Antroji pensijų pakopa Lietuvoje per pastaruosius dvidešimt metų patyrė kelias reformas ir nuolat tobulinamas modelis kėlė klausimų apie valstybės ir privačiųjų fondų vaidmenį senatvės išlaidų užtikrinime. Antrajai pakopai - ketvirtis amžiaus - pažymėta daugybe korekcijų, pradėjus nuo valstybės iniciatyvų, vėliau atsidūrus prie privataus kaupimo sprendimų. Šiame tekste analizuojamas principų pagrindas, reformų logika, jų poveikis gyventojų finansinei ateičiai ir galimi ateities sprendimai.
Pagrindiniai principai ir sąvokos
Pensijų kaupimo sistema Lietuvoje suskirstyta į tris pakopas. Pirma pakopa - valstybinio socialinio draudimo (Sodros) pensija, kurią gauna daugelis dirbančiųjų pagal stažą ir įmokų dydį. Antra pakopa - privačių pensijų fondų kaupimas, kur dalis įmokų pervedama į privatų fondą, o likusi dalis išlieka valstybės sociologinėje struktūroje. Trečia pakopa - papildomos lėšos gyvybės draudimo įmonių siūlomuose fondų produktuose, dažnai susietos su mokesčių lengvatomis ir galimybe įsigyti anuitetą arba išimti lėšas pagal tam tikras sąlygas.
II pakopos įmokos buvo suformuotos kaip dalis išmokų, kai įvedamas išankstinis „Sodros“ įmokų dalies perskirstymas į privatinį kaupimą. Pirma programa numatė, kad įmokos į II pakopą sudaro tam tikrą procentą iš žmogaus atlyginimo, o valstybė bei papildomo dydžio įmokos prisidėjo prie kaupimo. Tačiau reformos laikotarpiu įmokų dydžiai ir paskirstymai kito, o 2013 metais įvyko pirmoji didelė privatizacijos reforma, išlandžiusi klausimą dėl įmokų dydžio ir jų paskirstymo tarp fondų.
Skirtasis laikotarpis ir pirmieji rezultatai
Nuo 2004 metų pradžių iki 2009 metų įmokų dalis į II pakopos fondus keitėsi nuo 3% iki 2% ir vėliau grįžo į tam tikrą reguliavimą. 2009 metais įmokos laikinuoju laikotarpiu sumažintos, 2013 metais įvyko reforma ir 2014 metais ji įsigaliojo. Šio laikotarpio tikslas buvo įvesti racionalų mechanizmą, pagal kurį žmonės sukauptų lėšas, o jų pensinį dydį lemia ne tik „Sodros“ mokamos išmokos, bet ir privatūs fondai. Ekonomistai pastebi, kad iš pradžių žmonės neteisingai suprato antros pakopos principus, manydami, kad privatūs fondai visiškai pakeis valstybės pensiją, o iš tiesų abu šaltiniai veikia synergijos principu.
Reformos fazės ir jų įgyvendinimas
2002 metais priėmus Pensijų sistemos reformos įstatymą, buvo numatytas modernusis modelis su asmeninėmis sąskaitomis, sąskaitų išrašais ir galimybe palyginti įmokų dydžius. 2014 metais į mokestines lengvatas įtrauktos III pakopos fondų galimybės, o II pakopos dalyvių įmokos suskipo į keli komponentai: Sodros dalis, papildomo dalyvio pajamų įmokos dalis ir valstybės biudžeto įmoka. 2016 metais šie trijų dalių įnašai išliko, o 2020 metais planuota iki 3,5% padidinti Sodros įmokos dalį, todėl teigiama, kad maksimalus kaupimas galėtų siekti 7,5% pajamų, arti 10% rekomenduojamo minimumo.
Taip pat skaitykite: kaip veikia pensijų kaupimas Lietuvoje
2019 metais politiniai sprendimai lėmė trečiąjį - trinarį - modelį, suteikiant galimybes papildomai kaupti ir pasirinkti įmokų dydžius, o tuo pačiu metu pradėti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį. Naujasis modelis siūlo galimybę maksimaliai investuoti, prižiūrėti įmokų dydžius, stabdyti įmokas ir laipsniškai pereiti prie atitinkamų išmokų etapų, kartu užtikrinant valstybės skatinamąją įmoką. Seimas taip pat pranešė apie galimybes pasitraukti iš kaupimo ir susigrąžinti dalį principo, kai žmogus pasirenka nebepratęsti kaupimo programos.
II pakopos fonduose kaupiamų lėšų dinamikos ir rizikos
II pakopos fondų pelningumas ir rizika priklauso nuo įmokų dydžio, pasirinkto fondo rizikos profilio ir investavimo laikotarpio. Pradžioje buvo manyta, kad neturės būti asmenų, prisidėjančių prie kaupimo iš valstybės biudžeto - šis mechanizmas paskatino didesnį žmonių įsitraukimą į sistemą. Per laikotarpį 2004-2009 metai įmokos svyravo, o po 2009-ųjų įmokos grįžo į stabilų režimą. Investavimas į II pakopos fondus yra panašus į įprastus investicinius fondus: rizika ir grąža priklauso nuo fondo pasirinkimo, laikotarpio ir rinkos sąlygų. Išmokos penkiose situacijose įvyksta skirtingai: išmokos gali būti mokamos kaip anuitetai arba sumos, atsiimant dalį sukauptų lėšų, su atskaitymais ar be jų, priklausomai nuo įstatymo nuostatų.
Nuo 2013 metų įsigaliojus naujajai sistemai, įmokos laikui bėgant buvo perstumtos: įmokų dydžiai, įmokų struktūros ir valstybės skatinamosios dalies dydžiai buvo pritaikyti prie ekonominių sąlygų. Apskaičiuojant, 2026 metais gali būti nustatyta nauja riba anuitetui ir galimybės išimti vienkartinę išmoką, jei sukaupta suma viršija tam tikrą ribą. Nors II pakopos kaupimo sistema patikima ir skaidri, ji nėra be trūkumų: įmokų pradinis perėjimas iki 30 dienų po sutarties pasirašymo, mokesčiai už įsigijimą ir valdymą, bei galimi riboti pasirinkimo scenarijai dėl investavimo rizikos.
III pakopa ir mokestinės lengvatos
III pakopa - papildoma galimybė įmokas vykdyti gyvybės draudimo įmonėse, siūloma su gyventojų pajamų mokesčio lengvata - 15% grąžinamos sumos, kai metinės įmokos deklaruojamos. Tačiau norint pasinaudoti šia lengvata, reikia laikytis terminių sąlygų (pavyzdžiui, laikyti lėšas ilgiau nei 5 metus). III pakopos fondai suteikia lankstumo: įmokas galima įvesti internetu ar tiesioginiu pervedimu, o jų įmokos gali būti papildomai diversifikuotos tarp kelių fondų. Tačiau šios lengvatos gali būti ribotos, jei lėšos laikomos per trumpą laiką ar gaunama išmoka parduodant ankščiau nei numatyta.
Naujoji sistema ir jos įtaka gyventojų pasirinkimams
Naujoji pensijų kaupimo sistema, pradėjusi veikti 2013 m., orientuota į tris pagrindinius principus: įmokų skaičių ir dydžių didinimą, mokesčių lengvatas III pakopai, bei papildomą valstybės skatininimą. Ligaus pokyčiai ir “trišalis” sistema sukuria papildomas galimybes dirbantiems kaupiant senatvei - įmonės siūlo įvairias investavimo strategijas, o gyventojai turi pasirinkimą tarp konservatyvių i obligacijų pagrindu sukurto fondų portfelio, arba rizikingesnių, orientuotų į akcijų rinką. Lietuvoje gyventojų ilgėjanti gyvenimo trukmė bei didėjantis pensijų amžius skatina diskusijas apie tai, ar pakankamai apsaugoti senatvės poreikius vien valstybės išmokomis. Bendrai, laikui bėgant, tikėtina, kad valstybės įnašai bus didinami arba keisis, siekiant išlaikyti pensijų stabilumą, kai dirbančiųjų skaičius mažėja, o pensininkų - didėja.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Praktiniai patarimai dalyviams ir sprendimai ateičiai
Renkantis II pakopos fondą, svarbu įvertinti rizikos toleranciją ir laikotarpį iki pensijos. Pasirinkus konservatyvų fondą prieš pat pensiją, rekomenduojama turėti labiau apibrėžtą rizikos profilį ir aiškiai suprasti mokesčius už įsigijimą bei valdymą. Prieš sudarant sutartį su pensijų fondu būtina perskaityti taisykles ir susipažinti su mokesčiais. Tuo tarpu III pakopos plėtra gali būti naudinga tiems, kurie nori papildomai išlaikyti savo senatvės lėšas ir pasinaudoti mokesčių lengvata. Taip pat svarbu įvertinti galimybę pasirinkti išmokas - anuitetą arba vienkartiną išmoką - bei jo įtaką paveldėjimo sprendimams. Naujoji Seimo politika dėl automatinio įtraukimo atsisakymo skatina savanoriškumą ir šviežias informavimo priemones gyventojams apie kaupimo galimybes.
Programos viešas tikslas - užtikrinti, kad ateities pensininkai gautų bent 40% buvusio atlyginimo pensijas. Tokie pasiūlymai skatina ilgalaikį kaupimą ir įtraukti daugiau dirbančiųjų į II pakopos fondus, trumpai tariant - didina antrosios pakopos dalyvių skaičių. Tačiau reikia įvertinti rizikas: ne visada išmokos gali būti lygiai tokios pat kaip numatyta, ypač jei fondas patiria nuostolių investavimo laikotarpiu. Todėl svarbu pagarinti rizikos valdymą ir nuosekliai planuoti savo finansinę ateitį.
Tikslai ir galimi scenarijai
Galimi scenarijai rodo, kad ateityje Lietuvoje gali būti didinamas įmokų dydis, keičiamas išmokos pobūdis, ir visi gyventojai gali būti įtraukti į sistemą, siekiant užtikrinti pakankamą pensijų fondų aktyvumą. Siūloma peržiūrėti pereinamuosius laikotarpius, suteikti daugiau lankstumo dalyviams keisti fondus ar išimti dalį sukauptų lėšų. Taip pat svarbu kartoti informaciją ir gerinti finansinį raštingumą, ypač jaunimui, apie tai, kaip veikia pensijų sistema ir kokias galimybes ji suteikia.
Piniginiai reikalai. Kaupimas II pensijų pakopoje – ar reikia sistemą keisti iš esmės?
Remiantis Lietuvos banko ir institucijų duomenimis, III pakopos fondai gali būti naudingos ilgalaikio kaupimo ir mokesčių lengvatų derinys, tačiau svarbu įvertinti laiką ir asmeninę finansinę situaciją. Prieš įsipareigojant svarbu konsultuotis su finansų patarėju, išanalizuoti galimas išmokas ir rizikas, bei stebėti valstybės paramos dydžio pokyčius. Analizė rodo, kad pirmieji reformos etapai parodė sėkmingą kryptį, tačiau vis dar egzistuoja įsigijimo ir valdymo mokesčių iššūkiai bei veikia ne vien rožinę ateitį siūlantys individualūs fondai.
| Pakopa | Pagrindinė idėja | Įmokų dalis | Išmokų tipai |
|---|---|---|---|
| I pakopa | Sodra pensija | - | Minimalus stažas, pagrindinė, papildoma, priedas už stažą |
| II pakopa | Privatus kaupimas fondų pagrindu | 2%-3,5%+ valstybės įmoka ir papildomos įmokos | Anuitetas arba išmoka, kai tik tam tikros sąlygos |
| III pakopa | Ilgalaikiai įmokų fondai gyvybės draudime | Lengvata - gyventojų pajamų mokesčio grąža 15% | Gali būti išmokėta laikantis sąlygų; anuitetas ar išmoka |
Įvertinus reformos etapus ir jų įgyvendinimo laiką, galima teigti, kad II pakopos fondų sistemų augimas buvo įspūdingas - dalyvių skaičius augo nuo kelių šimtų tūkstančių iki virš milijono per keletą metų, o investavimo rezultatų analizė rodo, kad fondų grąža atitinka pasaulinių indeksų dinamiką. Nepaisant to, vis dar reikalingos tobulinimo kryptys: užtikrinti sukauptų lėšų garantijas, aiškinti rizikos valdymo taisykles ir skatinti jaunimą bei vyresnius žmones įsitraukti į sistemą tinkamai suformuluotais prioritetais.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje