkininkavimui
Ekologiškai ūkininkaujantys iki birželio 20 d. gali teikti paraiškas pagal ekologiniams ūkiams remti skirtas intervencines priemones. KPP priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas“ nustatyta 16 kompensacinių išmokų dydžių. Įsipareigojimų laikotarpio trukmė - 2 metai. Taigi pareiškėjai 2022 m. Pareiškėjai, 2021 m. prisiėmę įsipareigojimus pagal KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklas „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ arba „Parama ekologiniam ūkininkavimui“, gali nutraukti ekologinio ūkininkavimo praktiką arba vykdyti tęstinę veiklą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas.
Jei pareiškėjai prisiėmė įsipareigojimus po 2022 m. birželio 6 d. pagal KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, jie privalės tęsti ekologinio ūkininkavimo veiklą pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2022 m. pagal 2014-2020 m. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu ekologiniam ūkininkavimui (kartu su perėjimu prie ekologinio ūkininkavimo ir tęstiniais įsipareigojimais) skirta 318,6 mln. Eur, išmokėta - 289,6 mln.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pinigai Lietuvoje: ką reikia žinoti
Europos Sąjungą (ES) pagal Žaliąjį kursą yra užsibrėžusi ambicingą siekį - iki 2030 m. bent 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės turėtų būti skirta ekologiniam ūkininkavimui. Ir Lietuvoje tam skiriamas prioritetinis dėmesys - siekiama, kad ekologiniam ūkininkavimui (kartu su perėjimu prie ekologinio ūkininkavimo) 2027 m. būtų naudojama 13 proc., o 2030 m. - 15 proc.
2023-2027 m. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Čeponienė pabrėžė, kad siekiant stiprinti ekologinį ūkininkavimą bei didinti ekologinių ūkių skaičių, 2023 m. startuoja trys intervencinės priemonės: „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavumo“, „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ ir „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, kuriose ekologiniams ūkiams nustatytos kompensacinės išmokos yra didesnės nei 2014-2020 m.
Pažymėtina, kad lauko plotas, už kurį gali būti mokamos išmokos pagal 2023-2027 m. Pasak ŽŪM atstovės, 2023-2027 m. laikotarpiu lieka 6 kompensacinių išmokų dydžiai ekologiniams ūkiams. Įsipareigojimų trukmė 2-3 m. Pareiškėjai, deklaruojantys ekologinės gamybos plotus, praėjusius perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpį, gali dalyvauti: ekologinėje sistemoje „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“, skirtoje ekologiškus vaisius, uogas, daržoves, vaistažoles ir prieskoninius augalus auginantiems; intervencinėje priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas.
O intervencinėje priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas. Įsipareigojimų trukmė 5 m. Tęsiantiems ekologinio ūkininkavimo praktiką, į 5 m. Strateginio plano intervencinei priemonei „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ įgyvendinti skirta 292,6 mln. Eur. O ekologinėms sistemoms: „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai) - 32,5 mln.
Pasėlių draudimas ir kompensacijos
Taikyti rizikos valdymo priemones ūkininkai skatinami kompensuojant dalį už pasėlių draudimą sumokėtos įmokos. Paraiškos šiai paramai, teikiamai pagal Lietuvos žemės ūkio ir plėtros 2023-2027 m. strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“, priimamos nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema: stažo reikalavimai
„Ne taip seniai pradėjau drausti pasėlius. Šiemet bus tik trečias sezonas, bet pernai, kai laukus nusiaubė didžiulė kruša, pajutau draudimo naudą. Apie 40 proc. pasėlių derliaus dar nebuvau nuėmęs. Kai kuriuose laukuose stichija suniokojo apie 90 proc. juose užauginto derliaus. Draudimas apsaugojo ūkį nuo didžiulių nuostolių, nes gautos išmokos beveik padengė tą sumą, kurią būčiau gavęs už sėkmingai nuimtą derlių, - patirtimi dalijasi Pakruojo rajone ūkininkaujantis Gedas Špakauskas.
- Anksčiau pasėlių nedrausdavau, bet dažnėjančios stichinės nelaimės, nuo kurių tai vienur, tai kitur nukenčia ūkininkai, pakeitė požiūrį į draudimą - nėra jokių garantijų, kad kitąkart jos neįsisuks į tavo laukus. Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ duomenimis, vien tik 2023 m. rugpjūčio pradžioje prasiautusi audra ir kruša Lietuvos žemdirbiams, kurie buvo apdraudę pasėlius, padarė per 10 mln. eurų nuostolių. Buvo pažeista daugiau kaip 28 tūkst. ha pasėlių.
