Šiame straipsnyje aptarsime pensijų, pilietybės atkūrimo ir socialinių garantijų klausimus Lietuvoje, skirtus užsieniečiams. Aptarsime Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo sąlygas, socialines išmokas ir garantijas, taip pat "Brexit" įtaką socialinei apsaugai.
Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas
Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti asmenys, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki 2011-04-01 nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės. Šie asmenys turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje jie nuolat gyvena ir ar jie yra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie yra ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., arba išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba jų palikuonims.
Svarbu atkreipti dėmesį į šias sąvokas: Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis - iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis. Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. - iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. - 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų. Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. - iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.
Prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo turite pateikti elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Jeigu pildydamas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nurodėte, kad atvyksite į konsulinę įstaigą pateikti dokumentų originalus, tuomet Migracijos departamentas per vieną mėnesį nuo šio prašymo užpildymo per MIGRIS dienos įvertins, ar Jūsų pateikti dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme ir (ar) apraše nustatytus reikalavimus. Tuo atveju, jeigu Migracijos departamentas atlikdamas vertinimą nustatys, kad pateikti dokumentai neatitinka Pilietybės įstatymo ir (ar) aprašo reikalavimų, tuomet išsiųs Jums pranešimą per MIGRIS, kuriame bus nurodyti užpildyto prašymo trūkumai. Gavus per MIGRIS pranešimą dėl trūkumų šalinimo, per vieną mėnesį nuo šio pranešimo gavimo dienos privalote pašalinti nurodytus trūkumus ir per MIGRIS informuoti Migracijos departamentą apie trūkumų pašalinimą.
Jeigu dokumentų originalus arba dokumentų originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas kopijas Migracijos departamentui arba konsulinei įstaigai teiks Jūsų atstovas (Vaiko atstovai pagal įstatymą - vaiko tėvai, vaiką įvaikinus, - įtėviai, nustačius globą ar rūpybą, - globėjai ar rūpintojai, įstatymų nustatytais atvejais - valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija), tuomet jis turi pridėti savo galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir atstovavimą patvirtinantį dokumentą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Krašto Apsaugos Pensijos
Kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą.
Reikalingi dokumentai
Reikalingi dokumentai: dokumentus, patvirtinančius, kad esate asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę arba esate asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. dokumentus, patvirtinančius, kad nesate kitos valstybės pilietis. Išskyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktus galite būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Dokumentai, patvirtinantys, kad esate asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. Jeigu nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d.
Vaikų pilietybė
Jeigu Jums iki 2008-07-22 gimė vaikas, kurio gimimu metu Jūs buvote Lietuvos Respublikos pilietis ir jis gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę, ir Jūs norite, kad Jūsų vaikas būtų Lietuvos Respublikos pilietis, tai Jūs turite, iki vaikui sukaks 18 metų, raštu pateikti prašymą laikyti Jūsų vaiką Lietuvos Respublikos piliečiu. Jeigu nesate įregistravę savo vaiko gimimo, tai, visų pirma, turite kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių ir įregistruoti vaiko gimimo faktą. Prašymą dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės turite pateikti per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Pateikus prašymą, turėsite kartu rezervuoti vizitą į Migracijos departamentą, Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes arba konsulines įstaigas.
Atvykus į Migracijos departamento teritorinį skyrių, Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas, privalote turėti visų, kartu su el. pildydamas prašymą turite pridėti dokumentų originalus arba dokumentų originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas kopijas. Jeigu dokumentų originalus arba dokumentų originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas kopijas Migracijos departamentui teiks Jūsų atstovas, tuomet jis turi pridėti savo galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir atstovavimą patvirtinantį dokumentą.
Taip pat skaitykite: Telefonai vyresnio amžiaus žmonėms
Kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Valstybės rinkliavos mokėti nereikia.
Socialinės garantijos ir išmokos užsieniečiams
Lietuvoje senatvės pensiją gali gauti senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės, kurie turi sukaupę bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą. Lietuvoje skiriant ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas svarbu būti sukaupus ligos arba motinystės socialinio draudimo stažą.
Lietuvoje gauti nedarbo išmoką galima, jeigu žmogus yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas. Vis tik būtina žinoti, kad stažas nedarbo išmokai bus sumuojamas tik tada, kai paskutinis darbo laikotarpis įgytas Lietuvoje. Pavyzdžiui, žmogus 5 metus dirbo Jungtinėje Karalystėje, grįžo į Lietuvą, įsidarbino, tačiau po kurio laiko neteko darbo ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą.
Bet galima ir išimtis - ji taikoma žmonėms, kurie dirbo kitoje Europos Sąjungos valstybėje, bet išsaugojo glaudų ryšį su Lietuva. Tarkim, jei asmuo gyveno ir dirbo Lietuvoje, tuomet 5 mėnesiams įsidarbino Jungtinėje Karalystėje ir pasibaigus darbo sutarties terminui grįžo į Lietuvą bei kreipėsi į Užimtumo tarnybą.
