Šiuolaikinis gyvenimo ritmas neišvengiamai susijęs su stresu. Kiekvieną dieną žmogų veikia daugybė stresorių: greitėjantis gyvenimo tempas, padidėjęs protinis krūvis, aplinkos užterštumas, savirealizacijos sunkumai. Daugelis žmonių patiria stresą, dėl nesėkmių darbe ir asmeniniame gyvenime. Stresas gali sukelti psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimus: depresiją, nerimą, nuovargį, širdies ligas, mažinti atsparumą ligoms. Nuolatinį stresą patiriančių žmonių organizmas, dėl imuninės sistemos silpnėjimo tampa nepajėgus kovoti su vėžinėmis ląstelėmis, o tai lemia onkologinių ligų atsiradimą. Literatūroje pateikiami duomenys rodo, kad dėl streso sutrinka normalus miegas, kuris sąlygoja darbo ir laisvalaikio kokybę.
Pagrindinė streso lokalizacijos vieta yra smegenys. Mokslininkai nustatė, kad ir lėtinis (užsitęsęs), ir ūmus (trunkantis neilgai) stresas gali sumažinti nervinių ląstelių kiekį, slopinti naujų nervinių ląstelių susidarymą, dėl to blogėja pažintinės funkcijos ir nuotaika. Nepavykus stresoriaus įveikti, blogėjančios nuotaikos fone, gali atsirasti nerimo sutrikimai, depresija. Viename iš tyrimų Ericksonas su kolegomis nustatė, kad žmonių smegenys yra plastiškos (smegenų gebėjimas sudaryti nervines jungtis), dėl šios savybės smegenys gali atsigauti po patirto streso. Ši savybė būdinga ne tik jauniems, bet ir vyresniems asmenims.
Fiziniai pratimai turi įtakingą vaidmenį streso įveikimo procese. Mokslininkai nustatė, kad fiziniai pratimai sumažina depresiją ir nerimą, didina atsparumą stresui ir gerina nuotaiką. Daugelis mokslininkų vieningai sutaria, kad fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį žmonių psichinei sveikatai, tačiau dar išlieka nesutarimų dėl atsakingų mechanizmų - kaip tai veikia? Šiuo metu yra keletas fiziologinių bei psichologinių šio poveikio aiškinimo teorijų. Tiriant gyvūnus nustatyti neuromediatorių (serotonino, noradrenalino, dopamino) kiekio pakitimai, kurie susiję su nuotaikos kitimu. Taip pat fiziniai pratimai padidina steroidų kiekį, kurie pasižymi stresą mažinančiu poveikiu. Fizinio krūvio metu organizmas atpalaiduoja endorfinus - neuropeptidus, kurie smegenyse jungiasi prie opioidinių receptorių ir pasižymi analgeziniu, atpalaiduojančiu poveikiu. Daugėja įrodymų, kad fizinis aktyvumas (kaip procesas) atitraukia dėmesį nuo stresoiro, - geros emocijos patiriamos fizinio aktyvumo metu daro teigiamą poveikį psichinei sveikatai. Nustatyta, kad studentai, lankantys tekvondo pratybas turėjo mažesnį depresijos lygį nei kontrolinės grupės studentai.
Vis dar lieka neaiškus optimalios fizinio aktyvumo „dozės“ ryšys su psichinės sveikatos efektais. Kai kurie mokslininkai teigia, kad net mažos FA dozės (iki trijų kartų per savaitę) gali apsaugoti nuo depresijos. Barney su kolegomis nustatė, kad dažniau (daugiau nei tris kartus per savaitę) fizine veikla užsiimantys tiriamieji buvo mažiau linkę pranešti apie blogą psichinę sveikatą. Pasak mokslininkų iš Teksaso universiteto, siekiant optimalaus antidepresinio poveikio treniruotis reikia nuo 3 iki 5 kartų per savaitę, po 45-60 minučių. Visi FA formos yra geros stresui valdyti, tačiau didžiausias efektas bus tada, kai žmogus užsiims jam malonia fizine veikla, kuri atitiks jo fizinį pajėgumą.
Naujausi moksliniai tyrimai nustatė, kad aerobiniai, ištvermę lavinantys pratimai yra vienas iš geriausių antidepresantų. Ištvermę ugdantys fiziniai krūviai raumenyse pagamina medžiagą kynurenino rūgštį, kuri apsaugo nuo depresijos ir sumažina jos reiškimosi stiprumą. Manoma, kad iš protėvių paveldėtas/genetinės kilmės kodas lemia, jog organizmas geriausiai funkcionuoja, kai kasdien yra fiziškai dirbama. Aerobiniai pratimai - natūrali priemonė didinti atsparumą stresui ir padedanti atsigauti streso paveiktoms smegenims. Kokybiškas miegas ir pilnavertė mityba yra taip pat svarbūs atsigavimo po streso veiksniai.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) yra psichikos sutrikimas, kuris gali pasireikšti žmonėms, kurie patyrė trauminį įvykį ar įvykių seriją. Simptomai gali būti: intensyvūs, nerimą keliančių minčių jausmai, prisiminimai, košmarai; liūdesys, baimė ar pyktis; ir jausmo atsiribojimo nuo kitų žmonių pojūtis. Simptomų intensyvumas ir jų trukmė gali keistis; esminis jų bruožas - jei simptomai tęsiasi ilgiau nei mėnesį ir sukelia didelį diskomfortą arba kasdieninio veikimo sutrikimą. Daugeliui žmonių simptomai pasireiškia per tris mėnesius nuo traumos, tačiau gali užtrukti vėliau ir išlikti mėnesius ar metus. Nors ne visiems išsivysto PTSS, kai kuriems simptomai būtina gydyti profesionaliai. Tai gali būti reikalinga ir po trumpalaikių simptomų, kurie laikui bėgant praeina be specialaus gydymo.