Draudimas skatina ir dalies draudimo įmokos kompensavimas. „Draudimas - ne uždarbis, bet rizikos valdymo priemonė, padedanti išsaugoti ūkio gyvybingumą, apsisaugoti nuo didelių nuostolių. Tačiau, jei pasėlių draudimo įmokos nebūtų kompensuojamos, gal ir sunkiau būtų ryžtis apsidrausti pasėlius, juo labiau kad įmokos didėja. Pernai už pasėlių draudimą sumokėjau apie 6 tūkst. eurų, šiemet įmoka sieks apie 8 tūkstančius. Kompensuojama iki 70 proc.
2024 m. Draudimo įmokų dalis kompensuojama fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, kuri atitinka aktyvaus ūkininko reikalavimus, ir kurie savo vardu yra įregistravę valdą. Draudimo sutartis laikoma tinkama, jeigu pagal ją numatyta padengti nuostolius, kai dėl sausros ir (arba) iššalimo sunaikinama daugiau kaip 20 proc.
Valstybinė parama ekstremalios situacijos atvejais
Visi gyventojai, įstaigos ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai, patyrę žalą dėl krizės ar ekstremalios situacijos, gali kreiptis valstybės paramos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal nustatytą tvarką valstybės parama negali būti didesnė nei pusės žalos dydžio, jei iki žalos atsiradimo dienos rinkoje draudikai siūlė turto draudimo paslaugas nuo žalos, už kurią prašoma suteikti valstybės paramą, tačiau šiomis paslaugomis nebuvo pasinaudota.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensininkų finansinė padėtis
Ministerija pranešė pateikusi derinti taisyklių projektą de minimis pagalbai. Patvirtinus taisykles ūkininkai, kurie patyrė nuostolių vėluodami atsiskaityti su finansų įstaigomis, rangovais, paslaugų teikėjais ir prekių tiekėjais dėl neišmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonę investicijoms į žemės ūkio valdas, galės gauti iki 100 proc.
„Tikimės, kad tų nuostolių tikrai nebus patirta daug, kadangi šiuo metu ir Nacionalinė mokėjimo agentūra bendradarbiauja su ūkininkais, su visom kredito įstaigom, kad jos netaikytų netesybų, suteikia garantinius raštus iš dėl to, kad šiek tiek vėluoja ta parama. Tikimės, kad dauguma susitars su tiekėjais, su kredito įstaigomis“, - sakė G.
Praktinės ūkininkų patirtys ir kompensacijų taikymas
„Iš viso šiai paramai skirta 2,1 mln. eurų. parama, kuri kažką keistų iš esmės“, - sakė V.Stanaitis. Verslininko nuomone, aišku, tai geriau negu nieko. Žemės ūkio skyriaus specialią komisiją. fotografavo, nušalimas siekė 70 proc. atitinkamai indeksuota ir visiems procentaliai mažinama“, - pastebėjo jis.
„Numatyta kompensacija iki 60 proc. nemenkai. prarandi visą derlių ir iš jo visai negauni jokių pajamų. šalnų labiausiai nukentėjo šilauogynai. buvo mažesnė, nes po dangomis uogynus kažkiek apsaugojo. įsirengęs neturi, todėl ir augalams mažai kuo galėjo pagelbėti. į šį uogininkystės ūkį fiksavo, jog daugiau nei 50 proc. visiškai nušalę. Kai nėra žiedų - nėra ir uogų.
„Labai gražiai žadama, bet... Tačiau mūsų ūkyje labiausiai nukentėjo juodieji serbentai. kitos šakelės tebuvo. nuskynėme, bet derlius buvo ne koks. Supirkimas buvo palankus. Pamparas. neužsiminė, nes tokių ankstesniais metais nebuvo. ar net tik ketvirtadalį trejų metų vidutinio derliaus. sodai, ne vien iš to, ką užaugina. Mūsų sodas labai nukentėjo nuo pavasarinių šalnų. mažas. veisles. Vienų veislių obuolių yra šiek tiek daugiau, kitų - mažiau. nėra. daugiau obuolių. Bet derlius kuklus. UAB „Luksnėnų sodai“ direktorė Gitana Jonuškaitė. pagalba.
Ūkininkai turėtų atidžiai paskaičiuoti ar pasinaudoti teikiama lengvata, nes galutinė kaina priklauso nuo turimos leistinosios naudoti galios ir per metus suvartojamo elektros energijos kiekio. ir vasaros sausros, bus kompensuojama 60 proc. nuostolių. išdalinti 2,1 mln. kiekvienam ūkininkui proporcingai bus mažinama. bent vienus metus 2020-2023 metais. kad kompensacija tebus labai menka. gali būti skiriamos kompensacijos. kompensavimo metodika dar parengta nepilnai - tik iš bėdos. nušalo labai stipriai, šalnos nurėžė derlių. kultūrų sąrašą kaip tinkamos kompensuoti. atvažiuotų, pasižiūrėtų ir įvertintų žalos mastą. Esame pasiėmę paramą. įtrauktas. Tad ir pagalbos - jokios“, - guodėsi ūkio šeimininkas.
Elektros energijos lengvatos ūkininkams
Ūkininkai gali naudotis jiems Elektros energetikos įstatyme numatyta lengvata galios dedamajai ar buitiniams klientams numatytais elektros tarifais, jei pateikia pažymą apie pajamas už praėjusius metus, ūkio ir žemės ūkio valdos registravimo pažymas. Kasmet ESO sulaukia vidutiniškai apie 4 tūkst. ūkininkų prašymų gauti lengvatas. Norėdami tuo pasinaudoti, ūkininkai privalo pateikti 3 dokumentus, kuriuos turi gauti iš įvairių institucijų administruojamų duomenų bazių.
Supaprastintoms procedūroms kelią atvėrė ESO ir „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Remiantis ja, ESO turės galimybę duomenų bazėse patikrinti ar ūkininkai atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus (ar ūkis registruotas Ūkininkų ūkių registre, o žemės ūkio valda - Žemės ūkio ir kaimo verslo registre) ir galės matyti koks yra apskaičiuotas EDV (ekonominio dydžio vienetas). Ūkininkui beliks pateikti tik 1 dokumentą - pažymą apie žemės ūkio veiklos pajamas, kurioje nurodoma suma ir žemės ūkio veiklos pajamų dalis procentais už praėjusius metus.
Ūkininkams (ESO svetainėje ar savitarnoje) pateikus dokumentą, kad jo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau nei 50%, ESO ūkininkams taikys buitinių klientų tarifus ar galios dedamosios lengvatą. ESO nuosekliai tobulindamas klientų aptarnavimą ir paslaugų teikimą keldamas į elektroninę erdvę, siekia, kad klientams nebeliktų poreikio vykti į Klientų aptaranavimo centrus, gaišti laiką teikiant dokumentus, juos užsakant ir pristatant ESO. Nuo 2020 m. sausio 1 d. visos ESO paslaugos bus teikiamos tik nuotoliniais klientų aptarnavimo kanalais (savitarnoje ar nemokamu telefonu 1852).
“ESO tobulindamas ir paprastindamas procesus klientams siekia sukurti tokias paslaugų gavimo sąlygas, kad procesai truktų kuo trumpiau, o procedūros nereikalautų papildomų pastangų teikiant dokumentus ar pildant reikiamas formas.
| Parama | Aprašymas | Pastabos |
|---|---|---|
| Tiesioginės išmokos | Mokamos už deklaruotus plotus ir gyvulius | Bendra suma 2017 m. - 467,07 mln. eurų |
| Ekologinis ūkininkavimas | Kompensacinės išmokos ir perėjimo parama | 2014-2020 m. skirta 318,6 mln. Eur, išmokėta 289,6 mln. |
| Pasėlių draudimo kompensacija | Dalinė draudimo įmokų kompensacija | Priėmimas nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d.; kompensuojama iki 70 proc. |
| Elektros lengvata | Lengvatos buitiniams tarifams ir galios dedamajai | Reikia pažymos apie pajamas; ESO supaprastina procedūras |
Parama ir kompensacijos apima skirtingas sritis: nuo tiesioginių išmokų, ekologinio ūkininkavimo rėmimo, draudimo įmokų kompensavimo iki elektros energijos lengvatų. Ūkininkų patirtys rodo, kad draudimas ir laiku suteikta parama dažnai padeda išsaugoti ūkio gyvybingumą, nors ir kyla pastebėjimų dėl kompensacijų dydžio ir administravimo tvarkos.
tags: #pinigai #ukininkams #kompensacija