Socialinės pašalpos Lietuvoje yra skiriamos nepasiturintiems gyventojams, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 122 eurai ir kurių turtas neviršija nustatytų normatyvų. Būsto, šilumos, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacija skiriama nepasiturintiems žmonėms įvertinant pajamų ir išlaidų skirtumą bei valdomą turtą.
Taip pat skaitykite: Buvusios Pajamos ir Pensija
Vaiko pinigai priklauso ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir Lietuvoje teisėtai gyvenantiems užsieniečiams.
"Brexit" įtaka socialinei apsaugai
Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (Brexit) gali turėti įtakos Lietuvos piliečiams, gyvenantiems ir dirbantiems Jungtinėje Karalystėje. Yra du galimi scenarijai: Švelnus "Brexit": Tai tęsis iki 2020 metų pabaigos, nes iki tol tęsis pereinamasis laikotarpis, kurio metu bus taikomi šiuo metu galiojantys Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Kietas "Brexit": Tuo atveju, jeigu britai pasitrauks be Išstojimo sutarties, planuojama atitinkamai pakeisti Lietuvos nacionalinius teisės aktus ir nustatyti, kad būtų atsižvelgiama į Jungtinėje Karalystėje iki "Brexit" įgytą stažą.
Nedarbo išmoka: Jeigu Londonas iš Europos Sąjungos pasitrauks su sutartimi, tuomet vis dar galios Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai ir nustatant teisę į nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje bus sumuojamas Jungtinėje Karalystėje bei Lietuvoje įgytas stažas. Jeigu Londonas pasitrauks be Išstojimo sutarties, tuomet Jungtinėje Karalystėje paskirta pensija bus mokama arba nemokama, priklausomai nuo nacionalinių britų teisės aktų.
JK piliečių socialinės apsaugos koordinavimas ES ir ES piliečių JK po „Brexit'o“
Užsieniečių įdarbinimas ir darbo užmokestis
Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius išaugo rekordiškai ir dabar viršija 142 tūkst. Lietuvos darbdaviai įdarbina vis daugiau baltarusių, ukrainiečių ir vidurio Azijos šalių gyventojų. Dažniausiai - transporto ar statybų įmonėse.
Teoriškai, užsieniečiams turėtų būti mokamos ne mažesnės algos, nei lietuviams. Tačiau, kiek iš tikrųjų mokama, niekas nežino, nes net netikrina. Reikalavimas yra, bet net netikrina, ar jo laikosi.
Pasak ministerijos, Darbo kodeksas numato vienodus reikalavimus lietuviams ir Lietuvoje įdarbintiems ES piliečiams dėl darbo užmokesčio mokėjimo. Tuo metu trečiųjų šalių piliečiams (pvz., baltarusiams ar ukrainiečiams) įstatyme numatyti specialieji reikalavimai dėl darbo užmokesčio mokėjimo.
Užimtumo tarnybos duomenimis, per metus Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius išaugo 56 tūkst. ir dabar sudaro beveik 142 tūkst. Atvykusios darbo jėgos didžiąją dalį sudaro trečiųjų šalių piliečiai - jų skaičius siekia 131,4 tūkst. Atvykėlių darbo rinkoje metų pradžioje daugiausiai buvo iš Baltarusijos (47,7 tūkst.) ir Ukrainos (44,8 tūkst.).
Lietuvoje dirbantys užsieniečiai daugiausiai užima vidutinės kvalifikacijos darbo pozicijas. Tokius darbus dirba 112,1 tūkst.
Trumpa atmintinė pensininkams užsieniečiams
- Patikrinkite, ar turite pakankamą socialinio draudimo stažą senatvės pensijai gauti.
- Jeigu planuojate atkurti pilietybę, pateikite prašymą per MIGRIS ir paruoškite reikiamus dokumentus bei jų legalizaciją (Apostille), jeigu reikia.
- Jeigu dirbote kitoje ES valstybėje, pasidomėkite galimybe sumuoti stažą socialinėms išmokoms.
- Stebėkite teisės aktų pakeitimus, susijusius su "Brexit" pasekmėmis, jei turite stažą Jungtinėje Karalystėje.
| Temos | Kas svarbu pensininkams užsieniečiams |
|---|---|
| Pilietybės atkūrimas | Prašymas per MIGRIS, dokumentų legalizacija, teisė atkurti iki 1940 m. turėjusiems pilietybę ir jų palikuonims |
| Senatvės pensija | Reikalingas minimalus pensijų socialinio draudimo stažas |
| Nedarbo išmoka | Registracija Užimtumo tarnyboje, stažas sumuojamas, jei darbo laikotarpis Europos Sąjungoje |
| Socialinės pašalpos | Pajamų ir turto reikalavimai, kompensacijos būsto ir komunalinėms išlaidoms |
tags: #pensininkai #uzsienieciai #lietuvoje