Šiame straipsnyje nagrinėjama Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistema Lietuvoje, su akcentu į pensininkų padėtį. Aptariami mokesčio tarifai, lengvatų taikymas, deklaravimo tvarka ir svarbiausi 2024-2026 m. pakeitimai, įsigalioję nuo 2026 metų.
Kas moka pajamų mokestį ir kokie yra mokestinio laikotarpio pagrindai?
Pajamų mokestį moka nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, kai jų pajamos gauna iš Lietuvos šaltinių. Mokesčio laikotarpis yra kalendoriniai metai, o mokestinio objekto sudėtis apima visas nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas, šaltinį Lietuvoje ar užsienyje, ir tam tikras nenuolatinio gyventojo pajamas, susijusias su veikla Lietuvoje.
GPM tarifai priklauso nuo pajamų šaltinio ir dydžio. Su darbo santykiais susijusios pajamos dažnai taikomi 20 % arba 32 % tarifais priklausomai nuo jų dydžio, o viršijus nustatytas ribas taikomas didesnis tarifas. Ne darbo santykiais gaunamoms pajamoms taikomi 20 %, 15 % ar net 5-15 % tarifai pagal pajamų rūšį ir dydį.
Darbo užmokesčio pajamos ir jų apmokestinimas
Darbo užmokesčio pajamos, premijos, viršvalandžių išmokos ir kitos su darbo santykiais susijusios pajamos paprastai apmokestinamos pagal GPMĮ taisykles. 2023-2025 m. laikotarpiu tarifai buvo 20 % iki tam tikrų ribų, o viršijusiai daliai taikomas 32 % tarifas, tuo pačiu metu dalį iki ribų galima apmokestinti 20 % tarifu.
Tačiau nuo 2026 m. įsigaliojo nauja progresinė sistema: 25 % tarifo tarpinis etapas įvedamas šalia esamų 20 % ir 32 % tarifų. Su darbo santykiais susijusios pajamos iki limitų (60 VDU iki 2024 metų, vėliau kitokie ribų duomenys) užtikrina poilsį tarp tarifų. Taip pat taikomas NPD (neapmokestinamasis pajamų dydis), kuris sumažina apmokestinamąją dalį.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Krašto Apsaugos Pensijos
NPD ir jo dydžiai (2025-2026 metai)
NPD taikomas tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms. 2025 metais NPD priklausė nuo gyventojo mėnesinio bruto atlyginimo: iki MMA tas NPD buvo didžiausias, o viršijus tam tikras ribas - mažėjo arba visiškai neskaičiuojamas. 2026 m. NPD buvo įdiegtas naujai formulinei sistema: iki MMA - 747 €/mėn, o viršijus tam tikras ribas - NPD sumažėja ar visai neskaičiuojamas. Taip pat taikomi išskaitų mechanizmai už papildomas įmokas į pensijų fondus, gyvybės draudimą, profesinį mokymą ir kt.
Pagal 2026 m. įstatymo pakeitimus, kai atlyginimas neviršija MMA, taikomas pilnas NPD - 747 €; viršijus - NPD mažėja pagal formulę; kai atlygis viršija nustatytas ribas, NPD gali būti visiškai netaikomas. Taip pat 0-25 % darbingumo lygio asmenims taikomas didesnis mėnesio NPD 1127 €, o tam tikroms situacijoms papildomai taikomos papildomos lengvatos (pvz., papildomas NPD vaikams nuo 2027 m.).
Dividendai, palūkanos ir kapitalo prieaugis
Dividendai visada apmokestinami 15 % tarifu. Puoselėjamoms pajamoms neatskaitoma 500 EUR lengvata, todėl visas gautas dividendų dydis gali būti apmokestinamas. Palūkanoms ir kapitalo prieaugiui taikoma 500 EUR neapmokestinama suma per metus; viršijanti dalis apmokestinama 15 % tarifu (jei suma iki 120 VDU), arba 20 % tarifu viršijus šias ribas. Kapitalo prieaugis apskaičiuojamas atėmus įsigijimo kainą nuo gautų pajamų.
Individualios veiklos (IVA) pajamos
Individualią veiklą vykdantys asmenys taip pat privalo mokėti pajamų mokestį. IVA pajamoms taikomas tarifas 5-15 %, kuris priklauso nuo metų pelno. Pajamų mokesčio dydis gali kisti priklausomai nuo pasirinkto skaičiavimo metodo: išlaidų procento (pavyzdžiui, 30 %) arba realiai patirtų išlaidų. Jei pelnas neviršija 20 000 Eur per metus, taikomas 5 % tarifas; viršijus - tarifas didėja iki 15 %. Sodra pateikia skaičiuokles preliminariai mokesčių rezultatų apskaičiuoti.
Užsienio pajamos ir dvigubo apmokestinimo išvengimas
Lietuvos gyventojai, gaunantys pajamas iš užsienio, turi deklaruoti jas Lietuvoje ir gali susidurti su dvigubu apmokestinimu. Lietuvoje taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, leidžiančios atskaityti užsienyje sumokėtus mokesčius ar taikyti kitus mechanizmus, kad bendras mokestis būtų sumažintas. Deklaravimas ir mokesčių mokėjimas už užsienio pajamas yra pačios šalies gyventojo pareiga.
Taip pat skaitykite: Telefonai vyresnio amžiaus žmonėms
Nedarbas, įmokos ir papildomos lengvatos
Be GPM, gyventojai moka kitus mokesčius: PSD (privalomasis sveikatos draudimas), Pensijų draudimas, Ligos ir Motinystės draudimas, Nedarbo draudimas. Įmokas mokėja tiek darbdaviai, tiek darbuotojai; savarankiškai dirbantys asmenys moka pagal savo veiklą. Lengvatų įvairovė apima neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), įmokos į II ir III pakopos pensijų fondus, gyvybės draudimo įmokas, išlaidų galimybes už profesinį mokymą ar studijas, bei kitas atskaitas už vaikų turėjimo ir neįgalumo atvejus.
Tačiau yra apribojimų: bendros atimamos išlaidos negali viršyti 25 % visų apmokestinamųjų pajamų; kai kurios įmokos turi būti iki nustatyto limito (pavyzdžiui, papildomos įmokos į II fondo, III pakopos įmokos ir pan.).
Deklaravimas ir sumokėjimas
Metinę pajamų mokesčio deklaraciją privalo teikti nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kai atsiranda pareiga perskaičiuoti pajamų mokestį arba kai taikomos atitinkamos lengvatos ar NPD. Pavyzdžiui, 2019 m. ar vėlesniais laikotarpiais pajamos bei mokesčiai deklaruojami Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijoje. Nuo 2026 m. įsigaliojo trijų pakopų progresinė sistema, ir deklaracija už 2026 metus turi būti pateikta iki 2027 m. gegužės 2 d. elektroniniu būdu (E. deklaravimo sistema).
Be to, už pavėluotą deklaracijos pateikimą gali būti skiriama administracinė bauda. Net ir dirbantys pensininkai gali būti apmokestinami, kai jų darbo užmokestis išlieka skaitomas į bendrą GPM sumą amendingo kontekste. Tačiau įvairios pensijų išmokos ir papildomos išmokos gali būti nekvalifikuotos GPM mokesčiui arba taikomas ribotas apmokestinimas, priklausomai nuo konkrečios išmokos pobūdžio ir dirbamojo statuso.
Ar pensininkai iš tiesų moka GPM?
Nors daugelyje scenarijų pensininkų pensijų išmokos nėra apmokestinamos GPM (ypač kai jos atitinka išmokas iš pensijų fondų ar socialinio draudimo sistemų), pastaruoju metu kalbama apie galimas teisėkūros permainas, kurios galėtų įvesti vieningesnį visų pajamų apmokestinimą, apimant pensijas. Ekspertų nuomonės skiriasi: kai kurie siūlo apmokestinti visas pajamas, įtraukiant pensijas, tuo pačiu palaikant tam tikras lengvatas, kiti mano, kad tai neatitiktų socialinio teisingumo principų. Derybose taip pat svarstoma, ar būtų įgyvendintas vienas bendras mokesčių dydis visoms pajamoms, ar palikti skirtingus tarifus ir išskaitas.
Taip pat skaitykite: Buvusios Pajamos ir Pensija
Teisinis kontekstas ir šiuolaikiniai pokyčiai
Pagrindinis teisės aktas - Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ). Įstatymas reglamentuoja, kurios pajamos laikomos apmokestinamomis, tarifai ir deklaravimo tvarka. 2025-2026 m. pakeitimai įvedė naujas taisykles dėl NPD, tarifo perskirstymo ir įmokų dydžių. Nuo 2026 m. įsigaliojo trijų pakopų progresinė sistema, o NPD dydžiai priklauso nuo asmens darbo užmokesčio, darbingumo lygio ir kitų kriterijų. Taip pat planuojama toliau gerinti lengvatų taikymą, kad sumažintų mokesčių naštą tiems, kurių pajamos mažesnės ar turinčios specifines poreikių grupes (pvz., pensininkams, neįgaliesiems).
Pajamų mokesčio deklaracijos pildymas vedliu
tags: #pensininkai #moka #gpm