Pensija (lot. pensio - išmoka, mokestis) yra ilgalaikė periodinė išmoka, mokama gyventojams įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, kuri turi užtikrinti asmenų pragyvenimą senatvėje, netekus darbingumo arba maitintojo. Ši išmoka kompensuoja darbo pajamų praradimą arba sumažėjimą ir apsaugo nuo skurdo.
Pensijų sistemos pagrindai Lietuvoje
Lietuvos pensijų sistema susideda iš socialinio draudimo bei socialinės paramos pensijų. Socialinio draudimo pensijos mokamos tik tiems asmenims, kurie įstatyme nustatytą laikotarpį mokėjo pensijų socialinio draudimo įmokas ir atitinka kitus reikalavimus - pasiekė pensinį amžių arba pripažinti netekę darbingumo. Taip pat egzistuoja socialinės paramos pensijos, kurių teisė gauti yra susieta su pensiniu amžiumi, negalia ar kitomis aplinkybėmis, tačiau paprastai nereikalaujama turėti įmokų mokėjimo stažo.
Socialinės paramos pensijos gali būti skiriamos universaliu pagrindu arba pagal pajamų bei turto įvertinimą:
- Universalus pagrindas: visiems tam tikros socialinės grupės asmenims;
- Pajamų ir turto pagrindas: tik tiems, kurių pajamos ir turtas yra mažesni už nustatytus normatyvus.
Socialinio draudimo pensijos dydis dažniausiai tiesiogiai priklauso nuo sumokėtų įmokų ir draudimo stažo, tuo tarpu socialinės paramos pensijos būna vienodo dydžio visiems tos kategorijos gavėjams.
Pensijų ištakos ir raida Lietuvoje
Pensijų sistema turi gilias istorines šaknis, kurios siekia senovės Babiloniją. Jau Hamurapio įstatyme minimos išmokos karo veteranams. Senovės Romoje valstybinių išmokų sistema kariams taip pat buvo gerai išvystyta.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Šiuolaikinės pensijos pradžios - XIX a. ir XX a. vystymasis, kai valstybės pradėjo apdrausti darbuotojus ir valstybės tarnautojus. 1918-1940 m. Lietuvoje visuotinės pensijų sistemos nebuvo, pensijas gavo tik įvairios privilegijuotos grupės, kaip Nepriklausomybės kovų dalyviai, karininkai, valstybės tarnautojai.
SSRS okupacijos metais pensijų sistema gerokai išsiplėtė ir nuo 7 dešimtmečio apėmė visus dirbančiuosius. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1994 m. pradėta pensijų reforma, kuri lėmė įsigalėjimą socialinio draudimo sistemai, o 2004 m. įteisintos papildomos antrosios ir trečiosios pakopos pensijų sistemos.
Pensijų rūšys Lietuvoje
Socialinio draudimo pensijos apima:
- Senatvės pensiją;
- Išankstinę senatvės pensiją;
- Netekto darbingumo pensiją;
- Našlių ir našlaičių pensijas.
Pagrindinė socialinio draudimo senatvės pensijos sąlyga yra pensinis amžius ir būtinas minimalus pensijų socialinio draudimo stažas, kuris nuo 2026 m. yra 15 metų. Senatvės pensijos amžius kasmet palaipsniui didinamas ir nuo 2026 m. vyrams bei moterims sudaro 65 metus.
Išankstinė senatvės pensija gali būti skiriama asmenims, likus ne daugiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus, turintiems ne mažesnį kaip 35 metų socialinio draudimo stažą ir negaunantiems kitų rūšių pensijų.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Netekto darbingumo pensijos skiriamos asmenims, kuriems nustatytas didesnis kaip 45 % darbingumo netekimas, o reikalaujamas draudimo stažas priklauso nuo asmens amžiaus.
Socialinio draudimo pensijos dydis susideda iš dviejų dalių:bendrosios dalies, priklausančios nuo socialinio draudimo stažo trukmės ir bazinės pensijos (pavyzdžiui, nuo 2018 m. ši bazė yra 152,92 euro), ir individualiosios dalies, kuri priklauso nuo mokėtų socialinio draudimo įmokų dydžio, jų trukmės ir šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Socialinės paramos pensijos, arba šalpos pensijos, mokamos asmenims, neturintiems teisės į didesnes socialinio draudimo pensijas, dažniausiai dėl nepakankamo stažo.
Darbdavio pensijos
Darbdavio pensijos yra mokamos įmonės, įstaigos ar organizacijos lėšomis darbuotojams, kurie tam tikrą laikotarpį joje dirbo ir išėjo į pensiją. Šis pensijų tipas yra labiau paplitęs senosiose Europos Sąjungos šalyse ir kol kas Lietuvoje nėra plačiai išvystytas.
Pensijų sistemos pakopos Lietuvoje
Lietuvos pensijų sistema struktūrizuota į tris pakopas:
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
- Pirmoji pakopa - socialinio draudimo pensija, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo „Sodra“ lėšų.
- Antroji pakopa - privati kaupiamoji pensija, kurioje kaupiama iš privalomų socialinio draudimo įmokų dalies (3 % nuo darbo užmokesčio), o valstybė skiria papildomą paramą (1,5 % nuo vidutinio darbo užmokesčio).
- Trečioji pakopa - savanoriško kaupimo pensijų fondai, kur asmenys papildomai kaupia savo norimu dydžiu ir valstybė skatina šią veiklą taikydama mokesčių lengvatas.
Antros pakopos pensijų kaupimas (kaupiamoji sistema)
Nuo 2004 m. veikia privatūs pensijų fondai, kuriuose asmenys perkelia dalį savo privalomųjų įmokų. Ši sistema leidžia kaupti papildomas lėšas senatvei ir užtikrinti didesnį finansinį saugumą ateityje.
Nuo 2026 m. ši pakopa taps lankstesnė, suteikiant kaupiantiesiems galimybę:
- Vieną kartą per visą kaupimą atsiimti iki 25 % sukauptų lėšų (ne daugiau nei jų sumokėtų įmokų sumos);
- Sustabdyti arba atnaujinti įmokas metų laikotarpiui;
- Pasitraukti iš antrosios pakopos - atsiimti sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, o likusi dalis pervedama į „Sodrą“ kaip papildomi pensijų apskaitos vienetai;
- Kaupti toliau, gaunant valstybės skatinamąją įmoką.
Valstybės premija siekia 1,5 % nuo praėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio; 2026 m. valstybės subsidija pasieks apie 33,49 Eur/mėn.
Trečios pakopos pensijų kaupimas
Trečioji pakopa yra visiškai savanoriška, leidžianti asmenims kaupti papildomai savo lėšas pagal pasirinkimą. Šį kaupimą skatina valstybė taikydama mokesčių lengvatas, o sukauptos lėšos priklauso nuo individualiai mokamų įmokų ir investicijų rezultatų.
Kaip gauti teisę į pensiją?
Teisę gauti pensiją turi asmenys, atitinkantys šiuos kriterijus:
- Senatvės pensijos gavėjai - sulaukę teisėto pensinio amžiaus (2026 m. vyrams ir moterims - 65 metai) ir turintys bent 15 metų socialinio draudimo stažą;
- Netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos gavėjai - turintys nustatytą darbingumo praradimą (nuo 45 %) ir būtiną socialinio draudimo stažą;
- Našlių pensijos gavėjai - sutuoktiniai, sulaukę pensinio amžiaus arba turintys negalią;
- Našlaičių pensijos gavėjai - vaikai iki 18 metų arba iki 24 metų, jei mokosi.
Svarbu pažymėti, kad sutuoktiniams ir vaikams mokamos našlių ir našlaičių pensijos nepriklauso nuo kitų gaunamų pensijų.
Pensijų skaičiavimas ir bazinė pensija
Bazinė pensija yra valstybės nustatytas fiksuotas dydis, naudojamas apskaičiuojant socialinio draudimo pensijų dydį. Ji nėra atskira pensijos rūšis, o sudedamoji socialinio draudimo pensijų dalis.
Pensijos dydis priklauso nuo bazinės pensijos, pensijų stažo trukmės ir individualių įmokų sumų. Pavyzdžiui, bazinė pensija dauginama iš socialinio draudimo stažo koeficiento, taip užtikrinant minimalų lygį asmenims su reikalingu stažu.
Statistika apie Lietuvos pensijas (2017 m. ir vėlesni duomenys)
| Pensijų rūšis | Gavėjų skaičius | Vidutinė pensija (€/mėn.) |
|---|---|---|
| Socialinio draudimo senatvės pensija | 591 532 | 287,04 |
| Išankstinė senatvės pensija | 6 776 | - |
| Netekto darbingumo pensija | 199 100 | 198,18 |
| Maitintojo netekimo (našlių/našlaičių) pensijos | 251 268 | Našlių - 22,30 Našlaičių - 109,52 |
2017 m. socialinio draudimo pensijoms buvo išleista apie 2,8 mlrd. eurų. Vidutinė I pakopos senatvės pensija 2025 m. siekia apie 669,37 eurų, o prognozuojama, kad iki 2063 m. ji priartės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Pensijų gavimas, paveldėjimas ir abonentinė prieiga
Norint gauti pensiją ar sužinoti apie savo kaupiamas lėšas, galima pasinaudoti „Sodros“ elektronine sistema (www.sodra.lt), kur matomas sukauptas stažas ir prognozuojama pensijos suma.
Jeigu jums jau yra pasiekęs pensinis amžius, galite kreiptis į „Sodrą“ elektroniniu būdu arba asmeniškai. Nustačius netekties atvejį, pensijų paveldėjimo byla turi būti užregistruota per 3 mėnesius nuo mirties dienos, kitaip reikės kreiptis į teismą.
Pensijų reforma – viskas, ką turite žinoti
Esminiai patarimai ir rekomendacijos kaupiant II pensijų pakopoje
II pakopos pensijų kaupimas yra patikimas būdas pasirūpinti papildomu finansiniu saugumu senatvėje. Kaupiantiesiems suteikiama lankstumo pasirinkti savo įmokas, keisti pensijų fondą, pasitraukti ar sustabdyti kaupimą laikotarpiui.
Nuo 2026 m. svarbu žinoti, kad:
- Vieną kartą per visą kaupimo laikotarpį galima atsiimti iki 25 % sukauptos sumos;
- Nebebus galimybės nutraukti kaupimo ir atsiimti visus sukauptus pinigus be apribojimų;
- Galima sustabdyti įmokas vieneriems metams, bet tuo metu nebus mokama valstybės paskata;
- Kaupiantiesiems buvo suteiktas laikotarpis iki 2027 metų pabaigos apsispręsti dėl tolimesnio kaupimo.
Svarbu būti atsargiems ir vengti sukčių pasiūlymų keisti pensijų kaupimo sutartis. Visada patikrinkite informaciją tik oficialiose institucijų svetainėse ir nenaudokite nepatikimų šaltinių.
Tarptautinis pensijų mokėjimas persikėlus į Lietuvą
Asmenys, persikėlę į Lietuvą iš ES/EEE šalių, tolimesnę pensiją gauna iš tos valstybės, kurioje sukaupė stažą. Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su keliomis trečiosiomis šalimis (Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanada, Moldova), kurios reglamentuoja pensijų mokėjimą.
Darbas kelių šalių sistemoje suteikia teisę gauti pensijas iš kiekvienos jų, priklausomai nuo sukaupto stažo.