Lietuvoje gydymas potrauminiam streso sutrikimui siūlo du pagrindinius specializuotus metodus: EMDR (Eye Movement Desensitization and Reprocessing) ir BEPP (Brief Eclectic Psychotherapy for PTSD). EMDR padeda įtraukti trauminę atmintį į įprastą apdorojimą, sumažinti neigiamų emocijų intensyvumą ir pagerinti gebėjimą susidoroti su baimėmis bei kančia. Akių judesiai tratamento metu primena REM miegą, o terapijos metu pacientas stebi terapeutų judesius ar šviesos srautą. BEPP - eklektinė psichoterapija, užtikrinanti trumpą, dažnai 16 sesijų trukmės gydymą, kuris derina skirtingų psichoterapinių mokyklų elementus. BEPP metu įtraukiama psichoedukacija apie PTSS, relaksacijos pratimai, trauminio įvykio atkūrimo ir perdirbimo procesai, rašymo užduotys, įprasminimas ir integracija į kasdienį gyvenimą, bei gydymo įvertinimas. Po gydymo sesijų kartais gali kilti trumpalaikis nerimas, tačiau tikslas - sumažinti potrauminius simptomus, padėti integruoti trauminę patirtį į gyvenimą ir atgauti kontrolę.
Tikslas - suteikti informaciją apie tai, kaip greitai psichika atsinaujina po streso ar trauminės patirties. Dažniausiai po streso ar traumos žmogus patiria pirmąją įveiką, kuri apima baimės, liūdesio, kaltės ir pyktį jausmus, taip pat sunkumus kasdienėje veikloje. Po to laikui bėgant šie jausmai gali silpnėti arba išnykti, nors kartais gali prireikti specialios pagalbos. Ūminis streso sutrikimas (ASS) gali pasireikšti per kelias dienas-keturias savaites po traumos ir prireikus gali būti gydomas farmacijos ir terapijos metodais. ASD ir PTSS skiriasi laikotarpiu, trukme bei simptomų intensyvumu, todėl svarbu anksti įvertinti riziką ir kreiptis į specialistus. Žmogaus psichika geba atsinaujinti, jei yra tinkama pagalba, įskaitant psichoterapiją (KET, EMDR ar BEPP), socialinę paramą ir sveiką gyvenimo būdą, į kurį įeina reguliarus fizinis aktyvumas, miego kokybė ir subalansuota mityba.
Kaip stresas veikia jūsų smegenis – Madhumita Murgia
Patikslinimas dėl terminų: potrauminio streso sutrikimas atsiranda tuomet, kai patiriamas labai skausmingas įvykis, kuris stipriai paveikia žmogaus gyvybę ar sveikatą. Trauminiai įvykiai paveikia visus - po jų kyla stresas ir reikia laiko atsigauti. Dažnai žmonės patiria skubias reakcijas, o simptomai gali lemti pokyčius socialiniame gyvenime, studijose, darbe ar laisvalaikio veiklose. Jei stresas ilgą laiką nesibaigia, gali būti įtariamas PTSS. Taip pat yra sunkesni potrauminiai reiškiniai, tokie kaip kompleksinis potrauminio streso sutrikimas (KPTSS), kurio paplitimas Lietuvoje siekia apie 1.8-10%. KPTSS pasižymi sunkiais emocijų reguliavimo sunkumais, nestabiliais įsitikinimais apie save ir sunkumais tarpasmeniniuose santykiuose. Lietuvos specialistai naudoja EMDR ir BEPP terapijas, kurios yra patvirtintos moksliniais tyrimais ir plačiai pripažintos tarptautinėje praktikoje.
Ūminis streso sutrikimas (ASS) - tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuris atsiranda reaguojant į trauminį įvykį ir paprastai pasireiškia per tris dienas-keturias savaites po įvykio. Simptomai apima įkyrų prisiminimų, vengimą, neigiamą nuotaiką, disociaciją ir padidėjusį susijaudinimą. Gydymo galimybės apima vaistus ir terapijas, įskaitant KET. Dauguma asmenų, patyrusių ASD, gali visiškai pasveikti per kelias savaites ar mėnesius, ypač tinkamai gydant. Tyrimų duomenys rodo, kad ASD gali būti prevenciškai svarbus įspėjimas apie tolimesnes psichikos sveikatos problemas, todėl svarbu greitai įvertinti simptomus ir pradėti gydymą, kai tik įmanoma.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Žmogaus atsigavimas po streso ar traumos priklauso nuo daugelio veiksnių: biologinių, psichologinių ir socialinių. Nuoseklus gydymas, įskaitant specializuotą psichologinę pagalbą, socialinį palaikymą ir sveiką gyvenimo būdą, žymiai didina šansus greičiau sugrįžti į įprastą kasdieninį ritmą. Svarbu prisiminti, kad trauma nėra asmens kaltė, o galima gydyti. Trauminės patirties apdorojimas gali užtrukti, tačiau su tinkama pagalba daugeliui žmonių pavyksta susitaikyti su įvykiais ir atgauti kontrolę savo gyvenime.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje