Pensijų kaupimo privalumai ir trūkumai Lietuvoje: išsamus tikrojo vaizdo apžvalga

Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ - pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Jūrate Zailskiene. Ar gyventojai pinigus leidžia neatsakingai? Prekybos centrai užpildyti, siuntų tarnybos skelbia nespėjančios pristatyti prekių ir vėluojančios, bankomatuose gyventojai pastebi, kad kai kur net pritrūko pinigų. Kaip vertinate šią situaciją ir kas dabar vyksta?

J. Zailskienė: Situacija tikriausiai buvo laukta, nes natūralu, kad atėjo tas laikas, kai praėjo 3 mėnesiai ir žmonės apsisprendė. Tai yra 1-asis pasitraukimo langas, kai pasitraukia tie, kurie buvo tikrai garantuotai nusprendę tai padaryti. Žinome, kad iš II-oje pensijų pakopoje esančių 1,4 mln. dalyvių, aktyviai dalyvavo 757 tūkst. Tai reiškia, kad 46 proc. II-osios pensijų pakopos dalyvių jau buvo neaktyvūs - jie jau nebebuvo suinteresuoti dalyvauti sistemoje, natūralu, kad jie pirmieji ir apsisprendė pasitraukti. Kita vertus, pasitraukė tik 37 proc. dalyvių. Tai vertinant reiškia, kad tikrai nebuvo taip, jog visi paėmė ir išėjo - yra svarstančių, yra galvojančių. Dėl pinigų leidimo - žinote, kiekvienas turi savo rūpesčių ir problemų, mes dabar matome tik dalį vaizdo. Apie 500 tūkst. žmonių atsiėmė pinigus ir mes matome tik tą dalelę, kuri galbūt važiavo į prekybos centrus, tačiau nereikia pamiršti, kad tai sutapo ir su atlyginimų mokėjimu, ir su pavasario pradžia, planuojamais darbais, remontais. Mes dar nežinome tikslių skaičių, kiek žmonių investavo į III-ąją pensijų pakopą, kiek atidavė būsto paskolas ar galbūt tik planuoja jį pirkti bei investuoti. Manau, kad pilnas vaizdas bus tik tada, kai žinosime visų pusių skaičius ir matymus. Jei žmogus kartais save palepina, nes nori geresnės nuotaikos, tai yra jo apsisprendimas. Mes niekam nesakome, kur leisti savo pinigus. Ryškėja tendencija, kad iš fondų traukiasi jaunesni žmonės, kurie gauna vidutinį uždarbį. Ką rodo būtent šis amžius ir tai, kad traukiasi jaunesni asmenys? Amžius, mano nuomone, rodo tai, kad tokiame amžiuje atrodo, jog gyvenimas vyksta čia ir dabar, o vėliau jo nebus. Atrodo, kad kai būsi vyresnis, tau nieko nebereikės, o dabar auga vaikai, reikia rūpintis buitimi. Ko gero, tai yra lemiamas veiksnys, kodėl jaunesni asmenys atsiėmė lėšas: jie turi būsto paskolų, remontuoja būstus, gerina buitį, bet būtent ši jaunesnių žmonių dalis yra potencialūs asmenys, kurie ateityje galbūt vėl pasirašys II-osios pensijų pakopos sutartis ir grįš į sistemą. Sprendimą juk galima priimti visokį.

Kas laukia išėjus į pensiją?

J. Zailskienė: Matote, valstybės pagrindinė funkcija yra pasirūpinti I-ąja pensijų pakopa, tai yra „Sodros“ pensija. Čia ir buvo lemiamas veiksnys: valstybė rūpinasi senjorais ir pensininkais labiau negu tie asmenys, kurie kaupė II-oje pensijų pakopoje ir dabar gauna vos 30 ar 40 eur. priedą prie pensijos. Pavyzdžiai, einantys iš lūpų į lūpas, labai paveikė žmones. Jeigu gyventojai nepasitiki sistema, vadinasi, kažkurioje vietoje sistema nesuveikė. Fondai turi kalbėtis, įtikinėti, parodyti, kad tikrai bus gerai. Mūsų sistemoje tai buvo pakankamai trumpas laikotarpis. Ko gero, vyresnio amžiaus žmonių į šią sistemą net nereikėjo įtraukti, nes jiems valstybinė „Sodros“ pensija sumažėjo, o tas priedas - anuitetas - yra mažas. Tai yra viena iš nepasitikėjimo priežasčių. Kitas dalykas - priverstinis įtraukimas. Manau, dalis žmonių, kurie buvo įtraukti priverstinai, tiesiog išėjo. Pavyzdžiui, viena mama man sakė: „Auginu du vaikus ir tie 60 eurų, kuriuos atskaičiuoja nuo mano atlyginimo, man yra gyvybiškai svarbūs čia ir dabar“ - kiekvienos šeimos atvejis yra labai skirtingas. Kai kuriems gyventojams į sąskaitas sugrįžo mažesnė pensijų kaupimo suma, negu jie nurodė pildydami prašymą. Kaip jūs, ministre, tai pakomentuotumėte?

Investicijų svyravimai ir patarimai dėl prašymo laikymo

J. Zailskienė: Su investicijomis ir fondais yra taip: negali tiksliai žinoti, kada akcijos kils, o kada nuvertės, tačiau, kai pradėjo išmokėti II-osios pensijų pakopos pinigus, kaip tik buvo pasiektas Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano susitarimas dėl paliaubų ir akcijos pakilo - didžioji dalis žmonių sakė, kad gavo net daugiau negu tikėjosi, tad su fondais visada reikia vertinti atsargiai, nes neįmanoma nuspėti ateities. Kita vertus, jei prašymas parašomas ketvirčio pabaigoje, tada jau realiau galima matyti situaciją, nes per 10 dienų mažesnė tikimybė, kad akcijos drastiškai nukris, nors jos gali svyruoti ir per vieną dieną. Tai galbūt tai yra patarimas tiems, kurie vėliau planuoja pasitraukti - neskubėti su prašymais? Tikrai taip. Mes visada sakėme: viską pasverkite, įsivertinkite, ar tikrai verta, ir kada rašyti tą prašymą. Net ir iš mūsų ministerijos buvo žinutė, kad yra galimybė sustabdyti prašymą ir nepasitraukti. Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.

Kvepiantis iššūkiais likęs sukauptas turtas

Likusi sukaupto turto dalis, t.y. Kitaip tariant, pagal įstatymą, „Sodrą“ grąžinama dalis yra fiksuota, nepriklausanti nuo finansų rinkų poveikio. Įstatymas taip pat apibrėžia, jog investavimo rezultatas - ir teigiamas, ir neigiamas - priskiriamas pačiam pensijų kaupimo dalyviui. Todėl jam išmokama pensijų fondo išmokos dalis svyruoja priklausomai nuo situacijos finansų rinkose - pasaulinės finansų krizės atveju jis gali būti neigiamas. Keletą metų investicijų grąžai reikšmingai augus, pastaruoju metu dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose finansų rinkos jau išgyvena nuosmukį, ir pensijų fondų dalyviai mato kritimą ir savo pensijų fondo sąskaitoje. Kaupimas pensijai yra ilgalaikis, investuojama keliolikai metų ar keliems dešimtmečiams, o rinkų svyravimai - natūrali investavimo proceso dalis. Pavyzdžiui, istoriškai rinkos ne kartą patyrė panašių sukrėtimų ir kiekvienu atveju atsistatė: po 2008 m. pasaulinės finansų rinkų krizės „atšoko“ per 48 mėn., po 2018 m. JAV ir Kinijos prekybos karų - per 4 mėn., po COVID-19 pandemijos per 5 mėn. Daugiau informacijos rasite tekste.

Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas

II ir III pakopos: privalumai, trūkumai ir mitai

II pakopa yra ilgalaikė priemonė, kurioje kaupiama automatiškai, o valstybė prisideda papildoma įmoka. Ši pakopa siūlo galimybę paveldėjimo atveju išlaikyti dalį sukaupto turto, o likusi dalis grąžinama į „Sodrą“ su paskaičiuotais apskaitos vienetų taškais. Taip pat, iki 2026 metų pradžios (ir papildomai iki 2027 metų pabaigos) numatyti laikotarpiai, kai galima atsiimti dalį ar visą turtą, priklausomai nuo sąlygų. IV mitas - laikas pradėti kaupti II pakopoje yra svarbiausias; atsiimant anksčiau, gali būti mažesnė pensija ateityje, tačiau su papildomomis galimybėmis atsiranda lankstumas. IV mitai apima ir galimą mokesčių naštą bei galimybės susigrąžinti dalį GPM lengvatos. Be įmokų, valstybės paskatos dydžiai ir įmokų apimtys bei ribos kinta laikui.

III pakopa - savanoriškas papildomas kaupimas. Finansine prasme ji ypač naudinga, kai darbdavys prisideda ir kai galima išlaikyti mokestines lengvatas. Užrakintų fondų tipo III pakopa gali būti naudinga darbdaviams ir tiems, kurie nori kaupti iki pat pensijos; tačiau tai gali būti mažiau patrauklu tiems, kuriems reikia didesnio likvidumo ar trumpesnio investavimo horizonto. Pagrindiniai pranašumai - mokestinė nauda (GPM lengvata iki 20 proc., priklausomai nuo sąlygų), profesionalus fondų valdymas ir stabilus periodinių išmokų srautas. Jei investuotojas renkasi brokerį, pranašumai yra didesnis lankstumas ir mažesni kaštai, tačiau atsakomybė už rezultatą tenka pačiam investuotojui. O apsikeičiant bendrovėmis gali kilti papildomos procedūros, todėl svarbu tinkamai įforminti pervedimus ir sutartis.

Finansinis raštingumas ir kultūra Lietuvoje - iššūkiai. Ekspertai pabrėžia, kad dauguma lietuvių turi ribotą investavimo patirtį ir žinias, todėl įneša papildomą atsakomybę į valstybės atsakomybes. Ilja Laursas ir Valdas Sejavičius rekomenduoja derinti kelių pakopų kaupimą ir savarankišką investavimą, priklausomai nuo asmeninių žinių, tikslų ir horizontų. Jų įsitikinimu, nėra būtina rinktis tik vieną kelią; svarbiausia - pradėti kaupti ir išmokti finansinį raštingumą.

Apie naujoves nuo 2026 metų - papildomos galimybės: II pakopos dalyviai galės laisvai apsispręsti dėl tolesnio dalyvavimo iki 2027 metų pabaigos, dalį sukaupto turto galima atsiimti anksčiau be mokesčių arba su 3% atskaitymu Sodrai. Taip pat ir toliau galioja valstybės paskatos (1,5% nuo praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio). Po 2027 metų ir toliau bus galima išsiimti dalį arba visą sukauptą turtą tam tikromis sąlygomis, todėl svarbu pasverti rizikas ir galimybes, o tiltu laikotarpiu būti informuotiems apie reformų poveikį.

II ir III pakopų skirtumai: II pakopa - disciplinuotas, automatizuotas kaupimas su valstybės paskatomis ir didesniu saugumu, dažnai tinkamas jaunesniems ar vidutinio amžiaus žmonėms su ilgu investavimo horizontu. III pakopa - didesnis lankstumas, galimybė didinti įmokas su darbdavio parama, mokestinės lengvatos ir profesionalus valdymas, tačiau su didesniais mokesčiais ar mažesniu likvidumu, jei pasirinkta užrakinta forma. Savarankiškas investavimas - didžiausia laisvė ir kontrolė, bet reikalauja žinių, disciplinos ir emocinės atsparumo.

Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje

Apibendrinant - sprendimas dėl kaupimo yra asmeniškai pritaikomas ir gali būti derinamas. Pirmiausia reikia įvertinti savo finansinę situaciją, artėjantį pensinį amžių, besiformuojančias poreikius ir galimybes. Jei sunku, visada galima kreiptis į bankus ar pensijų kaupimo bendroves dėl profesionalios konsultacijos. Svarbiausia - pradėti kaupimą ir didinti finansinį raštingumą, nes investicijos į kapitalą tampa vis svarbesnės ateities ekonominėje gerovėje.

Kaip veikia II pakopa	Gyvenimo ciklo fondai, nuo gimimo metų pritaikoma strategija, valstybės paskata (34,5 EUR/mėn. papildomas įnašas), mokesčiai iki 0,5% (valstybiniai fondai) ir iki 0,2% (turto išsaugojimo fondai), GPM neskaičiuojama išmokoms laikantis sąlygų, galima papildomai įmokėti ir gauti GPM lengvatą (iki 300 EUR/metus).
III pakopa - užrakinti fondai	Žmogus gali įmokas didinti ar mažinti; galimybė naudotis GPM lengvata iki 20% (atsiimant įmokas atitinkamai), tačiau išmokos gali būti ribojamos užrakintose fonduose; darbdavio prisidėjimas didina efektyvumą; galima išlaikyti kaupiant iki pensijos laikotarpio.

1) Dėl paskatų: 2026 m. pradžioje įsigalioja pokyčiai II pakopoje - galima laisvai nutraukti dalį ar visą kaupimą iki 2027 m. pabaigos; 2) Dėl išmokų: galima paimti iki 25% sukaupto turto be 3% Sodros mokesčio, jei pasiimama iki pensijos; 3) Dėl pensijų reformų: EBPO prognozės rodo, kad senatvės pensijos Lietuvoje gali pasiekti apie 29% po keturiasdešimties metų; 4) Dėl investicijų rizikos: rinkų svyravimai yra natūrali dalis; reguliariai mokant įmokas į fondus įsigyjama daugiau vienetų pigiau, o ilgalaikėje perspektyvoje tai gali atnešti didesnę grąžą.

Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai

tags: #pensiju #kaupimas #diskusijos